- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- I-1215-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“, viešoji įstaiga „Mažeikių laikraštis“
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Andžejaus Čaikovskis
- Kategorijos
- 27.1Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovski),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“, viešoji įstaiga „Mažeikių laikraštis“, redakcija „Didmiestis“, uždaroji akcinė bendrovė „Žinia Žemaičių“, viešoji įstaiga „Būdas žemaičių“ ir L. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame skunde prašo panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (SK-90)SPR-147 ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja nurodo, kad buvo pateikusi skundą atsakovei dėl visuomenės informavimo priemonėse viešai publikuotų straipsnių ir publikacijų, kuriuose apie ją ir jos darbą pateikiama išimtinai neigiamo pobūdžio, šališka ir tikrovės neatitinkanti informacija, pažeidžianti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, bei buvo paviešinta su išankstine nuostata. Tikrovės neatitinkanti informacija, susijusi tiek su pareiškėjos atleidimu iš darbo, tiek tariamai padarytais pažeidimais, juos įvardijant nusikalstamomis veikomis bei tariamu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.
Pareiškėja mano, kad atsakovė, nenustačiusi jokių pažeidimų, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neįsigilino į pareiškėjos skundo turinį, šališkai vertino paskelbtas publikacijas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Skunde teigiama, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas, todėl yra pagrindo paskelbtą informaciją vertinti kaip tikrovės neatitinkančią, žeminančią pareiškėjos garbę ir orumą.
Skunde pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai, nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, bei nurodoma, kad beveik visų publikacijų autorė yra Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė L. R., kuri publikacijas apie pareiškėją skelbia jau antri metai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad informacija publikacijose pateikta vienpusiškai, nepateikta jos pačios ar kitų asmenų nuomonių, taip pažeidžiant nuomonių įvairovės principą, o pavartoti pasakymai buvo nukreipti konkrečiai į asmenų, dirbančių vadovaujamą darbą, grupę ir šiuos pasakymus pareiškėja laiko nepadoriais ir užgauliais minėtų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja prašo skundą patenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir mano, kad skundas išnagrinėtas tinkamai, sprendime aptarti visi motyvai, taip pat nagrinėjant skundą buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis, kad pateiktų papildomus paaiškinimus, kurie taip pat kartu su visa ginčo medžiaga buvo įvertinti ginčijamame sprendime.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad priimant sprendimą buvo remtasi Mažeikių rajono apylinkės teismo neįsiteisėjusiu sprendimu, kuriame buvo nagrinėtas pareiškėjos atleidimo iš darbo klausimas, ir jis vertintas tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamo ginčo faktinėmis aplinkybėmis ir jų tikrovės pagrindimu.
Atsiliepime taip pat nesutinkama su pareiškėjos argumentais, kad jos pateikti duomenys patvirtina, jog publikacijose paskelbta informacija yra netinkama ir įžeidi, bei pažymima, kad visi pateikti duomenys patvirtina, jog aplinkybės, išdėstytos publikacijoje, yra teisingos, todėl, nesant asmens garbės ir orumo gynimo visuomenės informavimo priemonėje būtinos faktinių aplinkybių visumos, pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimas nebuvo nustatytas.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėja, kad buvo pažeistas nuomonių įvairovės principas, ir pažymi, kad šis argumentas nebuvo pateiktas skunde atsakovei, todėl dėl jo ginčijamame sprendime nebuvo pasisakyta.
Atsakovė nurodo, kad skundžiamame sprendime nustatė, jog daugelyje publikacijų skelbiama informacija remiasi Antikorupcijos komisijos pranešimais ir jos atlikto tyrimo metu paaiškėjusia informacija. Antikorupcijos komisija turi teisę konstatuoti, kad pareiškėja vykdė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, kurios nurodo, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.
Atsiliepime pažymima, kad priešingai, nei skunde teismui teigia pareiškėja, nepaisant fakto, kad šiuo metu ji yra bedarbė, ji už galimai teisei ir gerai moralei priešingą elgesį ir jo pasekmes visuomenės informavimo priemonėse buvo pagrįstai kritikuojama kaip viešasis asmuo, nes pareiškėjos galimai teisei ir gerai moralei priešingas elgesys paaiškėjo jai einant Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas.
Atsakovė nurodo, kad ginčijamame sprendime nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiama informacija nebuvo siekiama pasišaipyti iš pareiškėjos, priešingai – atskleisti jos, kaip Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktorės, visuomeninę reikšmę turėjusias gyvenimo aplinkybes (galimą korupcinio pobūdžio veiklą), kurios laikytinos tenkinančiomis teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją apie pareiškėją žinoti. Atsakovė, atsižvelgusi į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ su pareiškėjos skundu nesutinka, nurodo, kad ji savo skunde tik išvardijo 21 publikaciją, tačiau nepabandė ginčyti bent vieno konkretaus teiginio vertinimo bei pasirinko itin siauras žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo ginčijimo ribas.
UAB „Delfi“, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad mokyklos direktorė laikytina viešuoju asmeniu ir kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina, todėl viešojo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad UAB „Delfi“ paskelbtoje publikacijoje pavartoti žodžiai „dvareliai“, „dvarponystė“, „dvarponiai“ ir kt. paaiškinami tuo, kad saviraiškos laisvė apima teisę hiperbolizuoti ir kitaip sustiprinti įspūdį, todėl minėti posakiai yra tinkami ir nepažeidžia pareiškėjos teisėtų interesų. Remdamasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, UAB „Delfi“ prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ „Mažeikių laikraštis“, redakcija „Didmiestis“, UAB „Žinia Žemaičių“, VšĮ „Būdas žemaičių“ ir L. R. atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr.(SK-90) SPR-147 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, – kad 2017 m. birželio 22 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo pareiškėjos skundų dėl šių publikacijų: 1) „Darbo grupės
V. Š. pareiškimui tirti pirmininkės L. R. pranešimas“ (www.mazeikiai.lt/naujienos,
2016 m. birželio 7 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 1); 2) „Antikorupcijos komisija nagrinėja korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje“ (www.mazeikiai.lt/naujienos, 2016 m. liepos 14 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 2); 3) „Antikorupcijos komisija siūlo merui atleisti
B. L.“ (www.mazeikiai.lt/naujienos, 2016 m. liepos 26 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 3);
4) „Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo užimamų pareigų“ (www.mazeikiai.lt/naujienos, 2016 m. rugpjūčio 5 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 4); 5) „Antikorupcijos komisijos pirmininkė L. R. kreipėsi į merą ir prokuratūrą“ (www.mazeikiai.lt/naujienos,
2016 m. rugpjūčio 16 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 5); 6) „Antikorupcijos komisija informuoja: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atnaujina tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Sodų pagrindinėje mokykloje ir kt.“ (www.mazeikiai.lt/naujienos, 2016 m. rugpjūčio 25 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 6); 7) „Antikorupcijos komisija siūlo merui atleisti B. L.“ (www.didmiestis.lt, 2016 m. rugpjūčio 5 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 7); 8) „Nusikaltimų tyrimų tarnyba atnaujina tyrimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Sodų pagrindinėje mokykloje ir kt.“ (www.didmiestis.lt,
2016 m. rugpjūčio 26 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 8); 9) „Spalio 23-ąją antrasis rinkimų turas“ (www.didmiestis.lt, 2016 m. spalio 14 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 9); 10) „Ko siekė ponas S.?“ (www.didmiestis.lt, 2016 m. lapkričio 4 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 10); 11) „Sodų pagrindinėje mokykloje atgimimo pavasaris“ (www.didmiestis.lt, 2017 m. balandžio 27 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 11); 12) „Ketvirtį amžiaus trukusi Vienvaldystė Sodų mokykloje baigėsi“ („Žinia žemaičių“, 2016 m. rugsėjis Nr. 8) (toliau – ir publikacija Nr. 12); 13) „L. R.. Ar reformos suvaldys „dvarponystę“ mokykloje?“ (www.delfi.lt, 2016 m. rugpjūčio 6 d.) (toliau – ir publikacija
Nr. 13); 14) „Vienos mokyklos direktorės likimą spręs meras“ (www.budas.lt, 2016 m. liepos 21 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 14); 15) „Nuobauda - panaikinta (Po to, kai rašėme)“ (www.budas.lt,
2016 m. liepos 29 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 15); 16) „Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo užimamų pareigų“ (vvww.budas.it, 2016 m. rugpjūčio 9 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 16); 17) „Tarybai - budelio vaidmuo?“ (www.budas.lt, 2016 m. rugpjūčio 30 d.)
(toliau – ir publikacija Nr. 17); 18) „Išmesta žiniasklaida - naujas viešumo principas?“ (www.budas.it, 2016 m. rugsėjo 8 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 18); 19) „Taryboje - dėmesys išlaidų mažinimui“ (www.budas.lt, 2017 m. balandžio 7 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 19); 20) „Politikei - nepaliaujamas etikos sargų „dėmesys“ (www.budas.lt, 2017 m. gegužės 23 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 20); 21) „Po to, kai rašėme“ (www.budas.lt, 2017 m. birželio 2 d.) (toliau – ir publikacija Nr. 21) bei L. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos.
Atsakovė, siekdama nustatyti susiklosčiusias aplinkybes, pateikė paklausimus Mažeikių rajono apylinkės teismui (1 t., b. l. 51), Šiaulių apygardos prokuratūrai (1 t., b. l. 52), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (1 t., b. l. 54), redakcijai „Didmiestis“ (1 t., b. l. 114), UAB „Žinia žemaičių“ (1 t., b. l. 116), UAB „Delfi“ (1 t., b. l. 118), VšĮ „Mažeikių laikraštis“, „Būdas žemaičių“ (1 t., b. l. 137) ir kt. Šiaulių apygardos prokuratūra informavo atsakovę, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškėjos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jis dar nėra baigtas (1 t., b. l. 53). VšĮ „Didmiestis LT“ nurodė, jog pareiškėjos skunde išvardytose publikacijose (Nr. 7–11) buvo pateikti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkės L. R. pranešimai paremti oficialia medžiaga, t. y. Antikorupcijos komisijos protokolais, taip pat remtasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, o pati medžiaga yra viešai prieinama Mažeikių rajono savivaldybės svetainėje www.mazeikiai.lt (1 t., b. l. 115).
Paaiškinimus pateikusi UAB „Delfi“ nurodė, kad Nr. 13 publikaciją rengiant ir paskelbiant pareiškėja buvo mokyklos direktorė, o publikacijoje buvo remtasi faktais, susijusiais su L. R. veikla, kuri Antikorupcijos komisijos sprendimais nebuvo pripažinta neteisėta (1 t., b. l. 125–129).
VšĮ „Mažeikių laikraštis“ paaiškinimuose nurodė, jog laikraštyje „Būdas žemaičių“ bei naujienų portale www.budas.lt nebuvo siekiama skelbti ir neskelbta šališka ir tikrovės neatitinkanti, tendencinga informacija apie pareiškėją. Paaiškinimuose teigiama, kad publikacijose Nr. 14-21 pateikta vieša Mažeikių rajono savivaldybės tarybos bei jos komitetų, Antikorupcijos bei Etikos komisijų informacija, panaudotos pareiškėjos ir kitų su šiuo klausimu susijusių asmenų citatos. Publikacijoje Nr. 15 yra cituojami V. Š. teiginiai, išsakyti raštu redakcijai, ir Antikorupcijos komisijos pirmininkės L. R. pranešimo spaudai citatos; publikacija Nr. 16 buvo užsakyta Mažeikių rajono savivaldybės; publikacijoje Nr. 17 yra Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimo, Šiaulių apygardos prokuratūros teiginiai ir informacija; publikacijoje Nr. 18 primenama incidento eiga, kuri pagrindžiama anksčiau įvykusiais faktais; publikacijoje Nr. 19, anot direktorės, pateikiamas L. R. pasisakymas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje bei pateikta informacija apie faktą dėl Tarybos posėdyje sudarytos laikinosios komisijos; publikacijoje Nr. 20 rašoma apie L. R. ir pakartojama incidento esmė, publikuota ir pareiškėjos raštu redakcijai pateikta pozicija; publikacijoje Nr. 21 pareiškėjos ginčijami teiginiai patikslinti ir papildyti jos pačios pageidavimu (1 t., b. l. 138).
Atsakovė, įvertinusi pateiktus duomenis, t. y. paskelbtas publikacijas ir gautus paaiškinimus, nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos (toliau – ir Antikorupcijos komisija) pirmininkė L. R. gavo Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos mokytojo V. Š. 2016 m. balandžio 7 d. pranešimą dėl galimai be sutarčių nuomojamos mokyklos sporto salės. Antikorupcijos komisijos prašymu 2016 m. balandžio 25 d. Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo grupę V. Š. pareiškimui tirti. Darbo grupė nustatė, kad už sporto salės nuomą mokama ne Mažeikių rajono savivaldybės nustatyta tvarka, o atlyginama daiktais. Darbo grupė konstatavo, kad galimai sporto salė buvo užimta 7 mėnesius per metus ir 41 valandą per savaitę. Atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad nuo 2013 m. aktų salėje užsiėmimus veda šokių mokytoja be sutarčių ir apmokėjimo, aktų salės nuomos sutartis sudaryta prasidėjus tyrimui. Taigi Darbo grupė nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimos nusikalstamos veikos mokykloje nustatymo bei perduoti Mažeikių rajono savivaldybės centralizuotam vidaus audito skyriui įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2016 m. birželio 6 d. buvo surašyta audito išvada, kurioje rekomenduota Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlyti Mažeikių rajono merui įvertinti pareiškėjos veiksmus, nesilaikant Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nustatytos atsiskaitymo tvarkos už teikiamą atlygintiną paslaugą, sudarant sąlygas asociacijai „Mažeikių teniso klubas“ užsiimti sporto veikla mokyklos patikėjimo teise valdomose patalpose. Mažeikių rajono savivaldybės meras 2016 m. birželio 22 d. potvarkiu skyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą.
Darbo grupės tyrimo metu taip pat buvo gautas pranešimas dėl galimo neteisėto A. Ž. įdarbinimo mokykloje. Šiai informacijai ištirti Antikorupcijos komisija sudarė darbo grupę, jos surinkta medžiaga perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Atsakovė nustatė, jog Antikorupcijos komisija 2016 m. liepos 21 d. baigė tyrimą dėl V. Š. pranešimo ir remdamasi Darbo grupės išvadomis nustatė, kad pareiškėja vykdė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas (sudarinėjo neteisėtas sutartis ir/ar jų priedus); dokumentų suklastojimas (dokumentai dėl apmokėjimo už salės nuomą, apmokėjimas ir kt. atsirado tik darbo grupės atliekamo tyrimo metu, sporto salės užimtumo grafikas neatitinka tikrovės); piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (savarankiškai pasirinko atsiskaitymo už nuomą būdą, leido naudotis sporto ir aktų salėmis be oficialaus mokesčio mokyklai); sukčiavimas (nuslėpė, kad sporto salė yra gerokai daugiau užimta, nei nurodė); turto iššvaistymas (negautos lėšos už aktų ir sporto salių nuomą prilygintas turto iššvaistymui). Antikorupcijos komisija nustatė, kad padarytas nuostolis mokyklai - negautos lėšos už sporto salės nuomą. Galutinis Antikorupcijos komisijos nutarimas ir siūlymas Mažeikių rajono savivaldybės merui: 1) taikyti pareiškėjai didžiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; 2) per įmanomai trumpą laiką nušalinti pareiškėją nuo mokyklos direktoriaus pareigų; 3) kreipiantis į teisėtvarkos institucijas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės, užtikrinti, kad būtų išreikalauta mokyklai ir Mažeikių rajono savivaldybei padaryta žala.
2016 m. liepos 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba surašė audito ataskaitą, kurioje rekomendavo Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl mokykloje nustatytų pažeidimų įvertinti įstaigos vadovės veiksmus. Mažeikių rajono savivaldybės mero 2016 m. rugpjūčio 3 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė išvadą, kurioje rekomendavo pareiškėjai už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Darbo sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 22 d., pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 punktu, viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal 22 straipsnio 11 dalį, Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai: skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (1 punktas), privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 punktas), neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (3 punktas). Teismas pažymi, kad skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies, t. y. žinios ar nuomonės.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, jog nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 88 punktą, žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
Teismas, atsižvelgęs į skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad atsakovė detaliai nurodė publikacijose išdėstytus teiginius, su kuriais nesutinka pareiškėja ir mano, kad jais yra pažeista jos garbė ir orumas, todėl teismas papildomai skundžiamame sprendime išdėstytų publikacijos teiginių nekartos. Atsižvelgus į išdėstytas teisės aktų nuostatas, privalu nustatyti, kokiais šaltiniais buvo remtasi rengiant publikacijas, ar jose išdėstytos aplinkybės yra paremtos tikrais, neiškreiptais faktais. Pažymėtina, kad publikacijose išdėstyta informacija laikytina žinia, kuriai taikytini teisingumo ir realumo kriterijai.
Teismas, atsižvelgęs į publikacijų Nr. 7–11 turinį, kurių turinys toks pats kaip ir publikacijų Nr. 1–6, daro išvadą, kad jose yra pateikta informacija apie Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos sporto salės nuomą ir su ja susijusios faktinės aplinkybės, informacija apie pareiškėjos atleidimą iš mokyklos direktorės pareigų, duomenys apie Antikorupcijos komisijos atliekamą tyrimą, L. R. nuomonė dėl rinkimų metu gautų balsų. Teismo nuomone, publikacijose išdėstyti teiginiai yra paremti tikrovę atitinkančiais faktiniais duomenimis, t. y. Antikorupcijos komisijos tyrimo metu paaiškėjusiais duomenimis, L. R., kaip įgaliotos Antikorupcijos komisijos atstovės, pateikta informacija, L. R. duotu interviu dėl 2016 m. rinkimų į Seimą rezultatų Mažeikių rinkimų apygardoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskelbti duomenys publikacijose neatitinka tikrovės, yra iškraipyti ar netikslūs.
Pareiškėja mano, kad paskelbta informacija pažeidžia jos nekaltumo prezumpciją, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad publikacijose esantys teiginiai, kaip „išsamiau tiriamos aplinkybės dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo“, „pradėjo tyrimą dėl galimai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo“ patvirtina, jog publikacijoje ne konstatuojamas pareiškėjos veikų neteisėtumas, o nurodomas jos neteisėtų veiksmų galimumas ir informuojama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Teismas taip pat pažymi, kad, pagal Seimo antikorupcijos komisijos įstatymą, Antikorupcijos komisija tiria, analizuoja ir vertina pateiktą informaciją, priima sprendimus, kuriais siūlo skirti tarnybines ar drausmines nuobaudas, perduoda informaciją teisėsaugos institucijoms ir kita, todėl publikacijose pagrįstai nurodyti tokie teiginiai kaip: „Antikorupcijos komisija nustatė, kad mokyklos direktorė vykdė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką“, „Antikorupcijos narė L. K. konstatavo – yra pakankamai medžiagos ir galima konstatuoti B. L. neteisėtas veikas“, „Antikorupcijos komisija, remiantis tyrimų medžiaga, 2016 m. liepos 21 d. pripažino B. L. padarius nemažai korupcinio pobūdžio veikų ir siūlė merui direktorę atleisti“. Teismas daro išvadą, kad viena iš Antikorupcijos komisijos funkcijų ir pareigų yra nustatyti teisės aktų pažeidimus ir jų pagrindu siūlyti skirti nuobaudas, tačiau atliktų pažeidimų nustatymas ir pripažinimas, kad pareiškėja atliko korupcines veikas, nelaikytinas, kad pareiškėja yra pripažinta kalta pagal baudžiamąjį kodeksą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad publikacijos, parengtos pagal Antikorupcijos komisijos priimtus ir viešai paskelbtus nutarimus, laikytinos pažeidžiančiomis pareiškėjos nekaltumo prezumpciją.
Publikacijos Nr. 12–21 taip pat yra susijusios su Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos sporto salės nuoma, valytojos įdarbinimu mokykloje, pareiškėjos atleidimu iš pareigų, L. R. iškelta byla Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje ir vykusių posėdžių. Publikacijose išdėstyta informacija taip pat yra paremta viešai paskelbta Antikorupcinės komisijos informacija ir priimtais nutarimais, V. Š. pateiktais duomenimis ir komentarais, viešai paskelbta informacija apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžius, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad pateiktose publikacijose, kuriose perteikiamos žinios apie susiklosčiusią situaciją, yra tikrovės neatitinkanti informacija.
Pareiškėja skunde nurodo, kad visose publikacijose išdėstyti teiginiai žemina jos garbę ir orumą, tačiau privalu nustatyti, ar pareiškėja nagrinėjamu atveju laikytina viešuoju asmeniu. Ginčo publikacijos yra susijusios su aplinkybe ir laikotarpiu, kai pareiškėja buvo Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktorė ir, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 punktą, laikytina viešuoju asmeniu, tačiau nors darbo santykiai yra pasibaigę ir pareiškėja yra atleista iš mokyklos direktoriaus pareigų, nėra pagrindo ją laikyti neviešu asmeniu. Viešojo asmens sąvoka teismų praktikoje yra aiškinamai plečiamai, todėl viešojo asmens statusas priklauso ne tik nuo turimų valdingų įgalinimų, bet ir nuo asmens reikšmingumo (žinomumo) visuomenės gyvenime ir nors asmuo nebevykdo jokios reikšmingos veiklos, tačiau dėl anksčiau eitų pareigų ir vykdytos veiklos yra žinomas miestelio žmogus bei kelia pagrįstą visuomenės domėjimąsi juo, yra pripažintinas viešuoju asmeniu (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1116-230/2014). Atsižvelgus į tai, kad publikacijose skelbiami duomenys, susiję su pareiškėjos veikla tuo metu, kai ji buvo mokyklos direktorė, taip pat dėl tuo metu pareiškėjos atliktų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir tuo pagrindu vykdomo ikiteisminio tyrimo, taip pat tai, kad pareiškėja yra žinomas Mažeikių miestelio žmogus, o paskelbtos publikacijos yra sulaukusios didelio visuomenės atgarsio, nes susiklosčiusi situacija yra susijusi su visuomeniniais santykiais, pareiškėja nagrinėjamoje byloje laikytina viešuoju asmeniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-62-795/2011 yra nurodęs, kad viešojo ir privataus asmens statusas skiriasi, todėl skiriasi garbės ir orumo gynimo ribos. Teismas nurodė, kad viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs į minėtą teismų praktiką bei tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju laikytina viešuoju asmeniu, taip pat tai, jog kritika yra paremta realiais, tikrovę atitinkančiais ir viešai paskelbtais faktais ir susijusi ne su pareiškėjos asmeniu, bet jos vykdyta veikla, kai ji ėjo mokyklos direktoriaus pareigas, daro išvadą, jog pagrindo teigti, kad ginčo publikacijose išdėstyti teiginiai yra pažeidžiantys pareiškėjos garbę ir orumą, nėra.
Pareiškėja taip pat mano, kad L. R. išdėstyta nuomonė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje yra įžeidi ir žeminanti jos garbę ir orumą. Teismas pažymi, kad nuomonei taikytini kiti kriterijai nei žiniai. Nuomonė pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punktą yra subjektyvi, jai, skirtingai nei žiniai, išdėstytai ginčo publikacijose, nėra taikytini tiesos ir informacijos tikrumo kriterijai, nuomonė yra pagrįsta faktų vertinimu, komentarais, tačiau jie turi būti etiški ir neiškraipyti realių faktų ar duomenų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ komentaruose L. R. pateikia subjektyvią nuomonę į susiklosčiusią situaciją, neiškraipo faktinių aplinkybių, komentuoja pareiškėjos, kaip viešojo asmens veiklą ir neperžengia bendrų etikos principų, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad socialinio tinklo „Facebook“ komentaruose išdėstyti teiginiai pažeidžia pareiškėjos garbę ir orumą.
Pateiktame skunde pareiškėja taip pat mano, kad buvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, pagal kurią viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, tačiau tokie teiginiai laikytini nepagrįstais. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad ginčo publikacijos yra paremtos ne tik L. R. pateikta nuomone ir teikta informacija, bet ir V. Š. pateiktais duomenimis ir komentarais. Teismas taip pat pažymi, kad pati pareiškėja yra teikusi savo nuomonę dėl vykstančių įvykių dienraščiui www.budas.lt (2 t., b. l. 14–18), todėl pagrindo teigti, kad nėra išklausyta daugiau nei viena nuomonė, nėra.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad ginčo publikacijose paskelbta informacija ir išdėstyti teiginiai yra paremti vieša informacija, publikacijų turinys atitinka tikrovę, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog publikacijoje išdėstyti teiginiai yra melagingi ar nurodantys tikrovės neatitinkančius faktus. Konstatuotina, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje laikytina viešuoju asmeniu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog publikacijose išdėstyta kritika yra įžeidi bei pažeidžianti pareiškėjos, kaip viešo asmens, garbę ir orumą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos atstovas 2018 m. kovo 27 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 500 Eur atstovavimo išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 339,82 Eur atstovavimo išlaidų, kartu su prašymu taip pat pateikiama 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AC-185, jos 9 eilutėje nurodyta, jog 1 val. kaina 87 Eur, o atsiliepimui į skundą parengti reikėjo 4,2 val. Prašyme pažymima, kad buvo pritaikyta 7 proc. nuolaida, todėl prašoma priteisti suma yra 339,82 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal to paties įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismo išlaidos yra atlyginamos tik toms proceso šalims, kurių naudai yra priimamas sprendimas, pareiškėjos prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas atsisako patenkinti.
Teismas, įvertinęs UAB „Delfi“ pateiktus dokumentus bei tai, kad teismo sprendimu yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, patenkina UAB „Delfi“ prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas.
Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiose naujos redakcijos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Remdamasis Rekomendacijų 2 punktu, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2,5 koficientas. Šiuo atveju aktualus 2017 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 838,70 Eur, ir maksimali priteistina suma laikytina 2096,75 Eur (838,70 × 2,5), todėl, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą ir apimtį, laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai prašo priteisti 339,82 Eur. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delfi“ prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjos B. L. priteistina 339,82 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos B. L. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas iš atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas patenkinti. Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ priteisti iš pareiškėjos B. L. 339,82 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir 82 centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.