Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Audriui Krušnai, Marijai Grigorijan,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2012 m. gegužės 16 d., apie 12.49 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuosavybės teisę priklausantį autobusą Mercedes Benz 0 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant žaliam šviesoforo signalui, iš Kalvarijų gatvės įvažiavęs į reguliuojamą Kalvarijų gatvės - Konstitucijos prospekto – Šeimyniškių gatvės sankryžą ir joje sukdamas į kairę, - į Konstitucijos prospektą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.768, 34 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir 162 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, tai yra, sukdamas reguliuojamoje Kalvarijų gatvės – Konstitucijos prospekto – Šeimyniškių gatvės sankryžoje į kairę, - į Konstitucijos prospektą, nesustabdė vairuojamo autobuso, kad praleisti degant žaliam šviesoforo signalui į Konstitucijos prospekto važiuojamąją dalį įžengusį ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per jo važiavimo krypties eismo pusę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį A. L., ir jį partrenkė, dėl ko pėsčiajam A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

H. S. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo autobusą, pradėjo sukti į kairę Konstitucijos pr., Kalvarijų gatve važiavo automobiliai. Užsidegė žalias signalas ir autobusui, ir pėstiesiems, H. S. suko į kairę, nematė pėsčiojo, jis papuolė į nematomą zoną. Kai pėsčiąjį pamatė, buvo jau per vėlu, užkliudė. Buvo senyvas žmogus, jis neišsilaikė ant kojų, galva atsitrenkė į asfaltą. H. S. išlaipino visus keleivius, pribėgo prie A. L., suteikė jam pagalbą. H. S. sustabdė važiavusį žmogų, paprašė iškviesti greitąją pagalbą. H. S. lankė A. L. ligoninėje kiekvieną dieną. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pinigus jam pervedė. Konstitucijos prospekte yra trys juostos, H. S. važiavo juosta, skirta viešajam transportui. Veidrodis apriboja matomumo zoną, uždengia kairę pusę. Nukentėjusysis buvo užkabintas posūkio žibintu. Tuo metu lijo lietus. Įvykio metu H. S., sukdamas į kairę, praleido pėsčiuosius, kurie ėjo iš dešinės į kairę, nukentėjusysis papuolė į nematomumo zoną iš kairės pusės, jį pamatė paskutinę minutę, norėjo staigiai stabdyti, bet nesuspėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1985 metų. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nukentėjusysis A. L. byloje 2012-06-12 pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 34-36).

Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodoma, kad duomenų apie kilusias turtines pasekmes pateikti išsamių duomenų negali, nes gydymas yra tęsiamas.

Nukentėjusysis A. L. byloje 2013-01-14 pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio papildymas ir patikslinimas) ( t. 2, b. l. 176).

A. L. asmens duomenimis jis yra gimęs 1927 m. kovo 25 d., amžius eismo įvykio metu – 85 metai ( t.1, b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis A. L. patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jam, sulaukusiam 85 metų, bet kokios, net menkiausios, traumos, sukelia didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Pasekmės dėl padaryto sveikatos sužalojimo yra sunkios, kurios neišvengiamai turės itin rimtų pasekmių jo sveikatai ateityje, sveikatos sutrikdymai jam liks visam gyvenimui. Gydantys gydytojai neduoda garantijų, ar A. L. ateityje galės gyventi savarankiškai, niekieno neprižiūrimas ir neslaugomas 24 valandas per parą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius nukentėjusiajam nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (traumų) A. L. nuolat patiria fizinį skausmą, psichologinius pergyvenimus, netikrumo jausmą.

Specialisto 2012 m. birželio 7 d. išvados duomenimis A. L. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0200699 duomenimis A. L. nuo 2012-10-02 iki 2013-10-01 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, teismo eksperto R. R. specialisto 2013-01-31 išvados baudžiamojoje byloje duomenimis specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį A. L. lėmė eismo įvykio metu patirta trauma ir jos pasekmės, senyvas amžius ir ankstesnės sveikatos problemos paprastai yra nepalanki sąlyga organizmo funkcinių galimybių atsistatymui po traumos, prognozuojama minimali liekamųjų reiškinių trukmė, o tuo pačiu ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – iki 2013-10-01 (remiantis NDNT prognozėmis).

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimu, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma, specialisto išvadomis byloje yra įrodyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. L. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, galimybės gyventi savarankiškai, be pašalinių asmenų pagalbos, netekimu, tuo pačiu, gyvenimo kokybės esminiu pablogėjimu.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl 2012-05-16 sužalojimo jis nuo 2012-05-16 iki 2012-05-31 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nuo 2012-05-31 iki 2012-07-17 gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, nuo 2012-07-17 iki 2012-12-22 jam buvo teikiama slauga ir palaikomasis gydymas UAB „Gemma sveikatos centre“, nuo 2012-10-02 jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ( t.3, b. l. 120-121, t. 2, b.l. 183-192, t.1, b. l. 186). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl patirto sveikatos sutrikdymo yra ilgalaikiai gydomas, sužalojimai sąlygojo nuolatinės pagalbos poreikį, nors prognozuojama liekamųjų reiškinių trukmė, o tuo pačiu ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – iki 2013-10-01 (remiantis NDNT prognozėmis), ši trukmė yra minimali (specialisto paaiškinimai), o senyvas amžius ir ankstesnės sveikatos problemos paprastai yra nepalanki sąlyga organizmo funkcinių galimybių atsistatymui po traumos. Teismas daro išvadą, kad esminis gyvenimo kokybės pablogėjimas, galimybės gyventi savarankiškai netekimas, asmeniui sukėlė papildomus išgyvenimus, priskirtini neturtinei žalai. Vertindamas nustatytinos neturtinės žalos dydį, asmens turėtų galimybių praradimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo amžių eismo įvykio metu – 85 metai, jo sveikatos būklę iki įvykio - buvo nustatyta visa eilė susirgimų.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta H. S. neatsargiais veiksmais, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių išgyvenimų, tačiau žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta pėsčiųjų perėjoje, nukentėjusiajam pagrįstai tikintis savo saugumo, ši aplinkybė didina veikos pavojingumą, į ją atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas vertina, kad neturtinės žalos atsiradimui paties nukentėjusiojo elgesys įtakos neturėjo. Teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ( transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis negalėjo numatyti, kad jam kertant gatvę leidžiamoje vietoje, per pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam šviesoforo signalui, autobuso vairuotojas nevykdys kelių eismo taisyklių ir nesustos jo praleisti.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, kaltinamasis – darbingo amžiaus, dirbantis, nukentėjusysis – nedarbingo amžiaus, padarytos turtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose: nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30000 Lt iki 80000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam atlygintina 40000 Lt neturtinė žala. Bylos nagrinėjimo metu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam 8632 Lt, kaltinamasis H. S. atlygino 1500 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.

CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam, A. L. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ( t.1, b. l. 20), taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. ( aktuali red.) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturinę žalą ribojama 2500 eurų suma. AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo nukentėjusiajam maksimalaus dydžio, numatyto TPVCAPDĮ 11 str., sumą neturtinei žalai atlyginti, 8632 Lt, todėl žala, viršijanti draudimo sumą, priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo: asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 1, 2 dalis).

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

A. L. prašė iš atsakovų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ iš viso priteisti 6612,95 Lt turtinės žalos atlyginimą ( 2013-01-14 ieškinio papildymas ir patikslinimas) ( t. 2, b. l. 176). Nurodė, kad patyrė turtinę žalą, kurios neatlygino AB „Lietuvos draudimas“, dėl gydymo UAB „Gemma sveikatos centre“, išlaidų vaistams, papildomam maitinimui.

Dėl apmokėjimo UAB „Gemma sveikatos centrui“

Laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2012-11-14 UAB „Gemma sveikatos centrui“ nukentėjusysis sumokėjo 2565 Lt.

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013-03-14 rašto Nr. 3S-2319 matyti, kad A. L. nuo 2012-07-07 iki 2012-11-14 UAB „Gemma sveikatos centro“ suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ligonių kasos apmokėjo 9163,44 Lt ( t.3, b. l. 56). Iš 2012-08-22 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 20120822/03, 2012-08-22 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 20120822/02, 2012-09-10 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 20120910/01, 2012-10-06 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 20121006/01, matyti, kad A. L. suteiktos paslaugos - priemoka už dvivietį kambarį (nuo 2012-07-17 iki 2012-11-15), gydomasis sprando ir pečių juostos masažas. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad A. L. sumokėjo UAB „Gemma sveikatos centrui“ 2012-08-23 – 1045 Lt ( t.1, b. l. 197), 2012-09-10 – 600 Lt ( t.1, b. l. 199), 2012-10-11 – 920 Lt ( t.1, b. l. 202).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). 15 str. 4 d. numatyta, kad tuo atveju, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Nuostolius sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Laikotarpiu nuo 2012-11-15 iki 2012-12-21 UAB „Gemma sveikatos centrui“ nukentėjusysis sumokėjo 3638,31 Lt.

Iš UAB „Gemma sveikatos centras“ ir A. L. slaugos 2012 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. 134/2012 matyti, kad sudaryta sutartis dėl slaugos paslaugų teikimo, paslaugos teikiamos pagal paslaugų teikėjo siūlomą paslaugų paketą, šia sutartimi, remiantis gydytojų komisijos raštiška išvada klientui paslaugos teikiamos pagal (I-os) slaugos pakopos paslaugų paketą ( t. 2, b.l. 183-192). Iš išankstinių sąskaitų faktūrų Nr. B 2864, B3069, B3323, sąskaitų išrašų matyti, kad A. L. sumokėjo UAB „Gemma sveikatos centrui“ 2012-11-15 – 1475 Lt, 2012-11-30 – 1475 Lt, 2012-12-14 – 688,31 Lt ( t. 2, b. l. 193-198).

Civilinio atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas nurodytos sumos nesutiko apmokėti, nurodydamas, kad asmenims, sulaukusiems senatvės amžių, ir kuriems nustatytas spec. slaugos poreikis, turi būti mokama tikslinė slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacija būtent atitinkamoms išlaidoms padengti, AB „Lietuvos draudimas“ neturi jokių duomenų, kokias pašalpas gauna ieškovas ir kokios jam yra skirtos. Civilinio atsakovo, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, atstovas, nurodė, kad turtinę žalą atlyginti privalo AB „Lietuvos draudimas“.

Specialisto 2012 m. birželio 7 d. išvados duomenimis A. L. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0200699 duomenimis A. L. nuo 2012-10-02 iki 2013-10-01 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, teismo eksperto R. R. specialisto 2013-01-31 išvados baudžiamojoje byloje duomenimis specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį A. L. lėmė eismo įvykio metu patirta trauma ir jos pasekmės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-03-18 rašto Nr. (9.44)3-34261 duomenimis A. L. nėra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Tikslinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą VSDFV Vilniaus skyriuje A. L. nėra mokamos (t.3, b. l. 69). Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2013-03-22 rašto Nr. 8-196- (7.4) duomenimis A. L. į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl socialinės paramos ir socialinių paslaugų nesikreipė ( t.3, b. l. 84).

Teismas, remdamasis byloje ištirtais duomenimis, daro išvadą, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. L. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugos paslaugos A. L. buvo teikiamos UAB „Gemma sveikatos centre“ pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. 134/2012, už suteiktas paslaugas A. L. apmokėjo, jokių kompensacijų jam skirta nebuvo, ieškinys dėl 3638,31 Lt sužaloto asmens priežiūrai yra pagrįstas, tenkintinas, atlygintinos iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl išlaidų vaistams, papildomam maitinimui

Nukentėjusysis nurodė kad dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų turėjo įvairių išlaidų, pagal pridedamus vaistinių ir kitų parduotuvių kvitus vaistams ir spec. higienos prekėms išleido 405,31 Lt (41,71 +21,16+74,52+75,51+171,09+21,32). AB „Lietuvos draudimas“ iš šios sumos atlygino 195,67 Lt gydymo išlaidų.

Civilinio atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas nurodytos sumos nesutiko apmokėti, nurodė, kad išlaidos, susijusios su patirtu sužalojimu, 195,67 Lt yra apmokėtos. Šią poziciją grindžia gydytojo eksperto 2012-12-03 išvados (byla/subyla Nr. 1267984/860355) duomenimis.

Iš byloje esančių kvitų matyti, kad 2012-07-17 yra sumokėta už sauskelnes 21,16 Lt (kompensuota), 2012-08-14 sumokėta sauskelnės, hypromeloza akių lašus, diazepinus (kompensuota 153,19 Lt), vienkartines nosinaites, dantų pastą - 17,89 Lt, 2012-08-16 gautas terminalo patvirtinimas, kad PIN teisingas ir pinigai nuskaičiuoti – 75,51 Lt, 2012-09-17 sumokėta už hematogeną – 2,55 Lt, blend-a-dent protezų – 16,99 Lt, klacid (antibiotikus) – 26,77 Lt; 2012-09-11 sumokėta už pirkinių maišelį - 0,30 Lt, sandalus – 24,99 Lt, įvairių vaisių sulčių gėrimą – 0,99 Lt, apelsinų sultis – 0,99 Lt, įvairių vaisių ir morkų gėrimą – 2,38 Lt, persikų ir obuolių nektarą – 1,29 Lt, apelsinų gėrimą - 0,69 Lt, apelsinų sultis – 0,99 Lt, vyriškus marškinėlius – 9,99 Lt, vyriškas kojines – 6,98 Lt, sausainius – 7,98 Lt, 5 šokoladus – 19,95 Lt ( t. 1, b. l. 201).

Teismas vertina, kad su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos - papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, priskirtinos turtinei žalai. Civilinio atsakovo pozicija, kad išlaidos vaistams atlyginamos tik tuomet, kai vaistai yra paskirti gydytojo, nepagrįsta ( analogiškos pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartyje Nr. 1A-85-172/2013). Teismui nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo įgyti vaistai susiję su sveikatos sutrikimo gydymu ir su juo susijusiomis pasekmėmis. Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atlygintina 64,58 Lt. Kitoje dalyje – dėl buitinių prekių įgijimo ieškinys netenkintinas.

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino A. L. 200 Lt ( t.3, b.l. 15), todėl žala dėl suplėšytų kelnių ir sulaužytų akinių yra atlyginta.

Ieškinys dėl turtinės žalos byloje pareikštas dviems atsakovams: UAB „Vilniaus viešasis transportas“, AB „Lietuvos draudimas“. Šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam A. L. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ( t.1, b. l. 20), taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Atlygintinos turtinės žalos dydis neviršija šio įstatymo 11 str. numatytų dydžių, ieškinys tenkintinas iš AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. L. atstovas pateikė prašymą atlyginti iš kaltinamojo H. S. A. L. turėtas išlaidas advokato darbui šioje byloje apmokėti ( t. 2, b. l. 69). Vietinio mokėjimo nurodymo duomenimis A. L. 2012-07-27 pervedė 3965,77 Lt, pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 594250 duomenimis A. L. 2012-11-07 sumokėjo 3965,77 Lt, vietinio mokėjimo nurodymo duomenimis A. L. 2012-11-23 pervedė 834,90 Lt ( t. 2, b. l. 70, 71, 72), viso - 8766,44 Lt.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimo, atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu buvo daromos pertraukos dėl nukentėjusiojo atstovo teikiamų prašymų papildyti ir patikslinti ieškinio reikalavimus. Dokumentai, reikšmingi civilinio ieškinio klausimo išsprendimui, dėl aplinkybių, kokias išmokas gavo ar gauna nukentėjusysis, išreikalauti teismo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo šeiminę padėtį – augina du vaikus, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad iš kaltinamojo išieškotina dalis, 4000 Lt, nukentėjusiojo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 74), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( t. 1, b. l. 75), dirba, charakterizuojamas teigiamai ( t. 2 b. l. 142), į Vilniaus priklausomybės ligų centro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą neįrašytas ( t. 1, b. l. 76, 77), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 77). Kaltinamasis augina 2 vaikus, vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini) s moksleivis (t. 2, b. l. 64), kitas - (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis (t. 2, b. l. 66). H. S. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ charakteristikos duomenimis dirba šioje įmonėje nuo 2004-08-25 autobuso vairuotojo pareigose, per visą darbo laiką pasižymi kaip tvarkingas, pareigingas, kolektyve gerbiamas, su bendradarbiais palaiko gerus santykius, pavestas užduotis atlieka laiku ir gerai ( t.2, b. l. 67).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į mažesnį kaltinamojo pavojingumą: nuo 2004 metų dirba vairuotoju, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis vairuodamas autobusą ir pažeisdamas kelių eismo taisykles, buvo blaivus, po eismo įvykio iš karto kreipėsi pagalbos, lankė nukentėjusįjį, teikė jam pagalbą, dėl įvykio labai gailisi, geranoriškai atlygino dalį žalos. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tuo pačiu parodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 3 d., skyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai H. S. gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę. Jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad H. S. nusikalto pirmą kartą, nustatytinas mažesnio nei sankcijos vidurkio.

H. S. kardomoji priemonė nepaskirta, kol nuosprendis įsiteisės, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendž i a:

H. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., skirti bausmę – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, 29868 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. L. naudai, priteisti iš atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, 3702,89 Lt turtinės žalos atlyginimui A. L. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš H. S. 4000 Lt nukentėjusiojo A. L. išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.