Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-195/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00608-2012-2

2013 m. spalio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato Prano Makausko ir civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. S., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 3 d. ir nubaustas 30 (MGL) 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt dydžio bauda.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 29 868 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. L. naudai, priteisiant iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 702,89 Lt turtinės žalos atlyginimui A. L. naudai.

Taip pat priteisiant iš H. S. 4000 (keturių tūkstančių) Lt nukentėjusiojo A. L. išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 16 d., apie 12.49 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuosavybės teisę priklausantį autobusą Mercedes Benz 0 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui, iš Kalvarijų gatvės įvažiavęs į reguliuojamą Kalvarijų gatvės - Konstitucijos prospekto – Šeimyniškių gatvės sankryžą ir joje sukdamas į kairę, - į Konstitucijos prospektą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.768, 34 punkto

reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir 162 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, tai yra, sukdamas reguliuojamoje Kalvarijų gatvės – Konstitucijos prospekto – Šeimyniškių gatvės sankryžoje į kairę, - į Konstitucijos prospektą, nesustabdė vairuojamo autobuso, kad praleisti degant žaliam šviesoforo signalui į Konstitucijos prospekto važiuojamąją dalį įžengusį ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per jo važiavimo krypties eismo pusę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį A. L., ir jį partrenkė, dėl ko pėsčiajam A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad globos namų atstovė patvirtino, jog globos namuose A. L. apgyvendintas prieš jo valią, jam nereikalinga intensyvi slauga (reikia šiek tiek priežiūros), apeliantės manymu, nukentėjusiojo artimieji elgiasi nesąžiningai ir savanaudiškai ir bando pasipelnyti šios baudžiamosios bylos sąskaita.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo atstovo skundą atmesti, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ skundą tenkinti, civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju A. L. atstovas advokatas prašo išnagrinėti iš esmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. priteisti jam kas mėnesį mokamą 2400 Lt dydžio periodinę išmoką, kol A. L. bus reikalinga slauga. Taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 49 868 Lt bei padidinti iš atsakovo UAB“ Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priteistos 3 702,89 Lt turtinės žalos atlyginimą iki 6 612, 95 Lt, bei priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. L.

Dėl nukentėjusiojo A. L. advokato Prano Makausko apeliacinio skundo.

CK 6.283 str. 1 d. įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003).

Konstatuotina, kad apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas išvardijo visus reikšmingus nukentėjusiajam A. L. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, esminiais iš jų laikydamas žalos pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertino 40 000 Lt suma. Taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam A. L. 8632 Lt, kaltinamasis H. S. atlygino 1500 Lt, šios sumos įskaitytinos į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tokiu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismas iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priteisė 29 868 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje nustatyta, kad H. S. vairuodamas autobusą nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepamatė pėsčiojo, ėjusio perėja, patekusio jam į nematomumo zoną, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nubaustasis savo kaltės neneigia, padaręs nusikalstamą veiką prisipažino. H. S. parodymus patvirtina vaizdo įrašas, eksperimento protokolas, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2012 m. gegužės 16 d. protokolas, specialisto išvadų duomenys. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, padarė teisingą išvadą, kad H. S. vairuodamas transporto priemonę veikė nusikalstamai nerūpestingai, jis turėdamas daugiametį vairavimo stažą, privalėdamas vairuoti saugiai, nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. L., jį kliudė, t.y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros dėl teismo pavedimu atlikto tyrimo (eksperimento) protokolo matyti, kad autobuso vairuotojui sėdint vairuotojo vietoje ir važiuojant Kalvarijų - Šeimyniškių - Konstitucijos pr. sankryžoje tarp kairiojo veidrodėlio ir priekinio kairiojo statramsčio tarpe, priklausomai nuo to ar vairuotojas sėdi pasilenkęs į priekį ar atsilošęs atgal, pėsčiasis tai matomas tai nematomas. Eksperimento metu nustatyta, kad pėsčiąjį vairuotojas galėjo pamatyti tik galiniame taške, susidūrimo metu, autobuso greitis buvo minimalus 20 km/val. ( t. 2, b. l. 119-156).

Visos šios byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir sukauptą teismų praktiką, kuri yra įtvirtinta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas pasirėmė tokia praktika ir jo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose ( 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010). Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas priteisti 49 868 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai laikytinas neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, jų nenurodo ir apeliantas, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas atsisakydamas priimti ir nagrinėti A. L. civilinio ieškinio papildomą reikalavimą dėl periodinių išmokų (2400 litų) priteisimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 112 str. normas ir visiškai nepagrįstai taikė BPK 113 str. 2 d., tačiau patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nukentėjusiojo ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įrodymų tyrimas byloje buvo pradėtas 2012 m. gruodžio 17 d. (2 t. b.l.104-117), o reikalavimai dėl periodinių išmokų teismui pateikti 2013 m. vasario 28 d. (3 t. b.l.6-8), t.y. jau prasidėjus įrodymų tyrimui, be to pateiktame ieškinyje, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, formuluojami iš esmės nauji reikalavimai (prašoma priteisti periodines išmokas), kurie negali būti laikomi jau pareikšto ieškinio papildymu. Atsižvelgiant taip pat į tai, kad sprendžiant papildomų periodinių išmokų priteisimo klausimą, reikalingi papildomi duomenys nustatyti prašomų periodinių išmokų dydžio pagrįstumą, galimybes padengti šias išlaidas per socialines išmokas, nukentėjusiojo laikymo tokioje globos įstaigoje būtinumą siejant tai su autoįvykio metu jam padarytais sužalojimais ir kt., laikytina, kad teismas pagrįstai nenagrinėjo pareikšto reikalavimo dėl periodinių išmokų priteisimo.

Nukentėjusiojo teisės atsisakant priimti ieškinio papildymą nebuvo suvaržytos, kadangi pastarasis turi teisę savo reikalavimus pareikšti civilinio proceso tvarka, tuo labiau, jog išnagrinėti nukentėjusiojo pateiktą pakeistą ieškinį reikalingi papildomi duomenys.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto reikalavimas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir padidinti iš atsakovo UAB“ Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priteistos 3 702,89 Lt turtinės žalos atlyginimą iki 6 612, 95 Lt. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. L. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugos paslaugos A. L. buvo teikiamos UAB „Gemma sveikatos centre“ pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. 134/2012, už suteiktas paslaugas A. L. apmokėjo, jokių kompensacijų jam skirta nebuvo, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo naudai priteisė civilinį ieškinį dėl 3638,31 Lt sužaloto asmens priežiūrai. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovo UAB“ Lietuvos draudimas“ dėl išlaidų vaistams, papildomai maitinimui liko neatlyginta 64,58 Lt, kitoje dalyje ieškinys dėl buitinių prekių įgijimo ieškinys pagrįstai netenkintas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. UAB „Gemma sveikatos centrui“ nukentėjusysis sumokėjo 2565 Lt (1 t., b. l. 197, 199, 202).

Civilinio atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas nurodytos sumos nesutiko apmokėti, nurodydamas, kad pagerintos sąlygos, t.y. „B“ lygio komfortas, nėra būtinosios išlaidos.

Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą, padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos apmokant pagerintas sąlygas, t.y. „B“ lygio komfortą, yra būtinos sveikatai grąžinti išlaidos (nėra duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusysis turėtų gyventi ne įprastiniame trijų vietų gyvenamajame kambaryje, o dviejų vietų – „B“ lygio komforto sąlygomis, įvertinant aplinkybę, kad UAB „Gemma sveikatos centre“ galimas apgyvendinimas ir vienviečiame kambaryje – „A“ lygio komforto sąlygomis), taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam, patyrusiam galvos traumą, taip pat šonkaulių lūžį, sveikatai grąžinti buvo reikalingas papildomai apmokamas vienkartinis sprando ir pečių juostos masažas. Todėl laikytina, kad šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas, pagrįstai.

Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Gemma sveikatos centrui“ nukentėjusysis sumokėjo 3638,31 Lt. Pažymėtina ir tai, kad iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2013 m. kovo 22 d. rašto Nr. 8-196- (7.4) matyti, kad A. L. į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl socialinės paramos ir socialinių paslaugų nesikreipė ( t.3, b. l. 84). Tokiu būdu, ieškinys dėl 3638,31 Lt sužaloto asmens priežiūrai yra pagrįstas.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto prašymas iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „ Vilniaus viešasis transportas“ priteisti nukentėjusiojo A. L. naudai jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) darytina išvada, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimo, atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu buvo daromos pertraukos dėl nukentėjusiojo atstovo teikiamų prašymų papildyti ir patikslinti ieškinio reikalavimus. Dokumentai, reikšmingi civilinio ieškinio klausimo išsprendimui, dėl aplinkybių, kokias išmokas gavo

nukentėjusysis, išreikalauti apylinkės teismo. Atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, jis augina du vaikus, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad iš kaltinamojo priteista 4000 litų nukentėjusiojo išlaidų advokatui apmokėti yra pakankama, ji atitinka nustatytas ribas, todėl nebegali būti didinama.

Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad apylinkės teismas netenkino civilinio ieškinio dalyje dėl 2012 m. liepos 17 d. nupirktų sauskelnių už 21,16 Lt, akių lašų, diazepino, vienkartinių nosinaičių, dantų pastos - 17,89 Lt, 2012 m. rugpjūčio 16 d. gautas terminalo patvirtinimas, kad PIN teisingas ir pinigai nuskaičiuoti – 75,51 Lt, 2012 m. rugsėjo 17 d. sumokėta už hematogeną – 2,55 Lt, blend-a-dent protezams – 16,99 Lt, klacid (antibiotikų) – 26,77 Lt; 2012 m. rugsėji 11 d. sumokėta už pirkinių maišelį - 0,30 Lt, sandalus – 24,99 Lt, įvairių vaisių sulčių gėrimą – 0,99 Lt, apelsinų sultis – 0,99 Lt, įvairių vaisių ir morkų gėrimą – 2,38 Lt, persikų ir obuolių nektarą – 1,29 Lt, apelsinų gėrimą - 0,69 Lt, apelsinų sultis – 0,99 Lt, vyriškus marškinėlius – 9,99 Lt, vyriškas kojines – 6,98 Lt, sausainius – 7,98 Lt, 5 šokoladus – 19,95 Lt ( t. 1, b. l. 201), pažymėtina, kad šie kasdieniam naudojimui reikalingi produktai ir prekės negali būti siejami kaip neišvengiamai būtini dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepriteisė už juos žalos atlyginimo.

Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jaketerinos Šutovos apeliacinio skundo.

Kaip jau paminėta ankščiau A. L. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0200699 duomenimis A. L. nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, teismo eksperto Romo Raudžio specialisto 2013 m. sausio 31 d. išvados baudžiamojoje byloje duomenimis specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nukentėjusiajam nulėmė eismo įvykio metu patirta trauma ir jos pasekmės, senyvas amžius ir ankstesnės sveikatos problemos, prognozuojama minimali liekamųjų reiškinių trukmė, o tuo pačiu ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Apylinkės teismo vertinimu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. L. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, galimybės gyventi savarankiškai, be pašalinių asmenų pagalbos, t.y. gyvenimo kokybės esminiu pablogėjimu. Pažymėtina, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo eismo įvykio metu. Jis nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nuo 2012 m, gegužės 31 d. iki 2012 m. liepos 17 d. gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d. jam buvo teikiama slauga ir palaikomasis gydymas UAB „Gemma sveikatos centre“, nuo 2012 m. spalio 2 d. jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ( t.3, b. l. 120-121, t. 2, b.l.183-192, t.1, b. l. 186). Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam eismo įvykis sukėlė papildomus išgyvenimus, kurie priskirtini neturtinei žalai. Vertindamas nustatytinos neturtinės žalos dydį, asmens turėtų galimybių praradimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiojo amžių eismo įvykio metu – 85 metai, jo sveikatos būklę, taip pat pasirėmė teismų praktika. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog priteista nukentėjusiajam neturtinė žala yra per didelė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuketėjusysis įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, t.y. pats buvo neatsargus, nėra pagrindas keisti priteistos žalos dydį, kuris nustatytas įvertinant ir šias aplinkybes.

Atmestinas kaip nepagrįstas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinio skundo motyvas, jog iš H. S. priteista 4000 litų suma nukentėjusiojo atstovų paslaugoms apmokėti, 3900 litų dydžio bauda bei 29 868 Lt neturtinė žala yra akivaizdi našta žalą padariusiam asmeniui, nes žalos atlyginimas apskaičiuotos pagal byloje nustatytas ankščiau aptartas aplinkybes, pateiktus dokumentus bei susiformavusią teisminę praktiką ir skirtos nukentėjusiajam padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir negali būti mažinama bloginant nukentėjusiojo padėtį dėl to, kad ji bus našta žalą padariusiam asmeniui, tuo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas ne iš nuteistojo ir jo materialinės padėties pasikeitimai gali būti siejami ir su šią neturtinę žalą atlyginusios bendrovės sprendimais dėl iš nuteistojo jai išieškotinų sumų dydžio.

Skirta 3900 litų dydžio bauda yra įstatyme numatyta ir teismo paskirta bausmė nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, šios baudos dydis neginčijamas, todėl laikyti, kad atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, reiktų mažinti priteistiną žalos atlyginimą, pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato Prano Makausko ir civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinius skundus atmesti.