Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-808-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucijos) 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-808-2024 D. V. (toliau – ir pareiškėja) buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji būdama UAB („duomenys neskelbtini“), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovė/atsakingas asmuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo (toliau – ir UĮ) įstatymo nuostatas, o būtent nesudariusi rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, atskirais laikotarpiais, o būtent: nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. S. B., gim. 1946 m. sausio 26 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 15 d. V. K., gim. 1948 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. V. Š., gim., 1958 m. sausio 1 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. A. P., gim. 1955 m. birželio 23 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. K. A., gim. 1950 m. spalio 15 d., nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. R. J., gim. 1955 m. vasario 4 d., už atlygį leido realiai dirbti ir vykdyti budėtojo funkcijas UAB („duomenys neskelbtini‘) patalpose šios įmonės naudai. Tokiu būdu D. V. neužtikrino ir nekontroliavo, kad budėtojams S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. būtų leista dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis ir pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jų įdarbinimą. Tokiais veiksmais D. V. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Institucijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimu D. V. buvo paskirta 3000 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. atstovo advokato J. Petrulionio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepakeistą.

7. Skunde teigiama, kad tyrimas dėl nelegalaus darbo buvo atliktas šališkų VDI darbuotojų, nes šie kreipėsi į Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl UAB („duomenys neskelbtini“) akcininko V. T. ir žurnalisto V. M. veiksmų, dėl tariamai pažeistos VDI dalykinės reputacijos bei pareiškėjų garbės ir orumo pažeidimo. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas tyrimas dėl nelegalaus darbo buvo pradėtas 2023 m. gruodžio 19 d., t. y. anksčiau nei buvo kreiptasi į Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnybą, dėl to abejoti VDI darbuotojų nešališkumu nėra pagrindo. Be to, VDI darbuotojai kreipėsi dėl UAB („duomenys neskelbtini“) akcininko V. T. ir žurnalisto V. M. veiksmų, o ne dėl pareiškėjos D. V. veiksmų. Taip pat, pareiškėjos atstovas, kaip ir pirmosios instancijos teismui, taip ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atliekant tyrimą dėl nelegalaus darbo VDI darbuotojai buvo šališki bei buvo suinteresuoti gauti kokią nors asmeninę nauda ar būtų siekę kaip nors pakenkti pareiškėjai, dėl to toks pareiškėjos atstovo argumentas atmestinas.

8. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad nelegalaus darbo tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 30 d, įsakymu Nr. EV-107 (toliau – Įsakymas) nustatytą formą, tačiau įsakymas nėra viešai paskelbtas ir negalima nustatyti, ar atliktas tyrimas atitinka nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. EV-13 10 punkte nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai, išskyrus skirtus VDI vidinei veiklai reglamentuoti, skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Šiuo atveju Įsakymas reglamentuoja vidinę VDI veiklą, o ne sukuria teises ir pareigas asmenims, kurie nėra VDI struktūros dalis, taigi dėl šios priežasties Įsakymas neturi būti paskelbtas Teisės aktų registre.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesutinkama dėl tarp pareiškėjos D. V. ir S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, nurodoma, kad santykiai remiantis LAT praktika turėjo būti kvalifikuoti, kaip civiliniai teisiniai santykiai. Pareiškėjos atstovo minėtoje LAT praktikoje nurodoma, kad pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Pagal DK 34 straipsnio 2 dalį, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Antrasis darbo sutarties požymis yra darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją.

10. Šiuo atveju nors pareiškėjos su minėtais asmenimis sudarytos sutartys neįvardintos kaip darbo sutartys, tačiau sutarties esmė, turinys atitinka darbo sutarties reikalavimus. Pirma, buvo kitaip nei teigia pareiškėjos atstovas su S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. buvo susitarta dėl rūšiniais požymiais apibūdinto darbo. Sutartyse nurodyta, kad minėti asmenys įsipareigoja: laiku ir tinkamai išplatinti leidinius tų leidinių prenumeratoriams; leidinių platinimo darbus atlikti griežtai pagal grafiką; dėmesingai elgtis su leidinių prenumeratoriais ir atsižvelgti į jų reiškiamas pretenzijas bei minėtas pretenzijas kuo skubiau perduoti užsakovui; saugoti užsakovo perduotus leidinius nuo bet kokio pašalinio poveikio; apie bet kokius leidinių platinimo nesklandumus iš karto informuoti užsakovą; pasikeitus platintojo gyvenamajai vietai, kuo skubiau apie tai raštu informuoti užsakovą; laikytis kitų šios sutarties nuostatų. UAB („duomenys neskelbtini“) įsipareigoja: laiku pateikti platintojui leidinius; laiku ir tinkamai sumokėti platintojui už pagal šią sutartį atliktus leidinių platinimo darbus; laikytis kitų šios sutarties nuostatų. K. A. parodė, kad jo pagrindinis darbas buvo prižiūrėti kad ateina į pastatą, raktų darbuotojasm ir nuomininkams išdavimas, vaizdo kamerų stebėjimas, <...> kartais apeina patalpas, ar viskas tvarkoje <...>. Funkcijas vykdė nuo darbo pradžios (t. 2, b. l. 2). V. K. parodė, kad jis vykdė į patalpas ateinančių asmenų kontrolę, vaizdo kamerų stebėjimą, atiduodavo ir priimdavo patalpų raktus, įjungdavo ir išjungdavo apsaugos sistemas (t. 2, b. l. 7-8). Iš šių asmenų parodymų matyti, kad buvo vykdomos darbo funkcijos, kurios buvo apibrėžtos rūšiniais požymiais, realiai minėti asmenys vykdė ne platintojo funkcijas, o budėtojų. S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis, kuris nepriklausė nuo jų leidinių pardavimų, taip pat minėti asmenys, neišrašydavo jokių sąskaitų UAB („duomenys neskelbtini“), o gaudavo pavedimus fiksuoto atlyginimo, tai patvirtinta byloje esančios sąskaitos faktūros. Taip pat, minėtiems asmenims, kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną buvo pervedamas darbo užmokestis į jų nurodytas sąskaitas, tai patvirtina, kad periodiškai buvo mokamas darbo užmokestis.

11. Aptart iš naujo visas sąlygas Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Byloje buvo nustatyta, kad S. B., V. K., V. Š., A. P., K. A. ir R. J. buvo pradėję realiai dirbti darbą, kaip nustatyta aukščiau buvo sudarytos sutartys, kurios atitinka darbo sutarties esmę bei buvo nesilaikyti darbo sutarties taisyklių, pažeistos DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai.

12. Pareiškėjos atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai turėjo būti pripažinti kartiniais, o ne trunkamaisiais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atstovo argumentu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje 2AT-80-594/2022).Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, S. B., V. Š., A. P., K. A., R. J. dirbo UAB („duomenys neskelbtini“) iki 2024 m. sausio 31 d., V. K. iki 2023 m. liepos 15d., taigi pažeidimai buvo vykdymo nuo minėtų asmenų įdarbinimo iki darbo santykių pabaigos, dėl to pažeidimai yra trunkamieji, o kartiniai, kaip nurodo pareiškėjos atstovas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjos D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis neturi pagrindo sutikti su nurodytu argumentu. Pareiškėja D. V. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo bei nebuvo nustatyta, kad ji gailėjosi dėl nusižengimo padarymo.

14. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad D. V. paskirtos baudos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nebuvo padaryta žala, tyrimo metu pareiškėja bendradarbiavo bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais skirta švelnesnė administracinė nuobauda. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atstovo nurodytais argumentais. Nors nebuvo nustatyta D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, UAB („duomenys neskelbtini“) nelegaliai buvo įdarbinti net 6 žmonės, administracinės teisės pažeidimas truko ilgą laiko tarpą, nebuvo tinkamai užtikrinamos saugios darbo sąlygos, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo mažinti D. V. skirtos baudos dydį ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. atstovo advokato Juliaus Petrulionio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.