Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.6; 1.3.2.9.3; 1.3.2.9.6; 1.3.2.10; 1.3.5.4; 1.3.5.5.

2023 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Jurgitai Sapitavičienei,

dalyvaujant ieškovės direktoriui A. K., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui, atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. medžio studija“ patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais bei pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. medžio studija“ dėl darbo užmokesčio dalies, netesybų, išeitinės išmokos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. sausio 16 d. ieškovė UAB „A. medžio studija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama darbo ginčą dėl teisės išnagrinėti teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatomis pripažįstant kad: 1) darbo sutartis tarp atsakovo V. V. ir ieškovės UAB „A. medžio studija“ nutraukta 2022 m. rugsėjo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį; 2) V. V. naudai išieškotina iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ 880,00 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis už 2022 m. rugpjūčio mėn., 1 519,90 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis už 2022 m. rugsėjo mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-5498 (toliau – ir DGK sprendimas).

2. Pirmiausia, ieškovė pažymėjo, kad ji nesutinka su Komisijos kvalifikuotu darbo sutarties nutraukimo pagrindu ir išeitine išmoka. Komisija argumentavo, kad atsakovas V. V. buvo pateikęs darbdaviui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šį faktą esą patvirtina darbuotojo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, svarbu nustatyti visas darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, kurių Komisija nevertino, nes neturėjo visų duomenų ir dokumentų apie tai.

3. Pagal darbuotojo tabelio duomenis 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas aktas dėl V. V. neatvykimo į darbą, kuriame konstatuota, kad darbuotojas neatvyko į darbą 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. neturėdamas pateisinamos priežasties, todėl buvo įsakyta paskelbti darbuotojo pravaikštą. Aktą, patvirtinant šias aplinkybes, pasirašė gamybos direktorius bei du gamybos darbuotojai. Aktą patvirtino direktorė. Šis aktas atitinka 2022 m. rugsėjo mėn. darbuotojo darbo laiko tabelį, iš kurio matyti, kad darbuotojas dirbo tik 2022 m. rugsėjo 1–11 dienomis, o kitomis darbo dienomis buvo pravaikštose be jokios pateisinamos priežasties.

4. Vietoje to, kad darbuotojas vykdytų savo pareigas pagal darbo sutartį, jis pradėjo neteisėtai agituoti ir kitus darbuotojus nedirbti darbdaviui. Darbuotojas pats patvirtino savo 2022 m. spalio 24 d. prašyme Komisijai, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. (savo pareiškime jis klaidingai nurodė rugsėjo 11 d., sekmadienį) jis surengė neteisėtą streiką, nes streiko nederino su darbdaviu. Darbuotojas V. V. buvo neteisėto streiko iniciatorius ir agitavo kitus darbuotojus nedirbti. Neteisėto streiko metu šis darbuotojas ir kiti darbuotojai nedirbo ir po streiko darbuotojas daugiau į darbą neatvyko be jokių svarbių priežasčių. Dėl streiko ir dėl to, kad darbuotojas savavališkai neatvyko į darbą, darbdavys patyrė nuostolių, nes negalėjo užbaigti produkcijos. Dėl to užsakovai pateikė pretenzijas, bendrovė neteko pajamų.

5. Darbdavio gamybos vadovas A. K. pranešė telefonu direktorei E. K. apie susidariusią padėtį – neteisėtą streiką, darbuotojo V. V. iniciatyva agituojant kitus darbuotojus neatvykti į darbą ir pan. Direktorė nurodė gamybos vadovui, kad darbuotojas V. V. ir kiti darbuotojai privalo dirbti, nes streikas nebuvo derintas teisės aktų nustatyta tvarka, bendrovė turi įsipareigojimų užsakovams ir juos įvykdžius ir gavus pajamų bus galima atsiskaityti su darbuotoju V. V., o jei darbuotojas V. V. ir toliau bus pravaikštose, jis bus atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes darbdavys negali toleruoti šiurkščių darbo drausmės pažeidimų.

6. Gamybos vadovas A. K., būdamas atsakingas už produkcijos pagaminimą laiku ir gamybos procesų valdymą, pranešė darbuotojui V. V., kad jis privalo dirbti ir kad su juo bus atsiskaityta, kai produkcija bus priduota ir užsakovai atsiskaitys. Darbuotojas V. V. 2022 m. spalio 24 d. prašyme Komisijai pats pripažino, kad jis kelis kartus buvo atvykęs susitikti su A. K. ir su juo kalbėjosi „apie mūsų reikalus“, tačiau darbo funkcijų ir toliau nevykdė, buvo pravaikštose. Todėl vieno iš tokio susitikimo metu A. K. geranoriškai žodžiu įspėjo darbuotoją, kad, jei jis nedirbs, tai darbdavys turės jį atleisti už pravaikštas. Tuomet darbuotojas pasakė, kad jis nenori būti atleistas už pravaikštas ir sutinka nuo 2022 m. rugsėjo 30 dienos būti atleistas savo noru. Tada A. K. nurodė, kad tokiu atveju jis turi pateikti tokį prašymą. Darbuotojas atvyko po kelių dienų – 2022 m. rugsėjo 23 dieną – į gamybos cechą ir, susitikęs su A. K. jam dirbant su kitais darbuotojais, darbuotojas pasakė A. K., kad parengė prašymą nuo 2022 m. rugsėjo 30 dienos išeiti savo noru ir parodė jį, bei ištraukęs parengtą tekstą paprašė pasirašyti ties „Prašymas gautas 2022-09-23“. A. K. pasirašė ir pridūrė žodžiu, kad prašymą pasirašyti jis turi taip pat nunešti į administraciją, E. K., nes ji yra administracijos direktorė ir ji sprendžia dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo.

7. A. K. paskambino direktorei ir pasakė žodžiu, kad buvo atvykęs darbuotojas V. V. ir A. K. pasirašė ant darbuotojo prašymo, kad jis savo noru sutinka būti atleistas nuo 2022 m. rugsėjo 30 dienos. Atsižvelgiant į tai, E. K. minėtą informaciją perdavė buhalterei, kuri 2022 m. spalio 4 d. atliko pranešimą apie apdraustojo (darbuotojo) nedraudžiamąjį laikotarpį bei 2022 m. spalio 5 d. atliko pranešimą apie apdraustojo (darbuotojo) valstybinio socialinio draudimo pabaigą pagal DK 55 straipsnio 1 dalimi, kaip ir buvo geranoriškai sutarta su darbuotoju tam, kad jis nebūtų atleistas už pravaikštas.

8. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jog nors darbuotojas V. V. buvo pravaikštose ir darbdavys jo neatleido iš darbo už pravaikštas, siekiant nepakenkti darbuotojui ir su juo susitarus žodžiu, kad jis savo noru pateiks prašymą dėl jo atleidimo iš darbo 2022 m. rugsėjo 30 dieną, ieškovė prašo teismo kvalifikuoti darbuotojo atleidimą iš darbo 2022 m. rugsėjo 30 dieną pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

9. Antra, ieškovė nurodė, jog nesutinka su DGK sprendimo dalimi, kuria Komisija darbdavio atžvilgiu pritaikė sankciją pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Komisija nusprendė išieškoti iš darbdavio 1 570,54 Eur (41,33 Eur × 38 d. d.), neatskaičius mokesčių, netesybų. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, Komisija neatsižvelgė į tai, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei atsiskaitymas su darbuotoju uždelstas ne dėl darbuotojo kaltės. Kadangi būtent atsakovas V. V. inicijavo neteisėtą streiką, po kurio jis nedirbo neturėdamas pateisinamų priežasčių, be to, jis inicijavo ir kitų darbuotojų nedarbą, dėl ko nebuvo laiku užbaigta ir atiduota užsakovams produkcija ir tokiu būdu įmonė negavo laiku pajamų. Todėl ieškovė teismo prašo pripažinti, kad DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija nėra taikytina darbuotojui.

10. Ieškovė pažymėjo, kad ji 2022 m. gruodžio 29 d. išmokėjo darbuotojui už 2022 m. liepos mėn. nuo 867,43 Eur, atskaičius mokesčius, 623,45 Eur darbo užmokestį ir atostoginius. Dėl to dėl šio DGK sprendimo dalies nėra teisinio ginčo. Ieškovė taip pat sutiko, kad yra skolinga darbuotojui 880 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio mėn., 1 519,90 Eur neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. rugsėjo mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

11. 2023 m. vasario 1 d. atsakovas V. V. pateikė priešieškinį–atsiliepimą, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti; palikti Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19918/2022 atsakovui V. V. priteistas sumas ir atleidimo iš darbo pagrindą bei datą; papildomai iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ atsakovui V. V. priteisti 1 859,85 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. vasario 1 d. ir papildomai po 41,33 Eur už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 2 d. iki likusios pagrindinės sumos pilno sumokėjimo, bet ne ilgiau kaip už 6 mėn., t. y. skaičiuojant iki 2023 m. balandžio 4 d.; įpareigoti ieškovę UAB „A. medžio studija“ panaikinti Sodrai pateiktus neteisingus duomenis apie atsakovo pravaikštos laikotarpį 2022 m. rugsėjo mėnesį; įpareigoti ieškovę UAB „A. medžio studija“ pateikti teismui 2022 m. rugsėjo 30 d. akto dėl V. V. neatvykimo į darbą originalą bei 2022 m. rugsėjo mėnesio visų darbuotojų darbo laiko tabelius. Jei paaiškės dokumentų klastojimo faktas, atsakovas prašys teismo perduoti šį faktą prokurorui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kaltiesiems asmenims (gamybos direktoriui A. K. ir direktorei E. K.); už laikotarpį, kai atsakovas buvo sustabdęs darbo funkcijų vykdymą (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. spalio 4 d.) priteisti iš UAB „A. medžio studija“ atsakovo V. V. naudai minimalų darbo užmokestį; įpareigoti UAB „A. medžio studija“ pateikti teismui buhalterinę pažymą apie V. V. minimalaus darbo užmokesčio dydį už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. spalio 4 d.; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; apklausti įmonės darbuotojus K. S., V. U. kaip liudytojus, iškviečiant liudyti į teismą šaukimais per darbovietę UAB „A. medžio studija“.

12. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir suformuotai teismų praktikai, iš esmės pažeidžia atsakovo, kaip darbuotojo (silpnesniosios šalies), teises į teisingą ir laiku mokamą atlyginimą, todėl atmestinas. Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovė pateikė suklastotus ir atbuline data įformintus įrodymus: 2022 m. rugsėjo 30 d. aktą dėl V. V. neatvykimo į darbą ir 2022 m. rugsėjo mėn. darbo laiko tabelį, su kuriais atsakovas nebuvo supažindintas.

13. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas teismui pateikė melagingus faktus dėl esą atsakovo organizuoto streiko ir pravaikštos. Atsakovas pažymi, kad atsakovo atsisakymas dirbti, kol jam nebus sumokėtas darbo užmokestis, neatitinka DK įtvirtintos streiko formuluotės ir sąlygų streikui identifikuoti, todėl streiko sąvoka šiam atsisakymui dirbti netaikytina.

14. Atsakovas nurodė, kad darbdavys nuo 2022 m. liepos mėnesio nustojo mokėti savo darbuotojams atlyginimą. Visą laiką kai darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas už darbą, gamybos direktorius A. K. ir jo sutuoktinė - įmonės direktorė E. K. prašė darbuotojų palaukti su atlyginimais, nes anot jų, įmonė jau tuoj gaus pinigus ir atsiskaitys su darbuotojais. Tačiau darbuotojams negavus atlyginimų net iki 2022 m. rugsėjo vidurio (du su puse mėnesio), 2022 m. rugsėjo 12 d. darbuotojams trūko kantrybė ir jie pareiškė, kad kol nebus sumokėtas darbo užmokestis, jie nedirbs jokių darbų.

15. Atsakovas taip pat nurodė, kad gamybos direktorius A. K., teigdamas, kad nėra pinigų, liepė visiems eiti namo ir laukti jo skambučio, kada atsiras pinigų ir reikės ateiti į darbą. Atsakovas, nesulaukęs tokio skambučio, 2022 m. rugsėjo 23 d. atvykęs į darbą, sužinojo, kad kitiems 2 darbuotojams po minėto pokalbio ieškovė dalį atlyginimo sumokėjo ir nuvykęs pas juos į namus, įkalbinėjo, kad išeitų dirbti. Tuo tarpu atsakovui ieškovė nei sumokėjo, nei paskambino. 2022 m. rugsėjo 23 d. atvykęs į darbą atsakovas atnešė prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir paprašė jį gamybos vadovo pasirašyti. Gamybos vadovas A. K. dar kartą paprašė atsakovo neskubėti ir eiti namo ir truputį palaukti, nes neva tai įmonė jau turi gauti pinigų. Atsakovas, grįžęs namo, laukė dar savaitę savo uždirbtų pinigų (atlyginimo už tris mėnesius), o nesulaukęs, galutinai apsisprendė išeiti iš darbo bei 2022 m. rugsėjo 30 d. atvykęs į darbovietę, pateikė minėtą prašymą A. K. pasirašyti bei perdavė įmonės direktorei. Apie jokį pokalbį dėl išėjimo iš darbo savo noru, kaip teigia ieškovė, nebuvo jokios kalbos. Nei vienas darbuotojas nesutiktų nutraukti darbo sutarties (juo labiau kai ji nutraukiama dėl darbdavio kaltės – tris mėnesius iš eilės nemokant atlyginimo) sau nenaudingomis sąlygomis – prarandant 2 mėn. išeitinę išmoką, kuri priklauso pagal įstatymą. Juo labiau, kad prašyme atleisti iš darbo buvo prašoma atleisti su išeitine išmoka. Be to, anot atsakovo, ieškovės melą patvirtina ir tas faktas, kad gamybos direktorius pasirašė ant atsakovo pateikto prašymo dėl atleidimo iš darbo.

16. Atsakovo įsitikinimu, kadangi darbo sutartis pagal DK 55 straipsnio 1 dalį gali būti nutraukta tik darbuotojo rašytiniu prašymu, tai tokio prašymo nesant, ieškovė neturėjo teisės savavališkai nutraukti darbo sutarties minėtu pagrindu bei prašyti teismo, kad tokį nutraukimo pagrindą teismas įtvirtintų savo sprendimu. Vienintelis atsakovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris yra pateiktas bendrovei, yra būtent 2022 m. rugsėjo 28 d. prašymas su išeitine išmoka dėl atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

17. Atsakovas pažymėjo, jog tam, kad darbo sutartis būtų nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, turi egzistuoti juridinių faktų visuma: 1) darbuotojo darbdaviui pateiktas rašytinis pareiškimas; 2) toks pareiškimas pateiktas ne vėliau, kaip prieš penkias darbo dienas iki prašomos atleidimo datos; 3) darbuotojui mažiausiai du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Atsakovo teigimu, visi išvardinti faktai egzistavo atsakovui nutraukiant sutartį minėtu įstatymo pagrindu. Dėl to, atsakovo įsitikinimu, ieškovo prašymas pakeisti DGK sprendimu nustatytą atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą yra neteisėtas, todėl atmestinas.

18. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginys apie atsakovo organizuotą neteisėtą streiką yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Atsakovas pažymėjo, kad jis jokio streiko bendrovėje neorganizavo. Jis kalbėjo tik už save, kad nebedirbs įmonėje už dyką, kol įmonė su juo neatsiskaitys. Tą patį kalbėjo ir kiti darbuotojai. Gamybos direktorius A. K. visiems darbuotojams, taip pat ir atsakovui liepė eiti namo ir laukti skambučio, kol įmonė su jais turės galimybę atsiskaityti. Taigi atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. neatvyko į darbą ne savo noru, o darbdavio atstovo – gamybos direktoriaus paliepimu. Atsižvelgiant į minėtą, joks streikas ir pravaikšta atsakovui negalėjo būti įforminti. Juo labiau, kad pravaikšta buvo įforminta atbuline data.

19. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pranešimas Sodrai pateiktas 2022 m. spalio 4 d., t. y. jau po atsakovo atleidimo iš darbo (darbdavys atsakovą atleido iš darbo 2023 m. rugsėjo 30 d.). Atsakovas kelia klausima, kad jei darbuotojas nesilanko darbe be priežasties 18 d. ir apie tokio nesilankymo darbe priežastis nėra žinoma, tai kodėl tokia pravaikšta nebuvo įforminta iš karto, tik neatvykus į darbą. Taip pat atsakovui nėra aišku, kodėl jam 2022 m. rugsėjo 23 d. atvykus į darbą aptarti susidariusios situacijos, nebuvo liepta raštu pasiaiškinti apie tokio neatvykimo į darbą priežastis, kad būtų galima įforminti pravaikštą. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad dėl pravaikštos įforminimo nebuvo priimtas joks įsakymas, su kuriuo darbuotojas būtų pasirašytinai supažindintas, taip pat atsakovas nebuvo supažindintas ir su darbo laiko tabeliu, kurį pamatė tik gavęs ieškinį. Kadangi pravaikšta atsakovui netinkamai įforminta, tai, atsakovo įsitikinimu, ji laikytina negaliojančia. Be to, atsakovo žiniomis, kitiems darbuotojams, kurie taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. po keletą dienų nevykdė savo darbo funkcijų dėl atlyginimo negavimo, jokia pravaikšta įforminta nebuvo ir atlyginimas už minėtas dienas taip pat nebuvo sumažintas, skirtingai nei atsakovui. Atsakovas dėl tokio darbdavio poelgio yra diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu.

20. Kadangi darbdavys nevykdė savo pareigos ir nemokėjo darbo sutartyje sulygto atlyginimo daugiau kaip du mėnesius iš eilės, atsakovas su ieškovo gamybos direktoriaus sutikimu ir net jo paliepimu eiti namo, vadovaujantis DK 50 straipsniu sustabdė sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovės įforminta pravaikšta atsakovui yra neteisėta, todėl naikintina, o už įformintą pravaikštos laikotarpį atsakovui priteistinas minimalus darbo užmokestis, kaip tai numato DK 50 straipsnis. Tuo pačiu, ieškovė įpareigotina panaikinti Sodrai pateiktus neteisingus duomenis apie atsakovo pravaikštos laikotarpį.

21. Atsakovas dėl ieškovės ieškinyje minimų dėl atsakovo kaltės susidariusių bendrovės nuostolių, gautų pretenzijų ir netektų/laiku negautų bendrovės pajamas, dėl ko laiku negalėjo atsiskaityti su darbuotojais, nurodė, kad bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su darbuotojais nuo liepos mėnesio, o atsakovas atsisakė dėl to toliau vykdyti darbines pareigas tik 2022 m. rugsėjo 12 d. (t. y. po 2,5 mėnesio), kas reiškia, kad įmonė jau nuo 2022 liepos mėn. neturėjo pajamų, nors darbuotojai ir dirbo savo darbą ir gamino užsakymus. Todėl minėti ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovo kaltės bendrovė negavo laiku pajamų, yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. Atsakovo įsitikinimu, minėtais deklaratyviais teiginiais ieškovė bando daryti spaudimą atsakovui, kad šis atsisakytų savo teisėtų reikalavimų. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų dėl gautų pretenzijų ir nuostolių patyrimo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y., neįrodė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir įmonei kilusių pasekmių, žalos dydžio, todėl ieškovės teiginiai apie paties atsakovo kaltę dėl laiku nesumokėto atlyginimo už tris mėnesius ir DK 147 straipsnio 2 dalies netaikymo, atmestini.

22. Atsakovas pažymėjo, kad kadangi net ir po DGK sprendimo priėmimo ieškovė su atsakovu visiškai neatsiskaitė, o darbo užmokestį už liepos mėnesį pervedė tik 2022 m. gruodžio 29 d., o už rugpjūtį - tik 2023 m. sausio 21 d., tai atsakovas papildomai prašo priteisti netesybas už laikotarpį nuo DGK sprendimo priėmimo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovui priklausančio atlyginimo už 2022 m. rugsėjo mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taip pat nėra sumokėjęs 2 mėn. išeitinės išmokos.

23. 2023 m. balandžio 27 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

23.1. ieškinį atmesti;

23.2. palikti Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131- 19918/2022 atsakovui V. V. priteistą išeitinę išmoką - 1760 Eur;

23.3. iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ atsakovo V. V. naudai priteisti 4 422,31 EUR neatskaičius mokesčių arba 3 537,85 EUR atskaičius mokesčius netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. (už 6 mėn., t. y. 107 d. d.);

23.4. įpareigoti ieškovę UAB „A. medžio studija“ panaikinti Sodrai pateiktus neteisingus duomenis apie atsakovo pravaikštos laikotarpį 2022 m. rugsėjo mėnesį;

23.5. už laikotarpį, kai atsakovas buvo sustabdęs darbo funkcijų vykdymą (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. spalio 4 d.), priteisti iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ atsakovo V. V. naudai minimalų darbo užmokestį – 456,62 Eur pagal UAB ,,Novorius“ 2023 m. balandžio 26 d. parengtą pažymą Nr. DU001;

23.6. iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ atsakovui V. V. priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

23.7. pripažinti, kad atsakovas V. V. buvo darbdavės UAB ,,A. medžio studija“ diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu ir dėl to prašo jo naudai iš ieškovo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.

24. 2023 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškinio argumentais nesutiko. Ieškovė pažymėjo, kad pagal darbuotojo tabelio duomenis 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas aktas dėl V. V. neatvykimo į darbą, kuriame konstatuota, kad darbuotojas neatvyko į darbą 2022 m. rugsėjo 12–30 d. neturėdamas pateisinamos priežasties. Ieškovė taip pat akcentavo, kad nėra jokių duomenų, kad aktas ar tabelis būtų surašytas neteisingai, todėl reikalavimas dėl atsakovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovas V. V. buvo darbdavio UAB „A. medžio studija“ diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu ir priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.

25. Ieškovė nurodė, kad ir toliau palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, jog atsakovas savavališkų pravaikštų metu nedirbo ir agitavo kitus darbuotojus nedirbti darbdaviui. Darbuotojas pats patvirtino savo 2022 m. spalio 24 d. prašyme Komisijai, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. jis surengė neteisėtą streiką, nes streiko nederino su darbdaviu. Darbuotojas buvo neteisėto streiko agitatorius ir agitavo kitus darbuotojus nedirbti, vartojo necenzūrinius žodžius ir t. t. Dėl to atsakovo reikalavimas priteisti 2022 m. rugsėjo 12 d. – spalio 4 d. minimalų darbo užmokestį yra nepagrįstas, nes atsakovas savavališkai buvo pravaikštose.

26. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nenorėjo būti atleistas už pravaikštas, todėl sutiko nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. išeiti savo noru, atsakovas pats parengė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo savo noru. Atsižvelgiant į tai, darbuotojo atleidimas kvalifikuotinas pagal DK 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Dėl to ieškovė neprivalo mokėti atsakovui 4 422,31 Eur netesybų.

27. Ieškovės įsitikinimu, darbuotojas inicijavo neteisėtą streiką, taip pat nedirbo pats, todėl nebuvo laiku užbaigta ir atiduota užsakovams produkcija ir tokiu būdu bendrovė negavo laiku pajamų, todėl gerbiamo teismo prašome pripažinti, kad DK 147 str. 2 d. numatyta sankcija nėra taikytina ieškovei. Taigi Komisijos sprendimas išieškoti 1 570,54 Eur nepagrįstas.

28. Ieškovė nurodė, kad darbdavys yra visiškai išmokėjęs darbuotojui atlyginimą ir yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus į bylą, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl mokėjimų yra nepagrįsti.

29. 2023 m. liepos 3 d. ieškovė atsisakė ieškinio dalies. Tos pačios dienos posėdyje teismas priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pažymėjo, kad palaiko ieškinio reikalavimą pripažinti, jog darbo sutartis tarp atsakovo V. V. ir ieškovės UAB „A. medžio studija“ nutraukta 2022 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

30. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius, ieškovės atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinio reikalavimą pripažinti, jog darbo sutartis tarp atsakovo V. V. ir ieškovės UAB „A. medžio studija“ nutraukta 2022 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas, jo atstovė advokatė su minėtu ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko patikslinto priešieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl informavimo pareigos ir darbo sutarties vykdymo sustabdymo

31. Ieškovė priešieškiniu prašė už laikotarpį, kai atsakovas buvo sustabdęs darbo funkcijų vykdymą (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. spalio 4 d.), priteisti iš UAB „A. medžio studija “ atsakovo V. V. naudai minimalų darbo užmokestį sumoje 456,62 Eur pagal UAB ,,Novorius“ 2023 m. balandžio 26 d. parengtą pažymą Nr. DU001.

32. DK 50 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją.

33. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad darbo santykiai šalis siejo nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovės darbuotojai, taip pat ir atsakovas, nutarė nedirbti, nes ieškovė daugiau nei du mėnesius nemoka jiems darbo užmokesčio. Atsakovas paaiškino, o liudytoja atsakovo paaiškinimus patvirtino, kad gamybos vadovas A. K. nurodė, kad pinigų nesumokės ir nurodė jiems eiti namo. Atsakovas į darbovietę atvyko 2022 m. rugsėjo pabaigoje atnešęs prašymą atleisti jį iš darbo. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas aktas dėl V. V. neatvykimo į darbą, neturint pateisinamos priežasties, tačiau šio akto originalas teismui pateiktas nebuvo. Viena iš aktą pasirašiusių darbininkų liudytoja K. S. nurodė, kad šio akto nepasirašė. Ieškovė atsakovui įformino pravaikštą.

34. Nekilo tarp šalių ginčo, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 12–30 d. nedirbo. Be to, iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė žinojo priežastį - nuo 2022 m. liepos mėnesio ji nustojo mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį. Apie tai, kad ieškovė žinojo neatvykimo priežastį, patvirtino ir ieškovės vadovas A. K.. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad, 2022 m. rugsėjo pab. atsakovui atvykus į darbą, darbdavė nepaprašė jo parašyti pasiaiškinimo, t. y. nepaprašė per tam tikrą laiką paaiškinti ir (ar) pateikti dokumentus, pateisinančius neatvykimą į darbą. Be to, darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Taigi atsakovas pradėjo nedirbti tik tuomet, kai jam 2,5 mėn. buvo nemokamas darbo užmokestis.

35. DK 25 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu; dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023 išaiškino, kad DK 25 straipsnio 1 dalis skirta reglamentuoti darbo sutarties šalių bendradarbiavimui apsikeičiant informacija apie reikšmingas aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, kurios, pavyzdžiui, be kita ko, gali lemti tam tikrų naujų teisių ar pareigų atsiradimą, papildomas garantijas darbuotojui (pavyzdžiui, darbuotojui nustatytą neįgalumą, gimusį vaiką, narystę darbo taryboje ar profesinėje sąjungoje, pasikeisiančias darbo sąlygas, komandiruotės išlaidų apmokėjimo tvarką ir pan.), turimų teisių įgyvendinimą (pvz., prašymas suteikti atostogas) ir pan.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nusprendęs įgyvendinti teisę sustabdyti darbo sutarties vykdymą, kaip minėta, turėjo apie tai pranešti raštu darbdaviui prieš tris darbo dienas. Byloje nekilo šalių ginčo, jog tai nebuvo padaryta.

38. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, konstatuoja, kad atsakovas, nors ir turėjo teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą (jam daugiau nei du mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis), tačiau neįvykdė pareigos prieš tris darbo dienas raštu įspėti darbdavį apie sprendimą įgyvendinti šią savo teisę. Teismo vertinimu, atsakovas tokią galimybę (laiku įspėti darbdavį) turėjo, nes kiekvieną darbo dieną lankėsi darbovietėje, tad atsakovas, 2 mėn. nesulaukęs darbo užmokesčio ir nusprendęs nedirbti, turėjo atlikti įstatyme nustatytą informavimo pareigą.

39. Taigi atsakovas, nepranešęs darbdaviui raštu prieš tris darbo dienas apie ketinimą sustabdyti darbo sutarties vykdymą, neįgijo teisės neatvykti į darbą. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia nei aplinkybė, kad po to, kai atsakovas nusprendė nedirbti, gavo tiesioginio vadovo A. K. nurodymą eiti namo, nei aplinkybė, kad vėliau darbdavys jam nepaskambino ir neparagino (nepaprašė) atvykti į darbą. Pažymėtina, kad atsakovas pirmiau nusprendė nedirbti ir tik tada gavo tiesioginio vadovo A. K. nurodymą eiti namo.

40. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 12–30 d. neatvyko į darbą, į tai, kad raštu apie tai neįspėjo darbdavio, atmestinas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę UAB „A. medžio studija“ panaikinti Sodrai pateiktus duomenis apie atsakovo pravaikštos laikotarpį už 2022 m. rugsėjo mėnesį.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas 2022 m. rugsėjo 30 d., o ne 2022 m. spalio 4 d. DGK sprendimu nuspręsta iš ieškovės atsakovo naudai išieškoti 1519,90 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. rugsėjo mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. už rugsėjį. Ieškovė šią sprendimo dalį, atskaičiusi mokesčius, atsakovui įvykdė.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos nepateikė ieškinio, t. y. sutiko su DGK sprendimu išieškotinų darbo užmokesčių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas dydžiais, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl papildomos 456,62 Eur minimalaus darbo užmokesčio sumos priteisimo atmestinas.

Dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindo

43. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad darbo santykiai šalis siejo nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

44. Atsakovas teigė, kad darbo sutartis pasibaigė jo (darbuotojo) iniciatyva, nes darbdavys du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovo teigimu, darbo sutartis pasibaigė darbuotojo iniciatyva darbuotojui parašius pareiškimą išeiti iš darbo savo noru (DK 55 straipsnio 1 dalis).

45. Pažymėtina, kad atvejai, kai darbuotojas vienašališkai gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, įstatymų leidėjo skirstomi į be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) ir dėl įstatymo laikomų svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis).

46. Aiškindamas ir taikydamas DK 55 straipsnio normas, kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojo pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644).

47. DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą tik esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad šių aplinkybių, kurias įstatymų leidėjas įvardija kaip svarbias priežastis, sąrašas yra baigtinis. Vieną jų - kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos (2 punktas).

48. Atribojant DK 55 straipsnio ir 56 straipsnio pagrindus, kai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo inciatyva, svarbu pažymėti, kad skiriasi šių darbo sutarties nutraukimo pagrindų įspėjimo terminai ir pasekmės. Įstatymų leidėjo valia suponuoja, kad, egzistuojant DK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms, kurios įvardijamos kaip svarbios priežastys, darbuotojas įgyja teisę greičiau nutraukti darbo santykį, t. y. nustatytas trumpesnis darbdavio įspėjimo terminas – ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos, ir darbdavys privalo išmokėti darbuotojui išeitinę išmoką – dviejų (arba vieno – jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus) jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Skirtingai negu DK 55 straipsnyje nurodytu teisiniu pagrindu, DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą tik dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, įvardytų svarbiomis priežastimis. Atsižvelgiant į tai, darbuotojas rašytiniame pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą DK 56 straipsnio 1 dalyje. Tik dėl nurodytų svarbių priežasčių savo iniciatyva nutraukiantis darbo sutartį darbuotojas įgyja teisę į išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis).

49. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. V. pateikė darbdaviui 2022 m. rugsėjo 28 d. surašytą prašymą (t. 1, b. l. 17) dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. spalio 4 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Šiame prašyme atsakovas nurodė ne tik atleidimo datą ir konkrečią priežastį, įtvirtintą DK 56 straipsnio 1 dalyje, bet ir pažymėjo, kad reikalauja išeitinės išmokos. Apie tai, kad prašymas buvo gautas, pasirašė tuometinis gamybos direktorius A. K..

50. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė kvestionavo šio prašymo duomenis, nes apie prašymo gavimą įrašyta klaidinga data – „2022-09-23“, be to, nurodyta, kad pasirašo direktorius, nors tuo metu A. K. buvo gamybos direktorius, o ieškovės direktorė buvo E. K., tačiau teismas pažymi, kad ginčo, jog A. K. gavo šį prašymą tarp šalių nekilo, o tai, kad ant prašymo suklysta surašant gavimo datą ar tikslias A. K. pareigas, nepaneigia fakto, jog ieškovės administracijai darbuotojo 2022 m. rugsėjo 28 d. prašymas buvo įteiktas.

51. Teismas taip pat pažymi, kad A. K. pareigos atsakovo darbo laikotarpiu kito: darbo sutartį su atsakovu, kaip darbdavio atstovas, pasirašė A. K., vėliau jis tapo gamybos direktorius, o jo sutuoktinė – bendrovės vadovė. Bylos nagrinėjimo metu A. K. vėl tapo UAB „A. medžio studija“ direktoriumi. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytoja nurodė, kad bendrovei vadovavo abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad darbuotojo prašymas, atitinkantis DK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavei buvo įteiktas.

52. Bylos nagrinėjimo metu taip pat kilo šalių ginčas, kada tiksliai minėtas prašymas A. K. buvo įteiktas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis buvo įteiktas prieš prašomą atleisti iš darbo datą, tačiau neišlaikant minimalaus penkių darbo dienų darbdavio įspėjimo termino.

53. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog darbdavys atsakovui būtų nurodęs, jog darbuotojo prašymo netenkins, juolab, jog būtų nurodęs netenkinimo priežastis. Be to, pastebėtina ir tai, kad atleidimas gali būti įformintas ir nesuėjus 5 d. d. terminui. Nagrinėjamu atveju ieškovė atleidimą ir įformino anksčiau, t. y. nepasibaigus įspėjimo terminui.

54. Teismas taip pat atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad darbuotojo pareiškimo negalima atsisakyti tenkinti vien tik dėl formalių pagrindų (pvz., darbuotojui neteisingai surašius pareiškimą ar nepateikus visų įrodymų), nors svarbios priežasties buvimo faktas yra akivaizdus. Be to, darbdavys negali pats savarankiškai perkvalifikuoti darbuoto pareiškimo ir atleisti jį kitu DK numatytu pagrindu, pvz., pagal DK 55 straipsnį – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

55. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovą atleido DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors darbuotojas neteikė prašymo atleisti iš darbo šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui toks dokumentas nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nurodydamas DK 56 straipsnio 1 dalyje priežastį (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis), į tai, kad ieškovė nenurodė atsakovui apie tai, kad šio prašymo netenkins, į tai, kad ieškovas neparašė prašymo atleisti jį iš darbo be svarbių priežasčių, konstatuotina, kad ieškovė atsakovą nepagrįstai atleido iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

56. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovas neteisėtai, nepagrįstai savavališkai nedirbo, organizavo kitų asmenų neatėjimą į darbą, viena vertus, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, kita vertus, šie argumentai nepagrįsti patikimais įrodymais. Be to, iš bylos nagrinėjimo duomenų matyti, kad atsakovui mažiausiai 2,5 mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nesant darbuotojo prašymo atleisti jį iš darbo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių bei atsižvelgiant į darbdavio pareigą tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovo V. V. ir ieškovės UAB „A. medžio studija“ nutraukta 2022 m. rugsėjo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl išeitinės išmokos

57. DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

58. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas darbovietėje dirbo 9 metus. Konstatuota, kad darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė atsakovui paskaičiavo 1760 Eur išeitinę išmoką neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 38). Būtent šį išmokos dydį priteisė ir DGK sprendime. Be to, nors kilo šalių ginčas dėl teisės į išeitinę išmoką, tačiau ginčo dėl jos dydžio nekilo. Šios išmokos ieškovė atsakovui nėra išmokėjusi, todėl priešieškinio reikalavimas dėl išeitinės išmokos priteisimo tenkintinas.

Dėl netesybų

59. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

60. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2022 m. rugsėjo 30 d. DGK sprendime konstatavo, kad darbdavė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog darbdavė neatsiskaitė visiškai su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną dėl pastarojo kaltės. DGK pripažino, kad darbdavė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl jai taikė sankciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį ir sprendė, kad darbuotojo naudai iš darbdavės išieškoti 1570,54 Eur, neatskaičius mokesčių.

61. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas dėl kitokios, nei numatyta DK 146 straipsnio 2 dalyje, atsiskaitymo tvarkos, t. y. vėlesnio atsiskaitymo. Taigi ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turėjo atsiskaityti su atsakovu, tačiau išeitinės išmokos iki sprendimo priėmimo neišmokėjo, o darbo užmokestį už 2022 m. liepos mėnesį pervedė 2022 m. gruodžio 29 d., o už 2022 m. rugpjūtį – 2023 m. sausio 21 d., o už 2022 m. rugsėjį - tik 2023 m. vasario 13 d.

62. Atsakovas prašo iš ieškovės UAB „A. medžio studija“ atsakovo naudai priteisti 4 422,31 Eur neatskaičius mokesčių arba 3 537,85 Eur, atskaičius mokesčius, netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. (už 6 mėn., t. y. 107 d. d.).

63. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl DGK sprendimu darbo užmokesčio ir kompensacijos išieškojimo, tačiau nurodė, kad uždelsė su atsakovu atsiskaityti dėl paties atsakovo kaltės, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja netesybų priteisimo.

64. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad darbuotojas inicijavo neteisėtą streiką, po kurio jis nedirbo neturėdamas pateisinamų priežasčių, be to, jis inicijavo ir kitų darbuotojų nedarbą, dėl ko nebuvo laiku užbaigta ir atiduota užsakovams produkcija ir tokiu būdu įmonė negavo laiku pajamų. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija nėra taikytina ieškovei.

65. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, jog atsakovas iki 2022 m. liepos būtų nedirbęs, agitavęs kitus darbuotojus nedirbti. Be to, ieškovės argumentai, kad atsakovas inicijavo kitų darbuotojų nedarbą, dėl ko nebuvo laiku užbaigta ir atiduota užsakovams produkcija ir tokiu būdu įmonė negavo laiku pajamų, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė neatsiskaitė laiku su atsakovu dėl jo paties kaltės (CPK 185 straipsnis).

66. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas iš darbo atleistas dėl jo kaltės. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad darbo santykiai nutrūko atsakovui parašius prašymą atleisti jo iniciatyva dėl svarbios priežasties. Nustačius, jog darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, laikytina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo konfliktiško būdo, darbo sutarties vykdymo sustabdymo, neįspėjus prieš tris darbo dienas apie tai darbdavio, kai pati ieškovė darbuotojui nemokėjo 2 ir daugiau mėnesius darbo užmokesčio, negali nulemti DK 147 straipsnio 2 dalies normoje nustatytos sankcijos sumažinimo. Pažymėtina, kad toks DK nuostatų, reglamentuojančias netesybas darbo bylose, aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023).

67. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

68. Byloje nenustačius anksčiau aptartų sąlygų mažinti netesybas bei ieškovei nekvestionuojant atsakovo apskaičiuoto jų dydžio, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl netesybų tenkintas ir priteistinos 4 422,31 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

69. Atsakovas prašo pripažinti, kad jis buvo darbdavės UAB ,,A. medžio studija“ diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu ir dėl to prašo jo naudai iš ieškovo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovo žiniomis, kitiems darbuotojams, kurie taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. po keletą dienų nevykdė savo darbo funkcijų dėl atlyginimo negavimo, jokia pravaikšta įforminta nebuvo ir atlyginimas už minėtas dienas taip pat nebuvo sumažintas, skirtingai nei atsakovui. Atsakovas dėl tokio darbdavio poelgio buvo diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu. Atsakovo nuomone, jis darbdavio buvo diskriminuojamas dėl to, jog buvo nepatogus, neparankus darbdaviui, keliantis klausimus darbuotojas. Atsakovas pasijuto pažemintas ir sumenkintas prieš kitus buvusius kolegas, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

70. Ieškovė su atsakovo argumentais nesutiko, nurodė, jog pravaikšta buvo įforminta dėl to, jog atsakovas nedirbo.

71. DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties, narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, religijos (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimo turėti vaiką pagrindu, taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

72. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kitiems darbuotojams, nusprendusiems 2022 m. rugsėjo 12 d. nedirbti, pravaikšta įforminta nebuvo, tačiau, teismo vertinimu, tai savaime neįrodo diskriminacijos. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas, neįspėjęs prieš tris darbo dienas raštu darbdavio, nusprendė nedirbti. Pažymėtina, kad kiti darbuotojai grįžo į darbą, todėl atsakovo teiginiai, kad buvo diskriminuojamas dėl to, jog jam buvo įforminta pravaikšta, negali būti laikomi pagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo pareigos atsakovo prašyti, raginti atvykti į darbą. Taigi jei atsakovas nusprendė nedirbti (net ir dėl svarbių priežasčių), turi pareigą, kaip minėta, įspėti darbdavį, o to nepadarius, negali turėti teisėtų lūkesčių dėl pravaikštos neįforminimo.

73. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas atsakovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

74. Atsakovas prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

75. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

76. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

77. Atsakovas nurodė, kad ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą: neatvyko į teismo posėdį, nors jo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepateikė į bylą dokumento originalo, vengė darbuotojams įteikti šaukimus.

78. Teismas pažymi, kad ieškovo vadovas nurodė, kad akto originalo galimai neturi. Kai ieškovės vadovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į vieną posėdį vadovas neatvyko, tačiau į kitą atvyko ir davė paaiškinimus. Dėl šaukimo neįteikimo darbuotojai E. K. ieškovei buvo paskirta bauda. Pažymėtina, kad nutartyje, kurioje paskirta bauda, buvo nurodyta, kad baudos paskyrimas neatleidžia ieškovės nuo prievolės įteikti šaukimą liudytojai. Tačiau šaukimas minėtai liudytojai taip ir nebuvo įteiktas.

79. Šie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, sutrukdė operatyviai išnagrinėti bylą (CPK 413 straipsnis), taip pat jie traktuotini kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į veiksmų pobūdį ir mastą, ieškovei skirtina 400 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant atsakovui.

Dėl kitų šalių argumentų ir procesinės bylos baigties

80. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes mano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie nėra teisiškai svarbūs ar reikšmingi.

81. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. DGKS-5498 (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

82. CPK 93 straipsnio, kuriuo teismui pateiktuose dokumentuose remiasi šalys, 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

83. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinio reikalavimus, neatlygintinos.

84. Atsakovas šioje byloje turėjo šias išlaidas: 1000 Eur už advokatės susipažinimą ir atsiliepimo-priešieškinio surašymą, 200 Eur už advokatės pasirengimą bylai ir atstovavimą 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 83-84, 86), 200 Eur už advokatės pasirengimą bylai ir atstovavimą 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 95- 97), 150,00 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą ir atstovavimą 2023-06-29 teismo posėdyje, 250,00 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir atstovavimą 2023-07-03 teismo posėdyje, 200 Eur už advokatės pasirengimą bylai ir atstovavimą 2023 m. liepos 5 d. teismo posėdyje, 200 Eur už advokatės pasirengimą bylai ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje. Taigi iš viso atsakovas turėjo 2200 Eur išlaidų.

85. Priešieškinio reikalavimai tenkinti 72 proc., todėl proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 584 Eur bylinėjimosi išlaidų.

86. Valstybės naudai iš ieškovės priteistina 100,08 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, dalis už patenkintus priešieškinio reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

87. Valstybė turėjo 59,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, taip pat į tai, kad didžioji dalis išlaidų šių išlaidų susidarė dėl ieškovės, kaip darbdavės, netinkamai vykdytos pareigos įteikti šaukimus savo darbuotojams, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 54,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

88. Iš atsakovo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą pripažinti, kad šalių darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. medžio studija“ (j. a. k. 124262439) 1760 (tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt) Eur, neatskaičius mokesčių, išeitinę išmoką, 4 422,31 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus 31 ct), neatskaičius mokesčius, netesybas, 1 584 (tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. medžio studija“ (j. a. k. 124262439) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos, t. y. 200 (du šimtus) Eur, sumokant atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 200 Eur bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant mokėjimo paskirtį: „bauda Vilniaus regiono apylinkės teismo c. b. Nr. e2-1351-1115/2023“.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-5498 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. medžio studija“ (j. a. k. 124262439) 100,08 Eur (šimto eurų 8 ct) žyminio mokesčio dalį. Žyminio mokesčio dalis turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės A. medžio studija“ (j. a. k. 124262439) 54,98 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.