- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1-611-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00885-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Advokatai
- Domantas Skebas
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. T. (R. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2020 m. sausio 5 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 4 d. su draugais gėrė degtinę, o 2020 m. sausio 5 d. išgėrė alaus, po to namuose vienas dar išgėrė apie pusę butelio degtinės. Po to, kai išgėrė alkoholio, jam kilo mintis perstatyti kieme stovėjusį ir jam priklausantį automobilį į saugesnę vietą arčiau namų. Tuo metu, kai pervarinėjo automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu stengiasi mažinti alkoholio vartojimą, nors nemanė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau paskatintas sesers pradėjo lankytis pas psichologą ir suprato, jog visgi jis turi alkoholio vartojimo problemų. Savo seseriai apie įvykį papasakojo iškart, sesuo jo elgesio neteisino, smerkė jį, tačiau kartu padėjo spręsti problemas – surado psichologą, pas kurį jis šiuo metu ir lankosi. Kaltinamasis nurodė, kad su seserimi jo santykiai yra labai artimi, jie bendrauja beveik kasdien, susitinka savaitgaliais, iš artimų giminaičių pas jį tėra sesuo ir pastarosios dukra, sesuo jam yra autoritetas, jam labai svarbi jos nuomonė. Mano, kad būtent sesuo jam gali daryti teigiamą įtaką, siekiant pakeisti elgesį. Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.
Kadangi kaltinamasis R. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. T. nurodė, kad 2020 m. sausio 5 d., dienos metu buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 30 gramų degtinės (teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad išgėrė ne 30 g., o 300 g., b. l. 82). Vėliau nusprendė nuvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Jis girtas nusprendė vairuoti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 5 d., apie 22.30 val., atsisėdo už automobilio vairo ir girtas važiavo link (duomenys neskelbtini) pastato. Kai vairavo automobilį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Labai gailisi (b. l. 46)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 5 d., apie 22.39 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S. ekipaže V1711, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą grįžo juodas džipas, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Privažiuojant nurodytu adresu, pastebėjo požymius atitinkantį automobilį ? juodos spalvos visureigį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažinėjo iš minėto namo kiemo. Automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo R. T.. Bendraujant su R. T. pro atidarytą vairuotojo durelių langą, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, R. T. pasimetė, nežinojo ką jam daryti, pradėjo kalbėti nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, R. T. atsakė, kad vartojo vakar. Pasiūlius R. T. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu 22.46 val. buvo nustatytas 2.70 promilės girtumas, antro pūtimo metu 23.04 val. ? 2.75 promilės girtumas. R. T. 22.50 val. buvo sulaikytas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno 2010 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest rodmenų kvitų matyti, jog 2020 m. sausio 5 d., 22.46 val., R. T. nustatytas 2,7 promilės girtumas, o 2020 m. sausio 5 d., 23.04 val., - nustatytas 2,75 promilės girtumas (b. l. 36, 37).
Žemesnės instancijos teismas
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. T. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 35).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas R. T. (b. l. 29).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) 2.0“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 2033 Eur. (b. l. 28).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 5 d., 22.41 val., buvo gautas pranešimas, jog į kiemą vėl grįžo galimai neblaivus vairuotojas, automobilis (juodas džipas) (b. l. 6, 7).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad R. T. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykio dieną išgėrė alaus ir apie 300 g. degtinės, po ko sėdo už automobilio vairo, norėdamas, kaip jis pats nurodė, tiesiog perstatyti automobilį iš vienos vietos į kitą. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti bei R. T. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. T. sesuo N. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. N. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sužinojusi apie nagrinėjamą įvykį buvo šokiruota, nes nemanė, kad jos brolis – R. T., gali šitaip pasielgti, kadangi jis visada, nors būdavo išgėręs nedaug alaus, atsisakydavo vairuoti automobilį. Jos reakcija į įvykį buvo tik neigiama, visada manė, kad tokiems asmenims, t. y. vairuojantiems neblaiviems, turėtų būti taikomos griežčiausios bausmės, todėl į brolio poelgį jos požiūris itin kritiškas. Po nagrinėjamo įvykio ji su broliu daug apie tai kalbėjo, nors brolis nepripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, tačiau jos asmeniniu vertinimu – jeigu toks įvykis jau įvyko, reiškia yra problemos ir su alkoholio vartojimu. Atsižvelgiant į tai, ji surado psichologą, pas kurį lankytis paskatino brolį, kiek jai žinoma, brolis dabar jau lankosi pas psichologą ir kitaip pats vertina savo problemas dėl alkoholio vartojimo. Ji yra įsitikinusi, kad šiuo metu brolis jau visiškai supranta savo elgesio pavojingumą ir kokios skaudžios pasekmės galėjo kilti dėl jo tokio poelgio. N. S. nurodė, kad ji yra autoritetas broliui, kuris į ją kreipiasi patarimų svarbiais gyvenimo klausimais, jos patarimus ir nuomonę itin vertina ir jos paiso.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau administraciniai nusižengimai nebuvo itin grubūs, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis R. T. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, R. T. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimas ar pan., paskirtas baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Pažymėtina, kad teismo posėdyje R. T. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo R. T. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju R. T. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sesuo N. S.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jų santykiai yra labai artimi, nuolat palaiko ryšį tiek telefonu, tiek susitikdami. Teismo posėdžio metu N. S. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. N. S. nurodė, jog stengsis ateityje tiek per bendravimą, tiek per didesnę brolio kontrolę užtikrinti, kad toks R. T. elgesys niekada nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. S. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už administracinį nusižengimą, nesusijusį su KET pažeidimais, alkoholio vartojimu ar viešosios tvarkos pažeidimu. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti R. T. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą padėti jam keisti elgesį ir užtikrinti, jog R. T. teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. S. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant N. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. T. N. S. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. T. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą teismas įvertina tai, kad praeityje R. T. už KET pažeidimus baustas nebuvo, taip pat tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2.70 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), ir sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas artimas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkiui terminas, t. y. 2 metai 4 mėnesiai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo R. T. paskirta kardomoji priemonė –specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 6 d. d. (b. l. 53).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė netaikyti kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskacijos, o konfiskuoti dalį automobilio vertės – 1000 Eur, kadangi automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė. Gynėjo argumentai dėl to, jog kaltinamasis yra bedarbis, vairuoto automobilio vertė jam yra pakankamai didelė, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Byloje nustatyta, kad dėl sunkaus girtumo būsenos R. T. vairavo automobilį, tokio vairuotojo kraujyje buvo nustatyta net 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Didesnio pavojaus šaltinį šis asmuo pavojingai valdė mieste, gyvenamųjų namų kieme, akivaizdžiai tokiu vairavimu keldamas grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Pavojingi kaltinamojo veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik kitiems neabejingiems ir pilietiškiems asmenims pastebėjus pavojingą vairuotojo būseną ir iškvietus policiją. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, jog automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, konfiskacija yra aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti baudžiamojo įstatymo pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo, kuris yra bedarbis, atžvilgiu šiuo nuosprendžiu taikoma jo turtinei padėčiai įtakos turėsianti baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, dar labiau kaltinamojo turtinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrimas būtų perteklinis.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. liepos 7 d. apribotos R. T. nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą disponuoti turtu, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį R. T. (b. l. 31). Kadangi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė išieškoti iš kaltinamojo R. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 eurų proceso išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1A-172-334/2019). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo susidarė 36,30 eurų išlaidų (b. l. 21), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. T. (R. T.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 6 d.
· automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
R. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“ tikslu informuoti apie kaltinamajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti sustabdymą).
Patirtas proceso išlaidas 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 30 centų), priteisti iš kaltinamojo R. T. Vilniaus apskrities VPK naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę).
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.