- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eAS-423-629/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02069-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas, VSD) 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 18-3288 „Dėl jūsų 2024-03-25 kreipimosi“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kaltinamas dėl tariamo šnipinėjimo Baltarusijos saugumo tarnybų naudai. Baudžiamoji byla pradėta VSD 2022 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu Lietuvos Respublikos Kriminalinės policijos biurui. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, žiniasklaida paskelbė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), remdamasis VSD pateikta medžiaga, atsisakė suteikti politinį prieglobstį su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Mūsų namai“ susijusiems Baltarusijos piliečiams dėl jų ryšių su Rusijos žvalgyba. Pareiškėjas, atsižvelgęs į viešai paskelbtą informaciją, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų VšĮ „Mūsų namai“ ryšių su užsienio žvalgybomis, bei dėl šios įstaigos likvidavimo. Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas persiuntė prokuratūros atsisakymą VSD, prašydamas įvertinti prokuroro G. T. veiksmus, ar jis, ignoruodamas VSD, Migracijos departamento ir teismo išvadas, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, t. y. pareiškėjas prašė atlikti dėl prokuroro G. T. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme numatytus stebėsenos ir analizės veiksmus. VSD Sprendimu neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas prašė įvertinti prokuroro procesinio veiksmo pagrįstumą, todėl neteisėtai paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtą. Atsakovo buvo prašoma ne vertinti prokuroro atlikto procesinio veiksmo pagrįstumą, o ištirti, ar prokuratūros sistemos darbuotojui nėra neteisėtai daroma įtaka, t. y. atlikti Žvalgybos įstatymu VSD priskirtas funkcijas.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė grąžinti advokatui Eigminui Povilui 2024 m. gegužės 8 d. SEB mokėjimo nurodymu Nr. 952 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 17–18 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas ginčija VSD Sprendimą teigdamas, kad VSD nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu ir, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas, nenustatęs pagrindo vadovautis Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, vadovavosi ABTĮ 12 straipsniu ir išaiškino pareiškėjui, jog dėl šio ginčo santykio jis turi teisę kreiptis skundu į žvalgybos kontrolierių Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjo atstovui grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas M. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei paaiškinimus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atsakovas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas prašė įvertinti prokuroro procesinio veiksmo pagrįstumą, todėl neteisėtai paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtą. Kadangi pareiškėjas prašė ne vertinti prokuroro atlikto procesinio veiksmo pagrįstumą, o ištirti, ar jam, kaip prokuratūros sistemos darbuotojui, nėra neteisėtai daroma įtaka, t. y. atlikti dėl prokuroro Žvalgybos įstatymo atsakovui priskirtas funkcijas, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo pateikti skundą žvalgybos kontrolieriui. Atsakovas Sprendime nurodė apskundimo tvarką ir, jeigu ji nėra teisinga, atsakovas pareiškėją suklaidino. Žvalgybos [kontrolierių] įstatymo 15 straipsnio 5 dalis neapriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, todėl teismas privalėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą, o ne atsisakyti jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija VSD Sprendimą, nes institucija nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas, o toks skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, nes jis atsakovo prašė ne vertinti prokuroro atlikto procesinio veiksmo pagrįstumą, o ištirti, ar prokuratūros sistemos darbuotojui nėra neteisėtai daroma įtaka, t. y. atlikti dėl prokuroro Žvalgybos įstatymo atsakovui priskirtas funkcijas. Pareiškėjas nurodo ir tai, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo pateikti skundą žvalgybos kontrolieriui.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; ir kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia VSD Sprendimą, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog VSD neturi įgaliojimų priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų jo 2024 m. kovo 25 d. kreipimesi nurodytais klausimais, todėl, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo kreipimąsi palieka nenagrinėtą.
VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (VAĮ 11 str. 4.).
Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 29 punkte įtvirtinta, kad prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
VSD yra žvalgybos institucija, vykdanti žvalgybą, t. y. veiklą, apimančią informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (Žvalgybos įstatymo 2 str. 8 d.), ir kontržvalgybą, t. y. veiklą, apimančią informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veiklą, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti (Žvalgybos įstatymo 2 str. 2 d.), visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, išskyrus Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui priskirtas sritis (Žvalgybos įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.).
Žvalgybos įstatymo 22¹ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-869 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, jog žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai. Fizinių ir juridinių asmenų pateiktus skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, nagrinėja žvalgybos kontrolieriai Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka (Žvalgybos įstatymo 23 str. (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-869 redakcija).
Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą, keliamo ginčo pobūdį, įvertinusi pareiškėjo ketinamo apskųsti VSD Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendime pareiškėjui nenustatyti jokie privalomi nurodymai, todėl vien Sprendimo panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jo siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių (įpareigojimo VSD dėl prokuroro atlikti Žvalgybos įstatyme VSD priskirtas funkcijas). Tai, kad Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių, o Žvalgybos kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kreipimasis į žvalgybos kontrolierių neapriboja asmens teisės kreiptis į teismą dėl žvalgybos institucijų veiksmų ar neveikimo, galimai pažeistų jo teisių ir laisvių, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.