Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims O. S., V. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. B. su trečiaisiais asmenimis O. S., V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė O.Pavliukevičienė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vaiko D. S., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvais yra J. S. ir R. B.. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimu D. S. yra atskirta nuo tėvų J. S. ir R. B., nes vaiko tėvai buvo įkalinimo įstaigoje. Vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti vaiko seneliai O. S. ir V. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Iš vaiko tėvų priteistas išlaikymas vaikui. Kol vaiko motina buvo įkalinimo įstaigoje visiškai nutruko ryšis su vaiku, motina visiškai nebendravo su vaiku. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021-09-16 iš Probacijos tarnybos gavo raštą, jog 2021-09-10 į probuojamųjų asmenų registrą yra įrašyta R. B., jos bausmės pabaiga 2026-06-06. R. B. buvo raginama atkurti ryšį su dukra. Buvo sudarytas pagalbos planas, numatytos priemonės, bet motina jų visiškai nevykdė. Buvo išnaudotos visos priemonės, kuriuos galėjo padėti R. B. atkurti ryšį su dukra. Vėliau R. B. išvažiavo gyventi į Klaipėda, ten ji kreipėsi dėl atvejo vadybos nutraukimo, kadangi ji nemato prasmės, kad būtų atkurtas ryšys su dukra. Bendraujant su vaiku D. S., pastaroji paaiškino, kad motinos neatsimena, nenori bendrauti ir matytis su mama. R. B. po paleidimo iš įkalinimo įstaigos net nebandė atkurti ryšį su dukra, nebandė su ja susisiekti, yra visiškai nusišalinusi nuo dukros auklėjimo. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovo, atsakovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. S., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvais yra J. S. ir R. B.. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimu ( civilinės bylos Nr. 2-487-763/2015 ) vaikas D. S. atskirta nuo tėvų J. S. ir R. B., vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti vaiko seneliai O. S. ir V. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Iš vaiko tėvų priteistas išlaikymas vaikui. Pagrindu atskirti vaiką nuo tėvų buvo tai, kad tėvai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Iš 2019-10-03, 2020-09-15, 2021-09-09 globojamo vaiko aplankymo aktų matyti, kad vaikas D. S. su motina nesimato ir nebendrauja. Atsakovė 2021-09-09 lygtinai buvo paleista iš pataisos namų, 2021-09-10 buvo įtraukta į probuojamųjų asmenų registrą. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre R. B. nuo 2021-11-08 taikoma atvejo vadyba, nuo 2021-11-22 – teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos namuose. Atsakovė atvejų vadybos posėdžiuose nedalyvavo.

Kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ( ar motina ) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008 ). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo, atsakovės atstovių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė R. B. nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, per daugiau nei 1 metų laikotarpį, net nebandė susisiekti su dukra, jai neskambino, nebuvo aplankyti, visiškai nesirūpina savo vaiko sveikata, jos tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia vaikui išlaikymo, t. y. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti vaiką.

Atsakovė R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, aplinkybių, kliudančių jai tinkamai įgyvendinti savo kaip motinos pareigas, nenurodė. Atsakovė šiuo metu nedirba, priteisto išlaikymo vaikui neteikia, jokia kita forma prie savo vaiko tinkamo auklėjimo ar priežiūros neprisideda, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, savo vaiku atsakovė visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės R. B. motinos valdžią vaiko D. S. atžvilgiu, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Atsakovės R. B. interesus pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-06-16 sprendimą Nr. (8.1Mr)KOR-C-22-1537 atstovavo advokatė R. G.. Iš teismui 2022-10-10 pateiktos pažymos Nr. APD-2022-10497 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 50 €. Minėto sprendimo Nr. (8.1Mr)KOR-C-22-1537 4 p. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis 100 proc. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteistos.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai ( CPK 496 straipsnio 1 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) motinos valdžią dukros D. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), atžvilgiu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės R. B. nepriteisti.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.