Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jūratės Damanskienės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinės ieškovės atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 93 straipsnį - ir nepagrįstai J. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis nusikalto ne pirmą kartą. Baudžiamojo kodekso tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 93 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-P-82/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties Nr. 2K-P-85/2008 išaiškinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog J. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. 2012 m. vasario 14 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Po šios nusikalstamos veikos padarymo pradėjus beveik trims mėnesiams, tai yra 2012 m. gegužės 13 d., jis padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. Šie J. K. padaryti tyčiniai nusikaltimai, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, sudaro realiąją sutaptį. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl ko J. K. negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje baudžiamoji byla J. K. nutraukta, naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, sprendžiamas J. K. skirtinos bausmės klausimas. Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

J. K. atsakomybę už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei savo noru atlygino padarytą žalą (apeliacinės instancijos teismui pateiktas AB „X“ vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. K. motina E. K. (duomenys neskelbtini) progimnazijai bankiniu pavedimu sumokėjo 275,22 Lt sumą turtinei žalai atlyginti (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę už BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas, o BK 181 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik su laisvės atėmimu susijusias alternatyvias bausmes – areštą ir laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl J. K. skirtinos bausmės rūšies už pastarąjį nusikaltimą, pasisako dėl galimybės taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisingumo principo realizavimas, skiriant nusikaltusiam asmeniui bausmes, pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Taip pat teismų praktikoje vadovaujamasi tuo, jog taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, jog taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-268/2013, 2K-119/2014 ir kt.).

J. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo dienos yra praėję daugiau kaip dveji metai, jis mokosi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė informacijos apie naujus šio asmens teisės pažeidimus ar netinkamą elgesį, (duomenys neskelbtini) progimnazijos charakteristika patvirtina, kad po 2011 metų nėra duomenų apie J. K. netinkamą elgesį ar padarytus pažeidimus.

Šiuo atveju be BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių atsižvelgiama ir į: J. K. kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena kartu su tėvais, J. K. teisme nurodė, kad santykiai su jais yra geri), jo sveikatos būklę ir socialinę brandą (sportiškas; jo socialinė branda atitinka nepilnamečio brandą), anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą ((duomenys neskelbtini) progimnazijos pateikta J. K. charakteristika patvirtina, kad jam buvo taikyta prevencinė priemonė – laikinas pašalinimas iš nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas, buvo atiduotas tėvų priežiūrai, laiduotoja skiriant mamą E. K. (1 t., b.l. 166-167), pastaruoju metu, kaip minėta, duomenų apie jo netinkamą elgesį ar padarytus pažeidimus nėra), nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (bylos medžiaga patvirtina, kad J. K. nėra padaręs naujų pažeidimų, jo elgesys pozityvus (BK 91 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas pastarąjį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog su laisvės atėmimu susijusios bausmės (arešto) paskyrimas J. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o BK 41 ir 80 straipsniuose numatytus bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant kaltininkui švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Todėl skiriant bausmę J. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinus tai, kad J. K. yra nepilnametis, moksleivis, nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, už minėtą nusikaltimą jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, - laisvės apribojimas. J. K. pagal BK 178 str. 1 d. taip pat skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Be to, J. K. skiriami ir įpareigojimai: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). Bausmės dydis už kiekvieną iš inkriminuotų nusikaltimų nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (48 str. 2 d.). Paskirtosios bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, tai yra taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Dėl civilinės ieškovės atstovės apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, tvirtinant, kad turtinė žala civilinei ieškovei iš dalies nebuvo atlyginta. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad B. Z., jo atstovės pagal įstatymą S. C. paaiškinimais, liudytojos E. D. parodymais įrodyta, kad B. Z. progimnazijos direktorei jos kabinete įteikė vieno kompiuterio kietąjį diską, siekdamas iš dalies atlyginti vagyste padarytą žalą. Būtent, kaip matyti iš B. Z. parodymų teisme, jis patvirtino, kad žala atlyginta, ir paaiškino, kad už 300 litų nupirko tokį patį kietąjį kompiuterio diską, kurį paliko direktorei ant stalo, ir kad tai matė klasės auklėtoja (2 t., b.l. 164). B. Z. atstovė pagal įstatymą teisme davė tapačius paaiškinimus, tai yra, kad ji kartu su sūnumi (B. Z.) ir klasės auklėtoja (E. D.) grąžino direktorei kietąjį kompiuterio diską (2 t., b.l. 167). Šių asmenų parodymus teisme patvirtino liudytoja apklausta klasės auklėtoja E. D., kuri betarpiškai dalyvavo grąžinant kietąjį kompiuterio diską mokyklos direktorei. Ji patvirtino, kad B. Z. kompiuterio detalę grąžino, tai yra nupirko naują ir ją atnešė mokyklos direktorei, palikdamas ją pastarajai ant stalo (2 t., b.l. 168). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimą, pagrįstai rėmėsi minėtų asmenų parodymais, kadangi jie sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu apeliantės teiginio, kad kietasis kompiuterio diskas nebuvo grąžintas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tai, kad mokykloje jokiu dokumentu (aktu) nėra užfiksuotas toks grąžinimo faktas, nesuponuoja išvados, kad žala nėra atlyginta. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino civilinės ieškovės ieškinį 550,43 Lt sumai, priteisdamas jį solidariai iš B. Z. ir J. K., o jiems neturint pajamų ar turto, kurio užtektų žalai atlyginti, -subsidariai iš S. C. ir E. M. K. (po 275, 21 Lt).

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog (duomenys neskelbtini) progimnazijai B. Z. ir J. K. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl to, jog nebuvo užtikrintas tinkamas prancūzų kalbos mokymas, kadangi veikė tik vienas iš trijų prancūzų kalbai mokyti tarptautinio projekto metu skirtų kompiuterių, pablogėjo mokyklos reputacija, sumažėjo glaudūs ryšiai su mokinių tėvais. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos skundžiamu nuosprendžiu atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K., pritaikius BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant J. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą vieną dieną (2012-05-15), kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.