Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1225-984/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
1-1225-984/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01599-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
S. V.
Advokatai
Rita Balsevičė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1225-984/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01599-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.22.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dariui Šneideriui,

kaltinamajam S. V. ir jo gynėjai advokatei Ritai Balsevičei,kaltinamojo laiduotojui R. E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. V., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. V. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. V., neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos .22 kalibro šautuvą „TOZ-8m“ Nr. 7198, skirtą šaudyti .22 (5.6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir 17 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, iki kol 2019 m. vasario 21 d. 14.30 val. kratos metu šį šaunamąjį ginklą ir 17 vnt. šaudmenų rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 181-182), kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad apie 5 metus gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno jo uošvis, miręs prieš 7 metus. 2018 m., sutrikus širdies ritmui, turėjo važiuoti į ligoninę, todėl nutarė nueiti į uošviui priklausiusią daržinę, kurioje buvo sudėtos malkos, atsinešti malkų, tam, kad pasikūrenti krosnį ir išsimaudyti. Malkos buvo sukrautos aukštai, todėl užlipo ant kopėčių ir pamatė plėvelės gabalą, ant kurio dar buvo užmesta malkų. Nuėmęs plėvelę pamatė juodą ginklo dėklą, kurį atsegęs rado į skudurą susuktą ginklą ir dėžutę su šoviniais. Tuo metu nepažiūrėjo, kiek ten buvo šovinių nei paties ginklo, kadangi turėjo važiuoti gydytis. Uždarė dėklą ir uždėjo tą pačią plėvelę, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, intensyvios terapijos skyrių. Grįžęs iš ligoninės, du kartus sirgo gripu. Minėtu ginklu nesidomėjo. Pats turi leidimą medžiokliniam ginklui ir dujiniam pistoletui. Pasveikęs, nutarė rastą ginklą atsinešti į namus. Būnant vienam namuose kilo mintis jį išmėginti. Atsidarė langą, pastatė stalviršį už 50 m ir mėgino ginklą, ar šaudo. Iššovė 6 ar 9 šovinius, tačiau ginklas šaudė netaikliai. Ginklą pastatė už rūbų spintos, o šovinius įdėjo į seifą, kur laikė savo ginklus. Negali paaiškinti, kodėl apie rastą ginklą nepranešė pareigūnams. Ketino jį nuvežti, bet delsė, kol po kelių dienų patys pareigūnai atvažiavę tikrinti jo laikomų ginklų, rado dėžutę su rasto šautuvo šoviniais. Nurodė, kad atsinešęs iš daržinės šovinių neskaičiavo, jų buvo apie pusę dėžutės (apie 25 vnt.), iš kurių pats 6 arba 9 iššovė. Pareigūnams radus šovinius ir paklausus apie ginklą, jiems rastą ginklą atidavė. Nepateisina savo tokio poelgio. Ginklais naudojasi nuo 1988 m. ir tokio pažeidimo nebuvo padaręs. Pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Pats santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini). Negali patvirtinti, kad rastas ginklas priklausė uošviui, nes jis, kiek žino, ginklais nesidomėjo. Uošvis nebuvo medžiotojas. Mano, kad jis galėjo būti kažkieno paliktas ar specialiai ten padėtas. Gauna apie 370 Eur pajamų per mėnesį. Nurodė, kad yra susipažinęs su šaunamųjų ginklų laikymo taisyklėmis, turi seifą. To ginklo neįdėjo į seifą, nes jis per ilgas ir netilpo. Šeimoje vienintelis turi leidimą laikyti medžioklinį šautuvą. Mano, kad kiti šeimos nariai nežinojo apie tą ginklą. Sutuoktinei apie rastą ginklą nepranešė. Tuo metu, kai iš jo šaudė, sutuoktinės namuose nebuvo. Nenorėjo, kad ji matytų ir girdėtų. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

3. Laiduotoju siūlomas R. E. S. teisiamajame posėdyje sutiko laiduoti už kaltinamąjį, be užstato. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįstai seniai, kai nuo 1982 m. jam dirbant (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), o kaltinamajam – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) glaudžiai bendradarbiavo. Ryšiai tapo dar artimesni, kai po 2 metų tapo (duomenys neskelbtini). Susikūrus bendruomenei, kaltinamasis tapo (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis po kratos jam viską papasakojo. Minėjo, kad ginklas likęs nuo uošvio laikų. Mano, kad aptariamas atvejis epizodinis, neapgalvotas žingsnis. Pats (laiduotojas) (duomenys neskelbtini) yra žinomas žmogus, dvi kadencijas buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini). Gyvena nuo kaltinamojo apie 1 km atstumu. Juos abu sieja daug visuomeninių reikalų, dažnai susitinka bendruomenės reikalais. Mano, kad kaltinamajam gali padėti. Jam reikia palaikymo. Mano, kad kaltinamasis pasimokė iš tos situacijos. Jis yra subrendęs, savarankiškas asmuo. Mano, kad galima pasitikėti kaltinamuoju. Su juo bendrauja ne tik bendruomenės reikalais, bet ir šeimomis, leidžia kartu laisvalaikį.

4. Kaltinamojo atstovė advokatė R. Balsevičė teisiamajame posėdyje prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, o teismui nusprendus skirti užstatą, skirti ne didesnį nei 500 Eur.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate 2019 m. sausio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01599-19, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).

7. Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. apie 22 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys A. A., kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas brakonieriavimo atvejis. A. A. apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas R. K., o šiam pranešė (duomenys neskelbtini) gyventojas S. Š.. Jis iš karto išvažiavo į įvykio vietą ir su S. Š. rado nušautą elnio jauniklį. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir A. A.. Apie tai informavo aplinkosaugos centrą, kurie leido paimti jauniklį. Jie nušautą elnio jauniklį nugabeno į būrelio lupyklą, buvo atlikta nuosekli žvėries apžiūra, dalyvaujant aplinkos apsaugos inspektoriui E. K., tačiau kulkos rasti nepavyko, vėliau ieškos kulkos naudojant metalo detektorių. S. Š. papasakojo, kad minėtos dienos vakare jis išgirdo šūvį netoli savo namų. Maždaug po valandos toje pusėje, kur buvo šūvis, pastebėjo automobilį LADA NIVA, kurio valstybinio numerio raidės yra (duomenys neskelbtini), prie automobilio pastebėjo keletą kažką veikiančių vyrų, kurie, jį pastebėję, sulipo į automobilį ir išvažiavo. Jų būrelio medžiotojams yra žinoma, kad tokį automobilį turi (duomenys neskelbtini) gyventojas J. S., kuris taip pat yra medžiotojas, bet jokiam būreliui nepriklauso. Jis artimai bendrauja su (duomenys neskelbtini). gyventoju R. S. ir jo sūnumi. Todėl mano, kas pas šiuos asmenis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kaimuose yra neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai, iš kurių yra brakonieriaujama. Vietiniai gyventojai kalba, kad minėti trys asmenys dažnai girtuokliauja bei tamsiu paros metu dažnai išvyksta iš namų (1 t., b. l. 15-16).

8. Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi sodybą, kurioje praleidžia daug laiko. 2019 m. sausio 7 d. vakare apie 21 val., būdamas sodybos kieme, apie 100-150 m nuo namo išgirdo šūvį. Dar prieš šūvį iki jo namo tvoros buvo atvažiavęs ir apsisuko žalios spalvos automobilis LADA NIVA, bei nuvažiavo. Jam nuvažiavus, jis išgirdo šūvį. Tuo metu jo namo kieme degė šviesa. Po šūvio jis nesidomėjo, kad ten įvyko. Maždaug po valandos tas pats automobilis sugrįžo, vėl prie jo namo apsisuko, nuvažiavo į tą vietą, kur buvo šūvis ir išjungęs šviesas, sustojo. Jis viską stebėjo pro langą. Automobilis pastovėjo apie 5-10 minučių ir išvažiavo. Tada jis nusprendė nueiti ir pasižiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjęs į vietą, rado daug žmonių pėdsakų sniege bei kraujo žymes. Būnat toje vietoje ir šviečiant prožektoriumi automobilis grįžo trečią kartą, tada jis apšvietęs automobilį pastebėjo, kad jame buvo du žmonės ir pastebėjo valstybinio numerio raides (duomenys neskelbtini), bet galėjo suklysti, kadangi valstybinis numeris buvo apneštas sniego. Jį pastebėjęs, automobilis truputį pristabdė, vėl pradėjo greitai važiuoti, apsisuko vėl toje pat vietoje prie tvoros ir išvažiavo. Tuomet jis apie šį brakonieriavimą informavo medžiotojus. Apie 22 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) K. Š. ir su juo kartu vaikščiodami įvykio vietoje surado sumedžiotą elnio jauniklį, nuo kurio per laukus vedė dar vieno žmogaus pėdsakai. Kitą naktį, t. y. iš sausio 7 į 8 d. buvo sudaužyti dviejų jo kieme stovėjusių automobilių stiklai, dėl šio įvykio Trakų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad taip buvo jam atkeršyta. 2019 m. sausio 11 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini), šalia vieno namo, esančio prie mokyklos, pamatė stovinčią tą pačią NIVA, su kuria kažkokie asmenys minėtą naktį brakonieriavo šalia jo sodybos. Iš žmonių girdėjo, kad maždaug savaitę prieš šį įvykį (duomenys neskelbtini) gyventojas R. S. girtuokliavo su draugais, vienas iš kurių yra iš (duomenys neskelbtini), todėl jie ir galėjo ten brakonieriauti (1 t., b. l. 24-25).

9. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau laiko gyvena (duomenys neskelbtini), nes dirba Vilniuje. J. S. iš (duomenys neskelbtini) pažįsta seniai, jis draugavo su jo jau mirusiu tėvu. Žino, kad jis yra medžiotojas. Iki 2009 m. jis ir pats buvo medžiotojas, turėjo du šautuvus, tačiau buvo nuteistas ir dabar jokių ginklų ar šaudmenų neturi. Kokius ginklus turi J. S., tiksliai nežino. Pats yra medžiojęs tik iki 2009 m. Nuo to laiko jokiose medžioklėse nedalyvavo. Apie brakonieriavimą 2019 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) girdėjo, tačiau su tuo niekaip nesusijęs. S. V. pažinojo, kai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau jo nematęs apie 30 metų, nežino, kur jis gyvena ir jokių santykių su juo nepalaiko (1 t., b. l. 53).

10. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi legaliai laikomus tris ginklus, kuriuos laiko savo gyvenamajame name seife pagal nustatytus reikalavimus. Daugiau jokių nelegalių ginklų ar šaudmenų neturi ir niekada neturėjo. Jis yra medžiotojas, tačiau jokiam medžiotojų būreliui nepriklauso. Paskutinį kartą medžiojo 2017/2018 m., žiemą iš medžiotojų bokštelio. 2019 m. vasario mėnesį buvo kviestas į Trakų policijos komisariatą dėl brakonieriavimo (duomenys neskelbtini), tačiau jis apie šį atvejį nieko nežino, su šiuo brakonieriavimu nesusijęs. Jis turėjo žalios spalvos automobilį LADA NIVA. Šiuo metu jis yra parduotas, tačiau su juo į medžiokles 2019 m. sausio mėnesį nevažinėjo. R. S. pažįsta nuo jaunystės ir negirdėjo, kad būtų turėjęs kokių nors nelegalių ginklų. S. V. iš (duomenys neskelbtini), taip pat pažįsta, žino, kad jis yra medžiotojas, tačiau negirdėjo, jog jis laikytų nelegalius ginklus ar šaudmenis (1 t., b. l. 59).

11. 2019 m. vasario 21 d. kratos protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 21 d., (duomenys neskelbtini), pas S. V. gyvenamojo namo antrame aukšte, viename iš kambarių, kuriame yra įrengtas seifas, kampe šalia seifo surastas ir paimtas šautuvas Nr. 7198. Seifo viduje rasta ir paimta dėžutė, kurioje yra 17 šovinių (1 t., b. l. 125-132).

12. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos .22 kalibro šautuvas „TOZ-8m“ Nr. 7198, skirtas šaudyti .22 (5.6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais. Šis šautuvas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 17 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto šautuvo (1 t., b. l. 147-148).

13. S. V. išduoti leidimai lygiavamzdžiui šautuvui IZH 27 E, 12x70, 12x70, Nr. 8842391 (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dujiniam pistoletui ALFA STEEL, 9 mm, Nr. 27630 (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 153, 154).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

14. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 dalis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

15. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

16. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, paaiškindamas, kad aptariamą šaunamąjį ginklą bei šovinius rado mirusiam uošviui priklausiusioje daržinėje ir neturėdama reikiamo leidimo, iš pradžių rastą ginklą ir toliau laikė daržinėje, vėliau pasiėmė namo, išmėgino, pasidėjo kambaryje (šovinius įdėdamas į seifą), vėliau ketindamas viską nunešti į policiją. Tačiau tą padaryti delsė, kol pareigūnai juos 2019 m. vasario 21 d. kratos metu surado. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (1 t., b. l. 181-182), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1), liudytojų K. Š., S. Š., R. S., J. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 15-16, 24-25, 53, 59), 2019 m. vasario 21 d. kratos protokolas (1 t., b. l. 125-132), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 3 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 147-148), S. V. išduoti leidimai (1 t., b. l. 153, 154). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Teismui buvo pateikti kaltinamojo ir siūlomo laiduotojo R. E. S. prašymai, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį R. E. S. atsakomybei, be užstato (2 t., b. l. 24-26, 29-31).

18. Kaltinamasis mano, kad yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje. Nurodė, kad yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė atitinkamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusižengs. Nusikalstamą veiką padarė netyčia, dėl neatsargumo. Siūlomas laiduotojas yra geras draugas, su kuriuo glaudžiai bendrauja tiek bendruomeniniame gyvenime, tiek šeimomis. R. E. S. jį palaiko, daro jam gerą įtaką.

19. R. E. S. prašyme perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 37 metus, nuolat bendrauja šeimomis, kartu leidžia laisvalaikį, abu yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra įsitikinęs, jog toks kaltinamojo elgesys daugiau nepasikartos, su juo daug apie tai kalbėjo. Kaltinamasis klausia jo patarimų. Mano, kad per visus draugystės metus turi jam autoritetą. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Laiduotojas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, dvi kadencijas buvęs (duomenys neskelbtini). Prašė skirti laidavimą be užstato.

20. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).

22. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

23. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis yra neteistas (1 t., b. l. 188), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija rodo, kad jis savo kaltę pripažino. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 189), savo gyvenamosios vietos bendruomenėje charakterizuojamas teigiamai. Tai patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) charakteristika, (duomenys neskelbtini) charakteristika (2 t., b. l. 27, 28). Siūlomas laiduotojas kaltinamojo asmenybę taip pat vertina teigiamai. Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

24. Laiduotoju siūlomas R. E. S. yra neteistas (2 t., b. l. 33). Yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Tai patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) charakteristika apie laiduotoją (2 t., b. l. 32). R. E. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir yra įsitikinęs, jog gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Siūlomo laiduotojo ir kaltinamojo teigimu, jie glaudžiai bendrauja daug metų tiek šeimomis, tiek aktyviai dalyvaudami bendruomenės gyvenime. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. E. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas minėtas bylos aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, be užstato. Laiduotoju skirtinas R. E. S., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę ir laiko, kad toks laidavimo terminas yra pakankamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

25. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

26. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

27. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, turėdamas leidimą šaunamajam ginklui ir žinodamas įstatymo reikalavimus, jų nesilaikė ir nevykdė pareigos radus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis pranešti apie tai policijai, rastą ginklą neteisėtai laikė ir net jį panaudojo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą 1 metams.

28. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį, tai, kad jis neteistas, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, nustato 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką.

Kiti klausimai

29. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendžia pramoninės gamybos .22 kalibro šautuvą „TOZ-8m“ Nr. 7198, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 149), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

30. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimo metu šoviniai buvo iššauti (1 t., b. l. 146-148).

31. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 185-186). prie

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Nustatyti 1 metų laidavimo terminą.

Laiduotoju paskirti R. E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. V., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. E. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo (jeigu toks buvo sumokėtas), taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus byloje – pramoninės gamybos .22 kalibro šautuvą „TOZ-8m“ Nr. 7198, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė