Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei, atsakovių J. K. ir G. K. atstovei advokatei Dalei Peckutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovėms J. K., G. K., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje I. M., dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, uzufrukto panaikinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl skolos priteisimo

Pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipė išieškojimo į nurodytą konkretų pagrindinio skolininko turtą, tai kreditorius atsako už po to atsiradusį pagrindinio skolininko nemokumą tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vertė. Šios taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (šio kodekso 6.81 str. 1 d.). Taigi įstatymas aiškiai nustato, jog tuo atveju, jei pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji, laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, kuris nurodė, jog CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB NORD bankas v. G. B. ir D. S., bylos Nr. 3K-3-193/2014). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidarių bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Laidavimo sutarties 2.8 punktu atsakovė J. K. taip pat atsisakė CK 6.80 straipsnyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai pradėtų išieškojimą iš konkretaus skolininko turto, taip pat suteikė teisę bankui savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ar kelias įgyvendinti (hipoteka, įkeitimu ir pan.), kokiu eiliškumu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, jog yra pradėtas (neužbaigtas) priverstinis skolos iš pagrindinio skolininko įkeisto nekilnojamojo turto išieškojimas, bankas turi teisę pasinaudoti ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kadangi laiduotojų prievolė kreditoriui yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu, o ne galimybe gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Pažymėtina ir tai, kad pagal sutartinės hipotekos sandorį įkeitimo objektu yra žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas (visas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o įkeisto objekto baigtumo pokyčiai laikomi įkeistais hipoteka, nors ir nenurodyti hipotekos sandoryje (CK 4.171 str.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradelstas paskolos likutis pagal kreditavimo sutartį 2015 m. liepos 20 d. (t. y. ieškinio pareiškimo d.) (ieškovo 2015 m. spalio 6 d. rašto priedas Nr. 2) - 98 932,62 Eur, nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą – 1 550,10 Eur (ieškovo 2015 m. spalio 6 d. rašto priedas Nr. 1). Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punktu kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 16 procentų sutarties įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki įsiskolinimo padengimo. Laiduotojos atsakomybės apimtis yra tokia pati, kokia yra ir pagrindinio skolininko (Laidavimo sutarties 1 p., 2.6 p., 3.3 p.). Bylos duomenys rodo, kad iki kreipimosi į teismą įsipareigojimų nevykdymo palūkanų skola - 33 002,46 Eur, o taip pat yra 189,41 Eur nesumokėtų mokesčių skola (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 10 p.; ieškovo 2015 m. spalio 6 d. rašto priedas Nr. 1). Ieškovo reikalavimas dėl 133 674,59 Eur (98 932,62+1550,10+33022,46 +189,41=133 674,59) skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir todėl tenkintinas (CPK 178, 185 str.). Skolininkas (laiduotoja) taip pat privalo mokėti šalių susitarimu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 16 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 str. 1 d., Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 p., Laidavimo sutarties 1 p.).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Pažymėtina, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Rex“ v. V. P., S. P., bylos Nr. 3K-3-513/2014).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, gina savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę J. K. (solidarią skolininkę kartu su kredito gavėju), kuri yra kilusi iš ieškovo ir atsakovės J. K. sudarytos laidavimo sutarties, kuria laiduotoja laidavo už kredito gavėjo su banku sudarytos kredito sutarties ir visų jos vėlesnių pakeitimų tinkamą ir visišką įvykdymą. 2015 m. liepos 20 d. solidarių skolininkų (laiduotojos ir kredito gavėjo) skola ieškovui yra 133 674,59 Eur, be to, iki visiško skolos padengimo yra skaičiuojamos 16 % įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.

Dėl kreditoriaus teisių ginčijamais sandoriais pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir M. K. v. UAB „Senega“, A. Z., S. D., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BIĮ G. V. vaistinė v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2012). Byloje nustatyta, kad atsakovė J. K. butą perleido ir karto po to, kai jį tik įgijo savo nuosavybėn, o taip pat ir turėtą garažą (priedas Nr. 9), žinodama, kad ji turi padengti skolą už kredito gavėją, t. y. aiškiai siekė išvengti situacijos, kuomet bankas nukreiptų išieškojimą į turtą. Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovė J. K. ieškinio pareiškimo metu neturi jokio kito jai priklausančio nekilnojamojo turto. Todėl pripažintina, jog ginčijamais sandoriais skolininkas (laiduotoja) iš esmės neteko turto, į kurį gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, ir sudarė grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, o dėl ginčijamų sandorių atsiskaitymas su kreditoriumi užtruks gerokai ilgiau arba visiškas atsiskaitymas taps apskritai neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamais sandoriais atsakovė J. K. pažeidė kreditoriaus (banko) teises.

Dėl kreditoriaus pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamus dovanojimo sandorius atsakovė J. K. privalėjo sudaryti dėl atsiradusių imperatyvų ar susiklosčiusių faktinių aplinkybių, ir priešingai, dovanojimo sutarčių sudarymo neprivalomumą patvirtina tai, jog skolininkė ir toliau gyvena bute, kurį padovanojo ir kuriam yra nustatytas uzufruktas šios naudai. Taigi darytina išvada, kad atsakovė J. K. neprivalėjo sudaryti ginčijamų dovanojimo sandorių.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutą, ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi nustatyti, ar skolininkas buvo nesąžiningas. Bendriausia CK 6.66 straipsnio taikymo prasme skolininkas laikytinas nesąžiningu, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia jo kreditoriaus teises. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkė J. K. ginčijamomis dovanojimo sutartimis turtą perleido savo dukteriai. Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.), keičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtą, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą, jį išsaugotų. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., D. K., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovė J. K. (skolininkė) nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. nepaneigė, jog žinojo, kad ginčijami sandoriai pažeis jos kreditoriaus - banko teises. Nepaneigta, kad atsakovė J. K. žinojo apie savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, o taip pat nepaneigta ir tai, jog ji žinojo apie banko reikalavimą dengti skolą, nes tai bankas pareikalavo 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. OUT-15614. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog atsakovė J. K., dovanodama savo nekilnojamąjį turtą dukrai - atsakovei G. K., turėjo suvokti, jog tokiais savo veiksmais užkirto kelią realiam savo prievolės bankui įvykdymui, dėl ko jos elgesys, sudarant ginčijamus sandorius, vertinamas kaip nesąžiningas.

Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Bylos aplinkybės rodo, kad dovanojimo sutartys sudarytos 2014 m. liepos 23 d., šis faktas Nekilnojamojo turto registre išviešintas 2014 m. liepos 24 d., kas leidžia spręsti, jog bankas, pateikęs ieškinį 2015 m. liepos 21 d., nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikšti actio Pauliana ieškinį.

Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio. Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė sudaro 12 914,00 Eur (priedas Nr. 9) ir yra ženkliai mažesnė nei banko reikalavimas dėl 133 674,59 Eur skolos priteisimo, todėl teismas daro išvadą, jog pripažinus dovanojimo sutartis negaliojančiomis ir taikius restituciją, šalys bus grąžinamos į pirminę padėtį ir taip bus patenkinta dalis teisėtų ieškovo reikalavimų, nes bus pašalinti jo teisių pažeidimai.

Įvertinęs visumą įrodymų teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovių sudarytas ginčo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 6.66 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl restitucijos taikymo. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 d. ir 5 dalyje yra įtvirtinti restitucijos ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai). Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog, pripažinus negaliojančiomis dovanojimo sutartis, restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią atsakovės J. K. turtinę padėtį, nepažeistų kreditoriaus ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Ši išvada darytina, įvertinus prieš tai aptartą kreditoriaus ir turto apimties santykį. Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, 2014 m. liepos 23 d. Dovanojimo sutartimis atsakovei G. K. perduotas turtas grąžintinas atsakovei J. K..

Dėl uzufrukto pasibaigimo

Uzufruktas yra išvestinė daiktinė teisė naudotis svetimu daiktu; tai yra neatlygintinė teisė. Nustatyti uzufruktą sandoriais turi teisę tik pats daikto savininkas (CK 4.148 str.). 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2428 3.1 punktu jos šalys sutarė, kad dovanotojai J. K. paliekama teisė iki jos mirties neatlyginamai naudotis dovanojamu daiktu. Uzufrukto teisė įregistruota Nekilnojamo turto registre. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją atkūrus iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią atsakovės J. K. turtinę padėtį, sutampa uzufruktorius bei daikto savininkas, todėl dovanojimo sutartimi nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas uzufruktas pripažintinas pasibaigusiu (CK 4.150 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (buvusi CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkto red. šiuo metu atitinka CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto red.) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja didelės skolos sumos priteisimo ir šios skolos išieškojimui siekia, kad į atsakovės J. K. turto masę būtų grąžintas turtas, iš kurio ieškovas galėtų bent iš dalies atgauti skolą. Laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – neužtikrina, kad skolininkas (laiduotoja) neprisiims įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir tokiu būdu neapsunkins skolos grąžinimo bankui. Teismo sprendimu iš atsakovės J. K. priteistina 133 674,59 Eur skola bei palūkanos ir jeigu byloje nebūtų nustatyta priverstinė hipoteka atsakovės turtui (grąžintinam taikant restituciją), ieškovas neturėtų jokių garantijų, kad jo didelės vertės reikalavimas (atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo) bus realiai patenkintas, todėl ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei G. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui ir garažui, ir toks jo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu, nes remiantis bylos medžiaga nenustatyta, jog tokios apsaugos taikymu bus suvaržyti atsakovės J. K. interesai labiau nei tai yra būtina, o taip pat nenustatyta galimo kitų kreditorių interesų pažeidimo (CPK 178 str. 185 str., CK 4.175 str. 2 d. 3 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių proporcingai joms pareikštiems reikalavimams.

Byloje nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 2 030,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas reiškė du neturtinius ir du turtinius reikalavimus, vienas kurių yra pareikštas abiem atsakovėms, todėl ieškovui iš atsakovės G. K. priteistinas 145,13 Eur ((12 914 Eur * 3 % * 75 % ) : 2 = 145,13 Eur) žyminis mokestis už jei pareikštą reikalavimą, o likusi žyminio mokesčio dalis – 1884,87 Eur priteistina iš atsakovės J. K. (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 7 d.).

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 1 187,05 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovių. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja red. nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį bei galimas laiko sąnaudas procesinių dokumentų (ieškinio, kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas ir atsikirtimai) parengimui, atstovavimui teisme, vadovaudamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovių proporcingai joms pareikštiems reikalavimams (7 : 1) visas jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: iš atsakovės J. K. – 1038,65 Eur, iš atsakovės G. K. – 148,40 Eur.

Ieškovui iš atsakovės J. K. iš viso priteistina 2923,52 Eur (1884,87 Eur + 1038,65 Eur = 2923,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o ir atsakovės G. K. – 293,53 Eur (145,13 Eur + 148,40 Eur = 293,53 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

1) priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 133 674,59 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai 59 ct) skolos ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (133 674,59 Eur), skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo - 2015 m. liepos 24 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2428, kuria J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2430, kuria J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

3) ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), tenkintiems reikalavimams - priteistai 133 674,59 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai 59 ct) skolai ir 16 % sutartinėms metinėms įsipareigojimų nevykdymo palūkanoms už priteistą skolą (133 674,59 Eur), skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo (2015 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - užtikrinti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sugrąžintam nekilnojamajam turtui, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

5) pripažinti, kad 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2428, kuria J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas uzufruktas yra pasibaigęs;

6) priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 293,53 Eur (du šimtai devyniasdešimt trys eurai 53 ct) bylinėjimosi išlaidų;

7) priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 2923,52 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt trys eurai 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.