- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-12794-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01585-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu; kad pareiškėja G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvai buvo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja turėjo brolį Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)mirus tėvui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos brolis Z. Č. priėmė pastarojo palikimą, paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus rajono 5-jo notaro biuro notarui, kur buvo pradėta paveldėjimo byla Nr.63/2022. (duomenys neskelbtini)mirus broliui Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė jo palikimą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus rajono 5-jo notaro biuro notarui, kur buvo pradėta paveldėjimo byla Nr.94/2022. Bet pareiškėja negali užbaigti palikimo priėmimo procedūrų, nes jos mama M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), bet po jos mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Esant tokiai situacijai, pareiškėja privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji ir jos tėvas M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, nustatymo, ir tam yra visi įstatymo numatyti pagrindai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos tėvai buvo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). M. Č. iki mirties, taip pat pareiškėja, ir jos tėvas M. Č., nuolat gyveno, o pareiškėja gyvena iki šiol, adresu (duomenys neskelbtini), t.y., name, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvams M. Č. ir Z. Č.. Pareiškėja ir jos tėvas M. Č. po M. Č. mirties liko gyventi šiame name, juo rūpinosi, priėmė visus namų apyvokos daiktus; pareiškėja po tėvo mirties toliau rūpinasi namu. Taip pat pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).
Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. Č. palikimo priėmimo faktų, testamento. Pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Po M. Č. mirties per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nei pareiškėja nei M. Č. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Šioje byloje esantys įrodymai (dokumentai, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, kad tiek M. Č., tiek pareiškėja priėmė palikėjos M. Č. palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes palikėjos turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – po palikėjos mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo minėtą paveldimą nekilnojamąjį turtą, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: kad M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; kad pareiškėja G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.