Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. B., N. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. po tėvo P. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

2. Nurodo, kad pareiškėja yra P. B. ir K. B. dukra. P. B. ir K. B. (duomenys neskelbtini) d. Varnių rajono Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. 61. Pastarieji santuokos metu susilaukė I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) d., ir dviejų sūnų – P. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio viengungiu (duomenys neskelbtini) d., ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d. K. B. yra susilaukęs dviejų vaikų – N. B. ir N. B.. K. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. P. B. kitos santuokos nesudarė, todėl pareiškėja gyveno kartu su juo ir vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima adresu (duomenys neskelbtini). P. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pagal jo mirties momentu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą buvo privaloma per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau pareiškėja šio veiksmo neatliko – pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo notarui neparašė, tačiau visą palikėjo turtą pradėjo faktiškai valdyti. Mano, kad yra visos sąlygos nustatyti prašomą juridinį faktą, kuris reikalingas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3. Suinteresuoti asmenys N. B. ir N. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. L. yra P. B. ir K. B. dukra. P. B. ir K. B. (duomenys neskelbtini) d. Varnių rajono Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. 61. P. B. ir K. B. santuokos metu susilaukė I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) d., P. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d. K. B. turi du vaikus – N. B. ir N. B.. K. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. P. B. kitos santuokos nesudarė. P. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Valstybės įmonės Registrų centre P. B. vardu įregistruotas šis turtas: 26/100 dalys operatorinės ir 26/100 dalys tepalinės, esančių (duomenys neskelbtini).. Šilalės rajono notarų biuro 2022 m. lapkričio 15 d. pažymos duomenimis, po P. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Nei suinteresuoti asmenys N. B. ir N. B., nei kiti asmenys mirus P. B. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Šilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnas pažymoje nurodė, kad I. L. po P. B. mirties gyvena mirusiajam P. B. priklausiusiuose pastatuose. Pažymoje nurodyta, kad I. L. po P. B. mirties atiteko visi palikėjui priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai.

5. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

6. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikėjo P. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

9. I. L. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjo tėvo P. B. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė – ji po tėvo mirties faktiškai valdė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, gyvena jame dar nuo (duomenys neskelbtini) d., kai mirė pareiškėjos motina, naudojasi juo kaip savo, rūpinasi turto išlaikymu, priežiūra. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir seniūno išduota pažyma, ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

10. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, I. L., faktiškai pradėdama valdyti turtą po tėvo P. B. mirties, priėmė visą jo palikimą pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

11. Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

12. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. po tėvo P. B. mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.