Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-180-811/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-02
Bylos Nr.: eI3-180-811/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02478-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Erminijus Baziulis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“, Ko
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Suinteresuotas asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-180-811/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02478-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Jovitos Einikienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečias suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-10-18 sprendimą Nr. 143 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalis, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PATĮ) 2 straipsnio 4 ir 6 dalis bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 2 straipsnio 10-11 dalis laikoma gamintoja/importuotoja, kuriai iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2014 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2014 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės ir PET (2013 metais) pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja 2014-2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Teigia Departamento 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – Raštas) buvo informuota, kad Departamentas 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – 2018-02-22 sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir persiuntė 2018-08-28 patikrinimo aktą Nr. A-10 (toliau – Patikrinimo aktas). Teigia 2018-09-27 raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto Departamentui. Jose pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas 2018-10-18 priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 71 906 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – Mokestis) sumą. Sprendimo gavimo data – 2018-10-22.

Paaiškina, kad Sprendime nurodoma, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Patvirtinimai, dėl ko kyla mokestinė prievolė. Pareiškėja pirmiausia pabrėžia, kad yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi ATĮ ir PATĮ nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, be kita ko (lot. inter alia), pareiga sumokėti Mokestį. Dėl to, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos – pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Konkrečiu atveju Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (lot. nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Tai, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl susidariusios situacijos, pripažįsta ir Departamento 2018-03-28 raštas Nr. (38-17)-VR-1.7-2335 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Pareiškėjos įsitikinimu, ji pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Pažymi, kad 2018-02-22 sprendimas šiuo metu yra apskųstas Regionų administraciniam teismui (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Papildomai pažymi, kad pagal Organizacijos skundą (apskundžiant 2018-02-22 sprendimo pagrindu buvusius sprendimus panaikinti UAB „Metrail” išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus) Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėjamos administracinės bylos, kurios Departamento prašymu sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9).

Mano, kad tai, kas paminėta, suponuoja šiuos svarbius dalykus: 1) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų/nepadarytų teisės aktų pažeidimų, juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB „Metrail” Organizacijai išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; 2) nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti; 3) nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra panaikinti; 4) todėl pareiškėja sumokėjusi Mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Pastaruosius teiginius patvirtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Departamento priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėja Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti Mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o 2018-02-22 sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme (sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas).

Pažymi, kad 2018-02-22 sprendimas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas bei priimtas Sprendimas, yra neteisėtas šiais pagrindais: 1) nei MATĮ, nei ATĮ apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl 2018-02-22 sprendimas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o 2018-02-22 sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams); 2) pagal sprendimo esmę (lot. ratio decidendi) panašioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012-02-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-142-12 pateikė būtent tokį teisės aiškinimą, kad įstatymo lygmens teisės aktai, reglamentuojantys mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymų dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims, o būtent patvirtinimų panaikinimu pareiškėjai panaikinama mokestinė lengvata, nesant tam nei įstatyminio pagrindo, nei Departamento įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimus (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas); 3) 2018-02-22 sprendimas priimtas vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 (toliau – Aprašas), nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (pareiškėjai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2014 m., jų pagrindu pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2014 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą), todėl 2018-02-22 sprendimas pažeidžia „įstatymas atgal negalioja“ (lot. lex retro non agit) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams); 4) 2018-02-22 sprendimas priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus (Departamentas 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013-09-01 d, ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2015-05-12 (sprendimas Nr. VR-17.5-35). Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės, o ne 2015-09-16 (sprendimas Nr. VR-17.5-63) ir 2016-08-22 (sprendimas Nr. VR-17.5-59)), tokiu būdu praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą); 5) 2018-02-22 sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus pareiškėjos ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su pareiškėjos interesais susijusį sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą); 6) 2018-02-22 sprendimas lemia, kad pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams). Atsižvelgiant į minėtą, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto 2018-02-22 sprendimo pagrindu. Kadangi tokiu būdu pareiškėja verčiama antrą kartą sumokėti Mokestį, nors įstatymu nustatytas pareigas yra tinkamai įvykdžiusi, Sprendimas yra naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgus į pateiktas pastabas. Sprendime nurodoma, kad jis priimamas įvertinus gautas pareiškėjos pastabas. Vadovaujasi MAĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad konkrečiu atveju iš Sprendimo turinio apskritai nėra aišku, ar atsakovas priimdamas Sprendimą atsižvelgė, jei taip, tai į kurias, pareiškėjos pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė – nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius įrodymus”. Toks Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Pareiškėja vadovaujasi MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir pabrėžia, kad teikdama Mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o kaip buvo minėta, įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti (kas neva Sprendimu buvo padaryta), atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria pareiškėja pasinaudojo. Patikrinimo akte, kaip teisinis pagrindas nurodomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018-06-28 įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01 (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas). Todėl Patikrinimo aktas priimtas remiantis negaliojančiu teisės aktu yra neteisėtas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir teigia, kad Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formoje taip pat nurodoma, kad reikalaujama nurodyti pažeistą teisės aktą ir pažeidimo esmę. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra nurodoma, kokių teisės aktų nuostatas ir kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė, todėl apskritai nėra aišku, kodėl pareiškėjai yra apskaičiuojamas mokėtinas Mokestis. Todėl Sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis yra neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2025-10-13 pateiktoje nuomonėje prašo teismo sumažinti jai paskaičiuotą mokėtiną Mokestį, jeigu skundžiamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Nurodo, kad LVAT 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (toliau – 2025-07-02 nutartis) panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimo dalį dėl Departamento 2018-02-22 sprendimo paliko nepakeistą. 2025-07-02 nutartyje konstatuojama, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus, taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Dėl argumentų, susijusių su gamintojams ir (ar) importuotojams kilsiančios pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą proporcingumu, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas ne gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas sprendimo, kuriuo patvirtinus patikrinimo aktą atitinkami VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti patvirtinimai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MATĮ 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019-04-03 sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini (žr., pvz., LVAT 2021-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021-12-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021; 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).

Vadovaujasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi ir LVAT praktika bylose 2010-11-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010, 2012-05-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012, 2017-09-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017, 2019-03-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019 ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, be kita ko ir į LVAT 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 priimtą sprendimą, atsakovas nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaujantis minėta LVAT 2025-07-02 nutartimi, teismui negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra kolektyvios pakuočių atliekų tvarkymo Organizacijos jai išduodami Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Pareiškėja neturi jokių nei teisinių, nei faktinių santykių su atliekų tvarkytojais, nes būtent Organizacija ir jos parinktas atliekų tvarkytojas yra atsakingi už atliekų sutvarkymą ir jo pagrindimą atitinkamais dokumentais, kadangi: 1) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas vyksta tokiu būdu: pareiškėja išleidžia į šalies rinką pakuotes ir paveda įstatyme nustatytas pareigas kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijai (PATĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) pareiškėja neturi teisės individualiai (savarankiškai) organizuoti pakuočių atliekų tvarkymo (PATĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai); 3) priklausomai nuo einamaisiais metais išleistos į rinką pakuotės kiekio, pareiškėja privalo įvykdyti pakuočių atliekų tvarkymo užduotį (PATĮ 7 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 12 dalis, ATĮ 2 straipsnio 31 dalis, Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168); 4) pareiškėja veda pakuočių pateiktų rinkai apskaitą (PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir pateikia atitinkamą informaciją (apie pateiktus rinkai pakuočių kiekius) valstybės institucijoms (PATĮ 7 straipsnio 8 dalis, Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymu Nr. D1-290) ir organizacijai; 5) organizacija organizuoja pareiškėjos pareigų įgyvendinimą, tame tarpe ir pakuočių atliekų tvarkymą, parinkdama tam atliekų tvarkytojus ir įgyvendindama kitas pareiškėjos pareigas (tame tarpe ir PATĮ 10 straipsnio 4 dalis); 6) sutvarkius atliekų tvarkytojams pakuočių atliekas organizacija remdamasi pastarųjų išduotais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais išduoda patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie įrodo užduočių įvykdymą ir yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo (PATĮ 7 straipsnio 3 dalis, MATĮ 5 straipsnio 6 dalis). Taigi, pareiškėja pareigų įgyvendinimą pavedė Organizacijai, vykdė tinkamą pakuočių apskaitą ir laiku pateikė ataskaitas, atitinkamai ir apmokėjo Organizacijai už jos pareigų įgyvendinimą (finansavo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą). Atitinkamai, kaip įtvirtinama PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, pareiškėja tinkamai įvykdė jai įstatyme nustatytas pareigas, t. y. organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo (finansavo) šias išlaidas. Nepaisant to, kad pareiškėja tinkamai įvykdė visas įstatymo nustatytas pareigas, dėl atliekų tvarkytojo kaltės (UAB „Metrail“) ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti, atsakovas panaikino pareiškėjai Organizacijos išduotus Patvirtinimus ir įpareigojo sumokėti mokestį, kaip ir tais atvejais, jei pareiškėja apskritai nebūtų vykdžiusi įstatyme nustatytų pareigų. Taigi, pagrįstai teigtina, kad pareiškėjai tinkamai įvykdžius visas jai įstatyme nustatytas pareigas, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti, yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė.

Pažymi, kad mokestis už aplinkos teršimą pareiškėjai buvo apskaičiuotas dar senu tarifu, kai tuo tarpu po „Metrail“ skandalo mokestis už metalinę pakuotę buvo sumažintas daugiau kaip 4 kartus nuo 753 Eur iki 186 Eur. LVAT 2007-07-5 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 pažymima, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Taigi, konkrečiu atveju panaikinus Patvirtinimus dėl UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų panaikinimo priėmus sprendimą įpareigoti pareiškėją sumokėti mokestį, tačiau neįvertinus, kad pareiškėja tokioje situacijoje atsidūrė ne dėl jos kaltės, o priešingai – įvykdžiusi visas įstatyme nustatytas pareigas dėl trečiojo asmens, kurio net neturėjo galimybių kontroliuoti nusikalstamų veikų, yra verčiama mokėti mokestį, todėl toks teismo sprendimas bus formalus ir neteisingas, nevykdantis teisingumo, o „baudžiantis“ pareiškėją, neatsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. Kad tokiais atvejais pareiškėja turi būti atleidžiama nuo atsakomybės, patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) sprendime sujungtose bylose C-409/04 Teleos ir kt., C-131/13 ir kt. Italmoda ir kt., C-181/04-C-183/04 Elmeca, ir LVAT 2017-06-12 sprendime administracinėje byloje Nr. A-430-602/2017, kurie yra nurodę, jog mokesčių mokėtojui, kuris elgėsi atidžiai bei rūpestingai ir nežinojo bei protingomis priemonėmis negalėjo sužinoti apie galimai neteisėtą trečiųjų asmenų veiklą, dėl šios neteisėtos veiklos negali kilti neigiamos finansinės teisinės pasekmės. ESTT atitinkamai yra nurodęs, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms draudžiama įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio patvirtinančių jo teisę būti atleistam nuo mokesčio, vėliau sumokėti mokestį, kai paaiškėja, kad šie įrodymai yra suklastoti, tačiau neįrodyta, jog minėtas tiekėjas dalyvavo sukčiavime mokesčių srityje, jeigu jis ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime. Taigi, teismui sprendimu įpareigojus pareiškėją sumokėti mokestį, toks teismo sprendimas prieštarautų ir ESTT bei LVAT suformuotai praktikai.

Pažymi ir tai, kad vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) IX skyriumi „Dokumentų išrašymo kontrolė“ atsakovas kasmet iki rugsėjo 1 d. turėjo patikrinti dokumentus išduodančius atliekų surinkėjus, kaip laikomasi aprašo nustatytų reikalavimų (54 punktas). Jei atliekų surinkėjai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai (55 punktas); tokius sprendimus priima atsakovas (56 punktas); atsakovas informuoja apie priimtus sprendimus suinteresuotus asmenis (59 punktas). Taigi, atsakovas iki atitinkamų metų rugsėjo 1 d. turėjo patikrinti tvarkytoją UAB „Metrail“ ir, nustatęs pažeidimus, turėjo panaikinti jo išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Konkrečiu atveju 2013 m. UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015-05-12; 2014 m. UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015-09-16; 2015 m. UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016-08-22. Atitinkamai UAB „Metrail“ išduotų panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu Organizacijos išduoti Patvirtinimai buvo panaikinti tik atsakovo 2018-02-22 sprendimu. Taigi, atsakovui laiku atlikus minėtus patikrinimus būtų minimalizuota žala pareiškėjai, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra turėjo spręsti klausimą dėl UAB „Metrail“ išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir tokiu atveju organizacija nebebūtų įsigijusi šio tvarkytojo paslaugų 2014-2015 m. Negana to, pažymi, kad UAB „Metrail“ prieš įrašant jį į Atliekų tvarkytojų sąrašą buvo patikrintas atsakovo, ar teisėtai vykdo atliekų tvarkymo veiklą, dėl kurios įrašomas į Atliekų tvarkytojų sąrašą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-14 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija) 10 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tame tarpe ir dėl atsakovo kaltės netinkamai ir nesavalaikiai vykdžius nustatytas pareigas, Organizacijos išduoti 2013 m. Patvirtinimai buvo panaikinti praėjus beveik 4 metams, išduoti 2014 m. – beveik 3 metams, o 2015 m. – beveik 2 metams, sukeliant pareiškėjai neigiamas pasekmes – pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors tokių pasekmių, laiku atlikus patikrinimus ir nustačius netinkamą tvarkytojo veiklą buvo galima išvengti, pvz., 2014-2015 metais, kuomet žinodama apie tokius tvarkytojo veiksmus Organizacija nebūtų iš jo įsigijusi paslaugų ir atitinkamai nebūtų išdavusi Patvirtinimų pareiškėjai, kuri už šias paslaugas sumokėjo (finansuodama įstatymo nustatyta tvarka pakuočių atliekų tvarkymą).

Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 3, 6 dalimis, 7 straipsnio 7 dalimi ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“. Pareiškėja pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Vadovaujasi ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi bei Aprašo 54 punktu (redakcija galiojusi iki 2018-06-30) ir teigia, kad Departamentas, 2017-11-21 atlikęs VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą, vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi ir Aprašo 54 punktu, 2018-02-22 priėmė 2018-02-22 sprendimą, kuriuo panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus šiems pakuočių atliekų kiekiams: 1) 2013 m. patvirtinime Nr. 1317V10047-4687-3635 nurodytas sutvarkytas PET pakuotės kiekis – 229,504 t, 2018-02-22 sprendimu panaikintas sutvarkytas PET pakuotės kiekis – 28,415 t; 2) 2013 m. patvirtinime Nr. 1314V10151-4687-3635 nurodytas sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 0,076 t, 2018-02-22 sprendimu panaikintas sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 0,048 t; 3) 2014 m. patvirtinime Nr. 1414V10001-4687-3635 nurodytas sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 0,098 t, 2018-02-22 sprendimu panaikintas sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 0,062 t.

Vadovaujasi MAĮ 66 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja iki nustatyto termino VMI patikslintų deklaracijų nepateikė ir mokesčio už aplinkos teršimą PET bei metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2014 metus nesumokėjo, Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus Apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris 2018-08-28 atliko patikrinimą, kurio metu įvertinęs pareiškėjos patikrinimo metu pateiktus 2013 ir 2014 m. pakuočių apskaitos dokumentus, VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išduotus PET bei metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013-2014 metus, ir tai, kad Departamentas 2018-02-22 sprendimu panaikino aukščiau nurodytiems PET ir metalinės pakuotės kiekiams VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus PET ir metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2014 metus, nustatė, jog pareiškėja 2013 metais neįvykdė PET ir metalinės pakuotės, bei 2014 metais neįvykdė metalinės pakuotės, atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DI-370/lK-230, 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas ATĮ 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti šio aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atsižvelgdamas į tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2013 metais neįvykdė PET, metalinės pakuotės ir 2014 metais neįvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduočių, vadovaujantis Mokesčio ui aplinkos pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DI-370/IK-230, 7 punktu, apskaičiavo nesumokėtą mokėtiną mokestį už 2013 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą PET pakuotę – 247 520 Lt (71 687 Eur), už 2013 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę pakuotę – 330 Lt (96 Eur) ir už 2014 m, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę pakuotę – 423 Lt (123 Eur). Departamento direktorius, išnagrinėjęs Patikrinimo aktą ir įvertinęs pareiškėjos pateiktas 2018-09-27 rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, Sprendimu patvirtintino Patikrinimo aktą bei mokestinę prievolę už 2013-2014 metus sumoje 71 906 Eur patvirtino. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Departamentas mano, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas 2025-10-09 pateiktoje nuomonėje prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Likusią atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje skundžiamu Sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 71 906 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Pareiškėja šioje nagrinėjamoje byloje skundžia Sprendimą, kuriuo Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir paskaičiavo 71 906 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sumą. Remiantis LVAT 2025-07-02 nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, pareiškėjai Sprendimu patvirtinta 71 906 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 71 902 Eur. Po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 71 902 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti MATĮ nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013-2015 metus, už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Pažymi, kad su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinka, išskyrus dėl mokesčio paskaičiavimo už 2013 metus, ir mano, kad jie yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Trečias suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ 2025-10-02 pateiktoje nuomonėje nurodo, kad atsakovas turi patikslinti skundžiamą Sprendimą pagal LVAT 2025-07-02 nutartį.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartyje nusprendė: „Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu“.

Teigia, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nustatė pareiškėjai prievolę mokėti 100% Mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus. LVAT dalinai 2025-07-02 nutartimi panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimą dėl 2013 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Aprašo 56 punktu, priėmė 2018-02-22 sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Departamentas panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus.

2018-02-22 sprendimas buvo apskųstas.

Regionų administracinis teismas (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) priėmė 2023-10-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti 2018-02-22 sprendimą.

Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimas buvo apskųstas.

LVAT priėmė 2025-07-02 nutartį, kuria Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimą pakeitė ir panaikino 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimo dalį dėl 2018-02-22 sprendimo paliko nepakeistą.

Departamentas 2018-02-23 Raštu informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013-2014 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios.

Departamentas 2018-08-28 surašė Patikrinimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad buvo patikrintos pareiškėjos VMI teiktos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013-2014 m. Vadovaujantis deklaracijų duomenimis, Patikrinimo akte nustatyta, kad deklaracija už 2013 metus VMI pateikta 2014-02-20, tikslinta 2015-02-24, deklaruotas 2 807 Lt mokestis už stiklinę pakuotę. Deklaracija už 2014 metus VMI pateikta 2015-02-20, deklaruotas 3 077 Lt mokestis už stiklinę pakuotę. Pareiškėja dėl gaminiais pripildytų pakuočių tiekimo 2013-2014 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai buvo registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, buvo licencijuotos Organizacijos narė. Patikrinimui pareiškėja pateikė 2013 ir 2014 m. pakuočių apskaitos dokumentus, Organizacijos pareiškėjai 229,504 t PET pakuotės bei 0,076 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013 metus, 0,098 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2014 metus. Departamentas 2018-02-22 sprendimu panaikino dalį Organizacijos pareiškėjai išrašytuose PET pakuotės bei metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyto sutvarkyto atlieku kiekio, nurodyto Patikrinimo akto 1 lentelėje. Patikrinimo akte nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. DI-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktu pareiškėja turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Departamentas 2018-02-23 Raštu informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą PET pakuotės bei metalinės atliekomis už 2013-2014 m. Pareiškėja iki patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018-08-13, nepatikslino VMI pateiktų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2014 m. Įvertinus 2018-02-22 sprendimu panaikintą dalį Organizacijos išrašytuose PET ir metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyto sutvarkyto PET ir metalinės pakuotės atliekų kiekio, nesumokėtas mokėtinas mokestis už pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą PET gaminių pakuotę už 2013 m. yra 247 520 Lt (71 687 Eur), metalinę 330 Lt (96 Eur), už 2014 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę pakuotę 423 Lt (123 Eur).

Pareiškėja 2018-09-27 pateikė Departamentui pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriame išdėstė nuomonę, kad Patikrinimo aktas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms, yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 3 punktu prašė Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio netvirtinti Patikrinimo akto.

Departamentas, įvertinęs pareiškėjos 2018-09-27 pateiktas pastabas, 2018-10-18 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą. Sprendime taip pat nurodyta, kad šiuo Sprendimu patvirtinta 71 906 Eur suma, vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 1001).

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PATĮ ir MATĮ, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

PATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).

Taip pat pažymėtina, jog pagal PATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima regiono Departamentas.

Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju pareiškėjai iki 2018-04-20). Todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Ginčas dėl 2018-02-22 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT priėmus 2025-07-02 nutartį, kuria panaikinta 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimo dalį dėl 2018-02-22 sprendimo palikta nepakeista.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025-07-02 nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013-2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti 2018-02-22 sprendimu.

Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos pareiškėjai 2013-2014 m. išduoti Patvirtinimai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013-2014 m. įvykdyta, nes pareiškėja šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Tačiau LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikinus 2018-02-22 sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.

Pabrėžtina, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į LVAT 2025-07-02 nutartį, parengė 2025-10-01 išvadą, kurioje atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai sumokėti 71 902 Eur sumą už 2013-2014 metų mokestinį laikotarpį. Šie skaičiavimai byloje nėra ginčijami.

Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad pareiškėja 2013-2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Priešingai, pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji teismui negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013-2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra Organizacijos jai išduoti Patvirtinimai.

Taip pat pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Be to, pareiškėja skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir/ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013-2014 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, pareiškėjai apskaičiuotas pagrįstai. Minėta, kad Departamentas perskaičiavo pareiškėjai Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02 nutartį) už 2013-2014 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 71 902 Eur. Jau minėta, kad pareiškėja dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta pareiškėjai už 2013-2014 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 71 906 Eur) keistina, ją sumažinant iki 71 902 Eur.

Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos pareiškėjos esminius skundo argumentus.

Pirmiausia, pareiškėja skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamu Sprendimu negalėjo būti taikoma neigiama pasekmė – mokėti Mokestį, nes tai yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą nedidelį kiekį už 2013 m.), todėl pareiškėja negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB „Metrail“, Organizacijos ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas pareiškėją jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl jai paskirtos sankcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013-2014 m. liko nesutvarkytos (išskyrus šioje byloje nustatytą nedidelį kiekį už 2013 m.), pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, Mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Kartu akcentuotina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir pareiškėjos skundo argumentus, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto 2018-02-22 sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025-07-02 nutartimi iš esmės 2018-02-22 sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.

Dar pareiškėja nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu, t. y. Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu, tačiau nuo 2018-07-01 17.2 papunktis yra panaikintas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktyje, redakcija galiojusi nuo 2017-01-05 iki 2018-07-01, įtvirtinta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. O Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01, panaikino 17.2 papunktį. Taigi, kaip matyti, iki 2018-07-01 galiojanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija iš esmės nustatė, kad neįvykdžius Užduoties turi būti mokamas Mokestis. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas 2018-10-18, todėl turi būti taikoma Sprendimo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija, t. y. nuo 2018-07-01. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis ginčo laikotarpiu negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, kadangi, iš esmės tokia pati nuostata, kad neįvykdžius Užduoties mokamas Mokestis nustatyta PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, t. y. gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti Mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Taigi, Departamentas Sprendime padarė iš esmės formalią klaidą, kuri nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Apibendrinant, konstatuotina, jog pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punktą šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies. Tai reiškia, kad ir pareiškėja turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkinto reikalavimo dalį, jo apimtį (skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo priskaičiuotas mokėtinas Mokestis 71 906 Eur sumoje, o šiuo teismo sprendimu šis Mokestis pareiškėjai sumažintas iki 71 902 Eur), laikytina, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik 0,006 proc., todėl pareiškėja turi teisę tik į 000,6 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat pareiškėja patyrė 847 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir racionalios, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, pareiškėja patyrė iš viso 869,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į pareiškėjos patenkinto skundo dalį, pareiškėjai iš atsakovo priteistini 5,22 Eur (869,50 Eur x 0,006 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-10-18 sprendimą Nr. 143 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2014 metus patvirtintą 71 906 Eur mokesčio sumą iki 71 902 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai du eurai) sumos.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 5,22 Eur (penki eurai dvidešimt du centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą

Teisėjai Erminijus BaziulisJovita EinikienėVioleta Petkevičienė