Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pakeistas LR Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūno J. B. 2013-01-07 nutarimas Nr. VR-14.1-327-AM092857 ir G. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51 ²⁴ str. 1 d. paskirta 800 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnas J. B. 2013 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. VR-14.1-327-AM 092857 G. G. pagal ATPK 51²⁴ straipsnio 1 dalį paskyrė 1200 Lt baudą už tai, kad 2012-12-19 neplaninio specifinio patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-627 nustatyta, jog UAB „U“ (duomenys pakeisti) už 2011 metus LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD pateikė apmokestinamųjų gaminių (nešiojamų baterijų ir akumuliatorių) sąrašą, tačiau 2011 m. apskaita vedama netinkamai, t.y. nenurodoma gaminių rūšys, baterijų cheminė sudėtis, tiekimo rinkai būdas; UAB „U“ apskaita yra vedama rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, tuo G. G., būdamas atsakingas UAB „U“ pareigūnas (direktorius), pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą, LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr. D1-290 13, 13.1, 13.2, 13.3, 13.4, 13.5 punktus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 51²⁴ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą bei paskirdami jam nuobaudą, iškilus neaiškumams, nepasiūlė pašalinti priežasčių ir sąlygų, padėjusių padaryti administracinį teisės pažeidimą. Šio argumento teismas nenagrinėjo ir nepagrįstai rėmėsi liudyto jo P. R. parodymais, kuris neigė pažeidęs ATPK 290 str. nuostatas. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi iš esmės tik administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ignoruodamas teisminio ginčo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Pažymi, kad su pareigūnu J. B. tenka susidurti nuolat, organizuojant neplaninius apelianto įmonės patikrinimus. G. G. manymu, tai yra įmonės persekiojimas ir verslo žlugdymas, todėl kaltindami jį arogancija ir skirdami baudas už tariamas mažareikšmes veikas, kurios neturi jokios įtakos sumokamų aplinkosauginių mokesčių dydžiui, aplinkos apsaugos pareigūnai tiesiog užsiima susidorojimu su jo asmeniu ir jo atstovaujama įmone.

Anot apelianto, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo būti šališkas, kadangi bylą nagrinėjęs teisėjas yra dirbęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyr.juristu. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas, priimdamas nutartį, nesilaikė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

G. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai tinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. G. netinkamai tvarkė apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitą.

ATPK 51²⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos netvarkymą arba netinkamą tvarkymą, kas užtraukia baudą pareigūnams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl nukreipia į kitas teisės normas, numatančias atitinkamų gaminių tiekimo rinkai apskaitos tvarkymo reikalavimus, kurių nesilaikymas/pažeidimas sudaro šioje teisės normoje reglamentuoto teisės pažeidimo sudėtį.

Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio „Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos“ 2 dalies 3 punktą gamintojai ir importuotojai privalo tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą, o taip pat teikti ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.

Pagal LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų „Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių“ 13 punktą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų baterijų ar akumuliatorių apskaitoje nurodomi duomenys: 13.1. nešiojamųjų, pramoninių, automobiliams skirtų baterijų ar akumuliatorių sąrašas; 13.2. į Lietuvos Respubliką importuotų ir (ar) įvežtų ir vidaus rinkai pateiktų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (šarminės mangano, cinko anglies, ličio oksido, cinko oro, sidabro oksido, nikelio kadmio, nikelio metalų hidridų, ličio, švino rūgštinės, gyvsidabrio, nikelio geležies, kitos), tiekimo rinkai būdas (kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis; 13.3. Lietuvos Respublikoje pagamintų ir vidaus rinkai pateiktų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (šarminės mangano, cinko anglies, ličio oksido, cinko oro, sidabro oksido, nikelio kadmio, nikelio metalų hidridų, ličio, švino rūgštinės, gyvsidabrio, nikelio geležies, kitos), tiekimo rinkai būdas (kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis; 13.4. iš Lietuvos Respublikos eksportuotų ir (ar) išvežtų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (šarminės mangano, cinko anglies, ličio oksido, cinko oro, sidabro oksido, nikelio kadmio, nikelio metalų hidridų, ličio, švino rūgštinės, gyvsidabrio, nikelio geležies, kitos), kiekis tonomis; 13.5. iš viso Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pateiktų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (šarminės mangano, cinko anglies, ličio oksido, cinko oro, sidabro oksido, nikelio kadmio, nikelio metalų hidridų, ličio, švino rūgštinės, gyvsidabrio, nikelio geležies, kitos), tiekimo rinkai būdas (kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis.

Nors G. G. neigia, padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (tyrimo medžiaga, b.l. 28), patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-627 (tyrimo medžiaga, b.l. 27), liudytojo P. R. parodymais, Institucijos atstovo J. B. paaiškinimais, Vilniaus miesto agentūros 2012-11-14 raštu Nr.VR-14.6-1576 (tyrimo medžiaga, b.l. 1); apmokestinamų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) sąrašu (tyrimo medžiaga, b.l. 12), kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas J. B. bei Vilniaus RAAD pareigūnas P. R. nurodė, kad jie kartu atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimas nebuvo įtrauktas į departamento planą, gavo iš departamento sąrašą įmonių, kurias reikia patikrinti tam tikrais kriterijais, rašė raštą dėl neplaninio patikrinimo įmonių deklaruojamu adresu, nurodė reikalingų dokumentų sąrašą, vietą, patikrinimo tikslą. Sulaukė iš G. G. prašomų dokumentų. Dokumentai buvo nagrinėjami ir vertinami, ar jie atitinka teisės reikalavimus. Tie dokumentai ne visai atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus. Apskaitai vesti yra nurodyti kriterijai atliekų tvarkymo taisyklėse. Tose taisyklėse nurodyti reikalavimai, kaip vesti apskaitas, iš G. G. pateiktos apskaitos nusprendė, kad ji neatitinka minėtų reikalavimų, kadangi nebuvo nurodyta gaminių rūšis, tiekimo rinkai būdas, apmokestinamųjų gaminių cheminė sudėtis, ataskaita vedama rečiau, nei vieną kartą per ketvirtį. Nustatę pažeidimus, surašė patikrinimo aktą su išvadomis bei skambino G. G., taip informuodami, kad patikrinimas užbaigtas, jis nesutiko atvykti, tuomet dokumentus siuntė registruotu laišku ir paprašė atvykti dėl ATP protokolo surašymo.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nutarimą priėmusio J. B. paaiškinimais bei liudytojo P. R. parodymais, byloje nėra duomenų, kad pastarieji davė melagingus, iš anksto tarpusavyje suderintus parodymus, juolab, kad liudytojas P. R. teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187 ² str. (b.l. 36, 37).

Iš Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-11-14 rašto Nr.VR014.6-1576 matyti, kad UAB „U“ informuojama apie sprendimą atlikti šioje bendrovėje neplaninį specifinį patikrinimą, kurio dalykas - baterijų ar akumuliatorių gamintojams ir (ar) importuotojam keliamų reikalavimų vykdymo atitikimas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Taip pat rašte nurodoma atvykti į agentūrą bei patikrinimui pateikti tikrinimui reikalingus išvardintus dokumentus (tyrimo medžiaga, b.l. 1).

Ši teismo nustatyta aplinkybė paneigia apelianto teismo posėdyje, taip pat apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad, jeigu tikrintojams dar trūko kažkokių dokumentų, jie turėjo nurodyti, tačiau to nepadarė. Konstatuotina, kad apelianto vadovaujamai bendrovei nustatyta tvarka buvo pranešta apie neplaninį patikrinimą, nurodytas patikrinimo tikslas, taip pat nurodyti patikrinimui reikalingi dokumentai.

Iš patikrinimo akto Nr. VR-14.7-627 matyti, jog UAB „U“ už 2011 metus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai pateikė apmokestinamųjų gaminių (nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių) sąrašą, 2011metų apskaita vedama netinkamai, t.y. nenurodoma gaminių rūšis, baterijų cheminė sudėtis, tiekimo rinkai būdas. UAB „U“ apmokestinamųjų gaminių apskaita yra vedama rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ¹ str. 2 d. 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 Įsakymu Nr. 1D-290 patvirtintų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų tiekimo taisyklių 13., 13.1., 13.2., 13.13., 13.4., 13.5. punktų reikalavimus (tyrimo medžiaga, b.l. 27). Šios aplinkybės užfiksuotos taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokole (tyrimo medžiaga, b.l. 28) bei apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) parduotų 2011 metais sąraše (tyrimo medžiaga, b.l. 12).

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos tyrimo medžiagos, G. G. buvo tinkamai informuotas apie pradėtą UAB „U“ neplaninį specifinį patikrinimą (tyrimo medžiaga, b.l. 1). Kaip nurodė Institucijos atstovai, jis 2012-12-05 atvyko į Vilniaus miesto agentūrą ir pateikė patikrinimui reikalingus dokumentus: 2010 metų galvaninių ir baterijų sąrašą, apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) pardavimo už 2011 netus sąrašą, sutartį Nr.B-10/065 ir priedus sudaryta su Gamintojų ir importuotojų asociacija, 2009 m. kovo 16 d. baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo aprašą ir priėmimo - perdavimo aktą. Be to, kaip teismo posėdyje patvirtino liudytojas P. R., surašius patikrinimo aktą, ne vieną kartą telefonu G. G. buvo raginamas atvykti į Vilniaus miestą agentūrą (b.l. 40), pastarajam neatvykus, patikrinimo aktas buvo išsiųstas registruotu laišku, kuris siuntėjui - Vilniaus miesto agentūrai negrįžo, iš ko spręstina, kad Vilniaus miesto agentūra tinkamai informavo UAB „U" apie atlikto patikrinimo rezultatus ir G. G. apie juos žinojo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė G. G. tiek skunde, tiek teisme nurodytus argumentus, kad apskaita buvo vedama tinkamai, bendrovė kartą per mėnesį teikia ataskaitą kitoms institucijoms - Muitinei, Statistikos departamentui, Europos Sąjungos statistikos tarnybai, kurioje nurodyti RAAD Vilniaus miesto agentūros reikalaujami duomenys, kas laikytina tinkamu apskaitos vedimu, taip pat pagal pareikalavimą pateikta informacija už visus metus laikytina techninio darbuotojo klaida, o ne neteisingu apskaitos vedimu, kaip nepagrįstus, kadangi jie paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos ir patikrinimą atlikusių pareigūnų paaiškinimų matyti, kad G. G. minima ataskaita kitoms institucijoms neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų reikalavimus atitinkančia apskaitos forma, joje nepilnai nurodyti reikalingi duomenys. Be to, G. G., teigdamas, kad ataskaita už metus pateikta per klaidą, kitokių duomenų, patvirtinančių argumentus dėl apskaitos vedimo laikotarpių, nei skundą nagrinėjančiam teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. G. pagrįstai pripažintas padariusiu ATPK 51²⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. dėl to, kad netinkamai tvarkė apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitą.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimo metu pareigūnai pažeidė ATPK 290 str. nuostatas ir dėl to tolesnis bylos nagrinėjimas neteko teisinio pagrindo, nepagrįstas. ATPK 290 str. numatyta, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), nustatęs administracinio teisės pažeidimo padarymo priežastis ir sąlygas, teikia įmonių, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus, kaip tas priežastis ir sąlygas pašalinti. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši įstatymo nuostata suteikia teisę bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) duoti privalomus pasiūlymus dėl administracinių teisės pažeidimų priežasčių ir sąlygų pašalinimo, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju toks pasiūlymas nebuvo duotas dėl paties G. G. pozicijos ir nebendradarbiavimo su Institucija. Kita vertus, tai nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. administracinės atsakomybės už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo būti šališkas, kadangi bylą nagrinėjęs teisėjas yra dirbęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyr. juristu, nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo, G. G. dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant jo pateiktą skundą, jam buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjui, sekretorei, tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir nušalinimų teisėjui nepareiškė (b.l.38). Laikytina, kad apelianto argumentas dėl teismo šališkumo yra deklaratyvus ir faktiniais duomenimis nepagrįstas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.