Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Annai Didžgalvienei, vertėjaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui Dariui Karveliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 12.30 val., vagystės tikslu, pro nerakintas duris pateko į patalpą - Anykščiuose, A. Baranausko a. 15, esančio viešbučio „Puntukas“ tarnybines patalpas, iš kur pagrobė svetimą turtą - E. E. rankinėje buvusią jos piniginę, kurios vertė 10 eurų, joje buvusius 4 eurus, asmens tapatybės kortelę, kurios vertė 10 eurų, vairuotojo pažymėjimą, kurio vertė 20 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajai 44 eurų turtinę žalą,

Be to, A. B. 2015 m. rugsėjo 15 d., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus, neteisėtai įgijęs - 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 13.30 val., pagrobęs E. E. elektroninę mokėjimo priemonę - E. E. AB „Swedbank“ banko kortelę, ja neteisėtai disponuodamas 9 kartus inicijavo finansines operacijas: 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 12.57 val. iki 13 val. AB SEB bankomate, esančiame Anykščiuose, J. Biliūno g. 4, kėsinosi iš E. E. banko sąskaitos paimti 1 200 eurų, tačiau, sąskaitoje esant nepakankamai lėšų, apgaule užvaldė nedidelės vertės E. E. turtą - 140 eurų.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai. Jis nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. pakeleivingu automobiliu atvažiavo į Anykščius. Užėjęs į viešbutį „Puntukas“ ir neradęs administratorės, ieškojo tualeto. Išeidamas pasiklydo, ieškojo ir užėjo į neužrakintą kambarį. Pamatęs ant stalo rankinę, iš jos pavogė piniginę. Išėjęs iš viešbučio į kiemą, apžiūrėjo piniginę, joje rado dokumentus, banko kortelę, pinigų. Pasiėmė tik pinigus ir banko kortelę, taip pat popieriaus lapelį su užrašytu PIN kodu. Suradęs SEB bankomatą bandė išsiimti 1200 Eur, tačiau tokios sumos kortelėje nebuvo, tad per kelis kartus, mažesnėmis sumomis, pasinaudodamas pavogta kortele, paėmė 140 eurų. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. partvirtino savo parodymus ir parodė viešbutį bei kambarį, į kurį įsibrovė, parodė bankomatą, kuriame, pasinaudodamas pagrobta mokėjimų kortele, pasisavino svetimus pinigus (b. l. 55-59).

Nukentėjusioji E. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 9 val., atėjusi į viešbutį „Puntukas“, asmeninius daiktus, taip pat ir rankinę, pasidėjo ketvirtame aukšte esančiame personalui skirtame kambaryje. Išeidama durų neužrakino, nes tvarkėsi tame pačiame aukšte. Apie 13.30 val. užėjusi į kambarį pastebėjo, kad iš rankinės pavogta piniginė, joje buvę 4 eurai, jos asmens tapatybės kortelė, banko kortelė ir vairuotojo pažymėjimas. Taip pat dingo užrašų knygutė, kurioje buvo užrašytas banko „Swedbank“ mokėjimo kortelės PIN kodas. Norėjo užblokuoti kortelę, tačiau iš banko darbuotojų sužinojo, kad nuimti visi kortelės sąskaitoje buvę pinigai – 140 eurų. Peržiūrėjusi sąskaitos išrašą pamatė, kad 140 eurų nuimti iš SEB banko bankomato, esančio Anykščiuose, J. Biliūno gatvėje (b. l. 10, 13-14).

Iš nukentėjusioji E. E. pateikto „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo už 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2015 m. rugsėjo 18 d. laikotarpį, matyti, jog Anykščiuose, J. Biliūno gatvėje esančiame SEB bankomate, 2015 m. rugsėjo 15 d. iš jos sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai - 100 eurų, 20 eurų, 10 eurų, ir 10 eurų (b. l. 11, 21).

Iš 2015 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – CD laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip 2015 m. rugsėjo 15 d., 12.56 val., prie bankomato ateina A. B.. Jis dėvi kepurę su snapeliu, bando užsidengti veidą. Prie bankomato A. B. užtrunka iki 13 val. (b. l. 22-23).

Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Tačiau, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta ir asmens tyčia pagrobti turtą įsibraunant į patalpą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei kaip paaiškino pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, jis tikslo eiti į viešbutį „Puntukas“ ir iš ten kažką pavogti neturėjo. Mintis pavogti nukentėjusios piniginę, kilo tik ją pamačius nerakintoje patalpoje, t.y. tarnybinėse patalpose. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltinamųjų naudai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų ir objektyvių duomenų, jog A. B. pavogė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Kadangi kaltinamasis pagrobė turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL, pagrobto turto vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis išteisintinas BK 178 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį padarymo

Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Kai pagrobtas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su pagrobta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis teisę į pinigus sąskaitoje, ir, ją suklaidinęs, įgyja svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2013). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą ir laikymas, kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimų priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimas bei kaip pasikėsinimas sukčiauti, kadangi jis turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus, neteisėtai įgijęs - pagrobęs E. E. elektroninę mokėjimo priemonę, ja neteisėtai disponuodamas 9 kartus inicijavo finansines operacijas AB SEB bankomate, kėsinosi iš E. E. banko sąskaitos paimti 1 200 eurų, tačiau, sąskaitoje esant nepakankamai lėšų, apgaule užvaldė svetimą E. E. turtą - 140 eurų. Be kaltinamojo A. B. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios E. E. parodymais, E. E. „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu, 2015 m. spalio 13 d. SEB banko raštu Nr. 07.04.08-21010, vaizdo įrašu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, teistas, į tai, jog iš 2015 m. gruodžio 21 d. Šengeno informacinės sistemos (SIS) duomenų matyti, kad A. B. atžvilgiu rasti du aktyvūs pažeidimai - (duomenys neskelbtini)0.1.0 ir (duomenys neskelbtini)23.2.0, jam nustatyta paieška nacionaliniu lygiu, apie darbovietę duomenų nėra, vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 68-69), Latvijos Respublikoje pradėti baudžiamieji procesai (80-81), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pastovias pajamas, apie pastovią gyvenamąją vietą, jis yra Latvijos Respublikos pilietis, į tai, kad jam pagal bylos medžiagą ir LITEKO sistemą yra iškelta visa eilė Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų, daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus ne sankcijose už kiekvieną veiką numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, o trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, kurio dydis, atsižvelgus į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, gali būti artimas vidurkiui arešto bausmės, numatytos BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalis, t.y. baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. 214 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (b.l. 16) yra realus, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 10-16, 21-25), todėl tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. B. paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti visiškai sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto ir 10 MGL dydžio baudą.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB (įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą, kvitus pateikti į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios E. E. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. E. iš A. B. 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinio disko laikmeną, pateiktą AB SEB bankas, saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.