Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 214 str. 1 d. – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 215 str. 1 d. – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 10 MGL dydžio bauda. A. B. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius šios veikos. Priteista iš A. B. E. E. 214 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 12.30 val., vagystės tikslu, pro nerakintas duris pateko į patalpą – Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), esančio viešbučio (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas, iš kur pagrobė svetimą turtą – E. E. rankinėje buvusią jos piniginę (10 eurų vertės) ir joje buvusius 4 eurus, asmens tapatybės kortelę (10 eurų vertės), vairuotojo pažymėjimą (20 eurų vertės), taip padarydamas nukentėjusiajai 44 eurų turtinę žalą.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai įgijęs, t. y. 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 13.30 val. pagrobęs E. E. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbanko“ kortelę, ja neteisėtai disponuodamas, 9 kartus inicijavo finansines operacijas: 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 12.57 val. iki 13 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kėsinosi iš E. E. banko sąskaitos paimti 1200 eurų, tačiau, sąskaitoje esant nepakankamai lėšų, apgaule užvaldė nedidelės vertės E. E. turtą – 140 eurų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas nesutinka tik dėl paskirtos arešto bausmės ir prašo jam skirti baudos bausmę arba atidėti bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra tinkamos, nėra aiškiai per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia įtvirtintų BK 54 str. ir kitų bausmės skyrimo nuostatų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė BK 54 str. 2 d. nuostatas ir tinkamai jas taikė bei skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius A. B. skiriamų bausmių rūšių ir jų dydžių motyvus. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam A. B. gali būti pasiekti skiriant švelnesnes bausmių rūšis – baudas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, šioje byloje nenustatė.

Apylinkės teismas, skirdamas A. B. bausmes, atsižvelgė ne tik į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarė vieną nesunkų ir du apysunkius savanaudiškus nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, bet ir tinkamai įvertino apelianto asmenybę. A. B. yra Latvijos Respublikos pilietis, duomenų apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra, jis niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015-12-22 baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, jo atžvilgiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą yra priimti du įsiteisėję baudžiamieji įsakymai ir vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat jo atžvilgiu yra priimta ir daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių bei baudžiamųjų įsakymų, kurie šiuo metu dar nėra įsiteisėję, tačiau juose apeliantas pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, dar keletą baudžiamųjų bylų yra neišnagrinėtos teismuose arba yra ikiteisminio tyrimo stadijoje. Iš 2015 m. gruodžio 21 d. Šengeno ingformacinės sistemos duomenų matyti, kad apelianto atžvilgiu rasti du aktyvūs pažeidimai – APK 178.0.1.0 ir APK 149.23.2.0, paskelbta jo paieška nacionaliniu lygiu, Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, A. B. buvo (yra) policijos kontrolėje, anksčiau teistas už vagystes, jis žinomas kaip asmuo, vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas (už tai ne kartą baustas administracine tvarka), palaikantis nusikalstamus ryšius, užsimantis dviračių vagystėmis, vagystėmis iš butų ir biurų, Latvijos Respublikoje jo atžvilgiu taip pat pradėtas ne vienas baudžiamasis procesas. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad apeliantas per gana trumpą laiką įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse sistemingai darė tyčinius analogiškus turtinius nusikaltimus, už kuriuos jo atžvilgiu jau yra priimti du įsiteisėję baudžiamieji įsakymai ir vienas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat į tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kituose teismuose išnagrinėtose ir nagrinėjamose baudžiamosiose bylose A. B. inkriminuojamų veikų skaičių, pradėtus ikiteisminius tyrimus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos Respublikoje, taip pat ir į jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina A. B. asmenybę, rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą bei leidžia teigti, jog nuteistojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, apeliantas yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo bei legaliai užsidirbti lėšų pragyvenimui, o jų gauna iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės yra per griežtos ir dėl to neteisingos. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. B. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė mažesnes arešto bausmes, nei BK 49 str. 3 d. numatyti jų vidurkiai, po ko šias bausmes subendrino taikydamas apeliantui palankiausią bausmių subendrinimo būdą – apėmimo ir nuteistajam už trijų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto, kurią, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad jis prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažino vienu trečdaliu ir A. B. už trijų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė 30 parų arešto. Kolegijos nuomone, tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Šią bausmę bendrindamas su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, apylinkės teismas BK 63 str. ir 65 str. 2 d. nuostatų taip pat nepažedė, pagrįstai bausmes sudėjo visiško bausmių sudėjo būdu ir A. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 30 parų arešto ir 10 MGL dydžio baudą.

Apeliantas taip pat prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme (BK 75 str. 1 d.). Šiuo gi atveju apeliantas nuteistas arešto bausme, kurio vykdymo atidėjimo jokie įstatymai nenumato.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas arešto bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, BK 41, 54, 61, 64¹ str. ir kt. nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta, priešingai ji atitinka jo asmenybės neigiamą charakterizavimą bei yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja bausmės paskirčiai, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir teisingumo principui, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais jos keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.