- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1-145-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00283-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika (pran.), Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- J. B., S. G.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiosioms J. B., S. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 klasės, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo teistas, paskutinį kartą 2014-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 1 m. l/a. Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p., 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. D. tyčia nužudė kitą žmogų itin žiauriai, o būtent:
laikotarpyje nuo 2014 balandžio 13 dienos 18.34 val. iki balandžio 14 dienos 18.34 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. G. metu, tyčia metaline dilde, peiliu, tualeto klozeto keramikiniu bakelio dangčiu, lazda bei kumštimi sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 36 smūgius į galvą, rankas ir kojas, tuo padarė muštines žaizdas kaktoje, dešiniame užausyje, dešiniame smilkinyje, muštines žaizdas pakaušio-momens srityje; durtines-pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, dešinio skruosto srityje; pjautines žaizdas pakaušio-momens srityje; odos nubrozdinimus kaktoje, abiejuose skruostuose; poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nusileidžiant į kairės akies viršutinį voką, dešinėje skruosto-smilkinio-akies vokų srityje, ribotą poodinę kraujosruvą kairiame skruoste; muštines žaizdas dešiniame dilbyje; pjautines žaizdas dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje; kairės plaštakos 5-to piršto trauminę amputaciją; abiejų alkūnkaulių kūnų lūžius apatiniuose trečdaliuose; odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose; poodines kraujosruvas abiejų dilbių srityse, kairės alkūnės, plaštakų nugarinių paviršių srityse, durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje; kairės čiurnos srityje; odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos srityje; poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos srityse, nuo ko, dėl patirtų sužalojimų visumos S. G. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - ilgalaikiu mušimu, daugybės sužalojimų bei kaulų lūžių padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė S S. G., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Republikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaltinamasis D. D. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus.
Iš pagarsintų jo parodymų ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ), duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis 2014-04-23 apklaustas įtariamuoju paaiškino, jog pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažįsta. Ankščiau yra teistas, paskutinį kartą 2013 m. už viešosios tvarkos pažeidimą. R. K. poliklinikoje. Psichiatriniame ir narkologiniame skyriuje yra taip pat registruotas. Šių metų balandžio 10 d. ar 11 d. jis pasiėmė savo pašalpą iš pašto, esančio P. L. gatvėje, tikslaus adreso nežino. Tada apie 19.00 val. jis su savo pažįstamu K. V., kuris pas jį namuose gyveno porą dienų, nuėjo į vaistinę, esančią „Iki“ parduotuvėje, P. L. gatvėje, tikslaus adreso nežino ir ten sutiko jam iš matymo pažįstamą vyriškį vardu S.. Tada visi trys, tai yra jis, K. ir S. nuėjo pas jį į namus. Nuėjus į namus K. išsimaudė, po to išsimaudė S. ir jis juos paliko virtuvėje miegoti. Ant žemės jiems paklojo porą kaldrų, kadangi nenorėjo, kad jie miegotų kambaryje, nes abu turėjo utėlių. Jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Ką jie darė kol jis miegojo, nežino. Jo namuose alkoholinių gėrimų jie nevartojo. Paskui kitą rytą, kai jau buvo šviesu, kokia buvo valanda pasakyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, jį prikėlė S. atėjęs į jo kambarį, nors jis buvo jiems sakęs, kad jie neitų į jo kambarį, o jeigu ko nors jiems reikėtų, kad jį šauktų ir paprašė, kad jis jį išleistų, kadangi prieš eidamas miegoti jis užrakino duris, o raktą pasikabino ant kaklo. Tada jis jam pasakė, kad jis palauktų. Jie tada kartu parūkė ir jis nusprendė pasiimti iš savo kambario piniginę ir pasižiūrėti ar nieko joje netrūksta. Atidaręs piniginę pamatė, kad joje nėra jo pinigų, nes dieną prieš tai jis pasiėmė 350 lt jam priklausančią pašalpą, iš kurių išleido 60 litų ir jam buvo likę 290 Lt. T. K. jam nieko nesakydamas pirštais parodė, į kišenes, jis suprato, kad pinigus paėmė S.. Tada jis S. pasakė, kad jis padėtų pinigus atgal į vietą kol jis parūkys. Grįžęs po parūkymo pinigų jis nerado ir S. pradėjo šaukti, kad jis pinigų neėmė ir kad jis jį išleistų. Tada kilo tarp jų konfliktas. K. į konfliktą nesikišo. Pradėjo tarpusavyje muštis. Jis jam pasakė, kad jis nusirengtų ir tada jis pamatys ar jis tikrai neturi pinigų, tačiau jis nusirengė tik viršutinius drabužius, tai yra striukę ir treningą. Apžiūrėjęs jo striukę su treningu jis nieko nerado ir norėjo apžiūrėti jį, tai yra jo vilkėtų kelnių kišenes, tačiau jis jam neleido. Tada jį apėmė pyktis ir jie tarpusavyje vėl pradėjo muštis. Kur jis jam sudavė pasakyti negali, nes neatsimena. Paskui pamatė, kad jis pasiėmė virtuvėje gulėjusią lazdą ir pradėjo pulti jį. Tada jis išsigandęs, kadangi S. už jį buvo daug aukštesnis ir stambesnis nubėgo į kambarį, kuriame miegojo ir kur yra balkonas iš sekcijos, ant kurios buvo padėta įrankių dėžutė jis pasiėmė ten gulėjusią dildę ir greitai nubėgo atgal į virtuvę ir pradėjo S. mušti, į kurias vietas sudavė jam su dilde pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis jo prašė, kad jis nesikeltų nuo žemės ir leistųsi jo apžiūrimas, tačiau jis neklausė ir vis mėgino stotis. Taip pat jis ant jo buvo uždėjęs kopėčias, tam, kad girdėtų, kada jis atsikelia, nes jis jį puldavo. Ar sudavė vien smūgius tik su dilde ar ir su kitais daiktais pasakyti negali, nes neatsimena. Kaip tik tuo momentu, kai jis koridoriuje prie vonios apžiūrinėjo S. drabužius išgirdo, kad kopėčios krenta. Tada atėjęs atgal į virtuvę jis jam liepė gulėti ir nesikelti, tada ėjo atgal ir pamatė, kad S. sviedė didelę virtuvėje buvusią lėkštę į jį, tačiau nepataikė. Tada jis pasiėmė nuo skalbimo mašinos klozeto bakelio dangtį ir sviedė atgal į jį. Tada supykęs jis vėl puolė ant jo, o jis gynėsi. Kur gindamasis nuo jo jis jam pataikė, pasakyti negali. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Taip pat S. jam grasino, kad vis tiek jį pagaus ir nužudys jį ir jo mamą. Tada jis dar labiau supyko ir toliau puolė jį mušti. Paskui pamatė, kad S. nebejuda ir jis nustojo jį mušti ir nuėjo parūkyti. Po parūkymo jis apieškojo S. kišenes, ir jo džinsų dešinėje kišenėje rado savo 290 Lt. Tada pridėjęs savo ranką prie jo kaklo pamatė, kad pas jį nebėra pulso. Į kurias vietas jis jį mušė pasakyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad mušė ne vien su dilde, bet ir kitais daiktais, kokiais, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat prie pat S. ant žemės sėdėjo ir K., kurio jis tikrai specialiai nemušė, tačiau mušdamas S. galėjo netyčia pataikyti K.. Tada, kai pamatė, kad pas S. nebėra pulso jis išsigando ir išėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko alaus, vyno ir cigarečių ir grįžo atgal į namus. Tada namuose kartu su K. gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė 2 dienas. Kiek atsimena, K. išvis nesikišo į jų konfliktą, tik S. sakė, kad atiduotų jam pinigus, tačiau S. nereagavo į K. Kokiais rūbais jis vilkėjo įvykio dieną pasakyti negali, nes neatsimena. Paskui 14 dieną, per pietus jis sutiko apylinkės inspektorių, kurio vardas yra Tomas, tačiau pavardės jis nežino, ir jis jam pasakė, kad kitą dieną, tai yra balandžio 15 d. 13.00 val. jis ateitų pas jį į nuovadą. Kitą dieną nuėjęs į nuovadą jis pats pasakė tyrėjui, kuris jį apklausinėjo dėl kito įvykio, kad pas jį namuose yra lavonas. Koks yra to tyrėjo vardas ir pavardė jis pasakyti negali, nes nežino. Tada jį iškarto sulaikė ir nuvežė į areštinę. Gailisi dėl to, ką padarė, taip tikrai nenorėjo padaryti, tiesiog norėjo, kad jam grąžintų jo pinigus.( t. 2, b.l. 104-106).
2013-10-08 apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, kad su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta. Buvo apklaustas vieną kartą, savo ankščiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina. Šių metų balandžio 10 d. ar 11 d. kaip ir minėjo savo pirminėje apklausoje, pasiėmė savo pašalpą iš pašto, esančio P. L. gatvėje, tikslaus adreso nežino. Į paštą ėjo vienas, po to užsuko į biblioteką. Išėjęs iš bibliotekos kai jau buvo tamsu, gal apie 19.00 val. nuėjo į vaistinę, esančią, „IKI" parduotuvėje. Prie „IKI" parduotuvės įėjimo sutiko K. V.. Čemilyčių vandens ėjo pirkti į vaistinę tam, kad K. galėtų apsišlakstyti, kad neturėtų utėlių, kadangi K. gyveno pagrinde gatvėje prie konteinerių. Taip pat jis norėjo nuomotis iš jo vieną kambarį, todėl jis norėjo jį išgydyti nuo utėlių. Prie vaistinės įėjimo jis kartu su K. sutiko iš matymo pažįstamą S., kurio pavardė yra G.. Kiek jam žinoma, S. pastovios gyvenamosios vietos taip pat neturėjo, jis artimiau bendravo su K.. Jiems visiems trims susitikus prie vaistinės jis juos abu paliko prie vaistinės įėjimo, o pats nuėjo į vaistinę, tačiau į vaistinę jis prieš tai buvo sakęs nueiti K. pačiam ir nusipirkti vaistų nuo utėlių bei cigarečių. Tačiau, kai jie sutiko S., jis juos paliko pasikalbėti ir pats nuėjo į vaistinę nupirkti vaistų. Grįžęs iš vaistinės padavė K. 10 Lt ir pasakė, kad nusipirktų cigarečių. O jis nuėjo į „IKI" parduotuvę nusipirkti sau maisto. S. taip pat ėjo į parduotuvę, tačiau jis neatsimenu ar jis pirkosi sau vyno ar ne. Prieš sutinkant S., jis kartu su K. ruošėsi eiti pas save į namus ir leisti K. nusimaudyti, kadangi šis turėjo utėlių. Tačiau K. bendraudavo su S., nuo kurio, kaip jam ir minėjo K., užsikrėtė utėlėmis. Tuomet S. ėjo kartu su jais į jo namus, tam kad galėtų irgi nusimaudyti ir apsišlakstyti nuo utėlių čemilyčių vandeniu. Apie kelintą valandą buvo jo namuose tiksliai pasakyti negali, nes tikrai neatsimena, tačiau kadangi jo bute yra atjungta elektra, jis tiek virtuvėje, tiek vonioje buvo uždegęs žvakę, nes jau buvo labai tamsu. Tiek K., tiek S. nusimaudė vonioje, apsišlakstė jo nupirktu čemilyčių vandeniu ir jie visi trys nuėjo į virtuvę pavalgyti. Jis tą vakarą jokio alkoholio nevartojo, ar K. su S. vartojo kokį nors alkoholį, pasakyti negali, nes neatsimena. Pavalgęs jis nuėjo į savo kambarį miegoti, o K. su S. virtuvėje ant žemės paklojo kaldras ir padėjo pagalves. Taip pat jiems abiems pasakė, kad jie neitų į kitus kambarius, nes jis turi įvairių vertingų daiktų, bei slaptų laiškų, kurių niekas pamatyti negali, išskyrus jį patį. Taip pat sakė neiti dėl to, kad neprineštų į kitus kambarius utėlių. Kad įsitikintų ir išgirstų ar niekas neina į kitus kambarius, jis koridoriuje uždėjo metalines kopėčias, kad jei eitų S. ar K., jos nukristų ir jis išgirstų. Kitą dieną ryte, kai jau buvo šviesu, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, jis išgirdo kaip kažkas sėlina jo kambaryje. Pramerkęs akis pamatė sėlinantį S.. Šis paparašė išleisti jį iš buto. Taip pat minėjo S., kodėl jis jo nešaukė, o ėjo į jo kambarį. Buto raktą buvo užsikabinęs ant kaklo, tam kad be jo leidimo jie neišeitų iš namų apsivogę, kadangi kaip ir minėjo, turėjo daug vertingų daiktų. Tada jis S. pasakė, kad šis eitų į virtuvę, o jis dar parūkys ir tada išleis. Po parūkymo grįžęs atgal į savo kambarį, kuriame miegojo, apžiūrėjo savo piniginę ir joje pasigedo savo 290 Litų. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai, įvardinti negali, nes neatsimena. Tada jis nuėjo į virtuvę ir S. pasakė, kad grąžintų jo paimtus pinigus. S. atsakė, kad jis jų neėmė ir nieko nežino, taip pat pasakė, kad jis jį išleistų iš buto. Kadangi jis jo neišleido, tarp jų kilo konfliktas, nes jis S. neišleido iš virtuvės bei norėjo atgauti iš jo savo pinigus. Kas pirmas sudavė smūgį ir kur, ar jis S., ar S. jam, pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau jam atrodo, kad kai jis S. neišleido išeiti iš virtuvės šis jį pastūmė, tačiau jis nepargriuvo. Tada pradėjo tarpusavyje su S. muštis. Jis jam pasakė, kad jis nusirengtų viršutinius drabužius ir jis jį apieškos ir jei nieko neras, galės eiti.Iš pradžių S. nenusirengė ir viršutinių drabužių. Tada jie pradėjo tarpusavyje stumdytis ir muštis. Po to S. nusirengė tik viršutinius drabužius, tai yra striukę ir treninginį džemperio viršų. Nespėjęs apžiūrėti S. viršutinių rūbų, jis pamatė, kad šis vėl keliasi ir tada jį pastūmė ant žemės ir liepė jam būti ramiai ir nejudėti, tačiau jis jo neklausė. Tada jį apėmė pyktis ir jie tarpusavyje vėl pradėjo muštis. Tada, kiek atsimena, jis supykęs jam savo dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, nuo ko šis nugriuvo ant žemės ir nuo jo griuvimo sulūžo virtuvėje stovėjęs palei langą stalas. T. S. atsistojo ir pasiėmė medinį pagalį, kuris buvo padėtas ant radiatoriaus, su kuriuo jam užsimojo, tačiau ar pataikė ar nepataikė, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau pas jį ant kairės rankos buvo mėlynė, kurią jis pamatė jau po įvykio, kai jį apžiūrinėjo teismo medicinos ekspertai. Tada jis nubėgo į kambarį ir iš įrankių dėžės, kuri buvo padėta ant sekcijos, pasiėmė metalinę dildę ir greitai grįžęs atgal jis S. su dilde trenkė į galvos sritį, tačiau kiek kartų, pasakyti negali. Iš pradžių jis specialiai S. nesiruošė suduoti su dilde į galvos sritį, ją atsinešė savigynai, nes S. už jį buvo daug aukštesnis ir stambesnis. Atsimena, kad vienu momentu jiems tarpusavyje su S. besimušant, K. bandydamas keltis nuo žemės pats pargriuvo ant žemės, tačiau pats į jų tarpusavio konfliktą nesikišo. Jis S. prašė, kad jis nesikeltų nuo žemės ir leistųsi apieškomas, tai yra leistų apieškoti jo kelnių kišenes, tačiau šis neklausė ir vis mėgino stotis nuo žemės, bei parversti jį patį ant žemės, tuomet jis jam sudavė, tačiau kur ir kiek tiksliai kartų bei su kokiais įrankiais tiksliai pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, viskas vyko labai greitai. Taip pat, kažkuriuo tai momentu, kai S. apsiramino, jis ant jo buvo uždėjęs metalines kopėčias, tam, kad girdėtų, kada jis atsikelia, nes jis jį puldavo ir niekaip jis negalėjo apieškoti jo viršutinių rūbų ramiai. Kaip tik tuo momentu, kai jis koridoriuje prie vonios apžiūrinėjo S. drabužius išgirdo, kad kopėčios krenta. Tada atėjo atgal į virtuvę ir S. liepė gulėti ir nesikelti, tada ėjo atgal ir pamatė, kad S. sviedė didelę virtuvėje buvusią lėkštę į jį, tačiau nepataikė. Tada jis pasiėmė iš vonios, nuo skalbimo mašinos klozeto bakelio dangtį ir sviedė atgal į jį. Kur jam pataikė, pasakyti negali, tačiau atsimena, kad tas klozeto dangčio bakelis sudužo. Tada supykęs S. vėl puolė ant jo, o jis gynėsi. Kur ir su kuo, bei kiek kartų jis nuo jo gindamasis pataikė jam, tiksliai pasakyti negali. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Taip pat S. jam grasino, kad vis tiek jį pagaus ir nužudys jį ir jo mamą. Tada jis labai susinervavo, kadangi vieną kartą jie kartu su S. buvo nuėję iki jo mamos, todėl šis žinojo, kur ji gyvena. Todėl jis dar labiau supyko ir toliau puolė S. mušti. Paskui pamatė, kad S. nebejuda, yra ramus ir jis nuėjo parūkyti. Tada po kiek laiko, pridėjęs savo ranką prie jo kaklo pamatė, kad pas jį nebėra pulso. Į kurias vietas jis jį mušė pasakyti negali, nes neatsimenq, gali būti kad mušė ne vien su dilde, bet ir kitais daiktais, kokiais dabar tiksliai pasakyti negali, nes tikrai neatsimena. Prie pat S. ant žemės sėdėjo ir K., kurio jis tikrai nemušė, tačiau mušdamas S. galėjo netyčia kurs nors pataikyti ir K.. Tada, kai pamatė, kad pas S. nebėra pulso, tačiau kokia tai buvo valanda, pasakyti negali, jis labai išsigando ir išėjo į parduotuvę nusipirkti vyno, tam kad apsiramintų bei pasivaikščiotų lauke. K. paliko savo namuose. Butą taip pat užrakino. Prieš einant į parduotuvę jis dar nuėjo pas kaimynę Redą pasiskolinti 50 Litų, ji jam paskolino pinigų ir jis jai pasakė, kad namuose pas jį yra negyvas žmogus. Tada ji jam liepė kviesti greitąją pagalbą. Po to nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, cigarečių ir grįžo namo. Taip pat, tada grįžęs apieškojo S. džinsinių kelnių kišenes ir jose rado savo dingusius 290 Lt. Tada namuose kartu su K. gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė apie 2 dienas. Kiek atsimena, K. išvis nesikišo į jų konfliktą, tik S. sakė, kad atiduotų pinigus, tačiau S. nereagavo į K.. K. yra jam minėjęs, kad S. iš jo taip pat yra ne kartą pavogęs jo pensiją. Kokiais rūbais vilkėjo įvykio dieną pasakyti negali, nes tikrai neatsimena, tačiau žino, kad po įvykio jis tikrai persirengė kitais rūbais. Greitosios pagalbos jis pats neiškvietė S. dėl to, kad pas jį bute nėra elektros, ir jis neturėjo iš ko paskambinti greitajai pagalbai, be to, jau buvo per vėlu. Taip pat tuo metu, kai grįžo jau iš parduotuvės ir S. džinsinių kelnių kišenėje rado savo pinigus, jis S. nupjovė mažąjį rankos pirštą, tačiau kurios rankos pasakyti negali, nes neatsimena. Jam atrodo, kad S. mažąjį rankos pirštą nukirpo su replėmis. Pirštą nukirpo jam tam, kad kiti aplinkiniai žinotų, jog negalima taip elgtis, tai yra negalima vogti svetimų pinigų. Kur pirštą padėjo pasakyti negali, nes neatsimena. Paskui 14 dieną, per pietus jis gatvėje sutiko apylinkės inspektorių, kurio vardas yra Tomas, tačiau kokia yra pavardė jis nežino, ir šis jam pasakė, kad kitą dieną, tai yra 2014 m. balandžio 15 d., 13.00 val. jis ateitų pas jj į nuovadą. Nuėjęs į nuovadą jis pats pasakė tyrėjui, kuris jį apklausinėjo dėl kito įvykio, kad pas jį namuose yra lavonas. Koks yra to tyrėjo vardas ir pavardė, pasakyti negali, nes nežino. Tada jį iš karto sulaikė ir nuvežėį į areštinę. Prieš įvykį S. pas jį namuose ankščiau nėra buvęs. Su S. jis susipažino per K.. Gailisi dėl to, ką padarė, taip tikrai nenorėjo padaryti, tiesiog norėjo, kad jam grąžintų jo pinigus ir buvo labai supykęs, kad jam negrąžina pinigų ir dar puola jį mušti.(t. 2, b. l. 111-114).
Kaltinamasis D. D. šių pagarsintų jo parodymų neneigė.
Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. Žuvusysis S. G. yra jos brolis. Paskutiniu metu jie mažai bendravo, kokiu būdu brolis atsirado Kaune, ji nežino, nes jis gyveno Vilniuje. Paskutinį kartą ji matė brolį 2012 m. vasarą. Nuo to laiko jie nesimatė, bendravo tik telefonu. 2014 m. balandžio mėn. prieš Velykas jai paskambino policininkas ir pranešė, kad reikia atvykti atpažinti lavono. Lavono atpažinimui ji kartu su savo vyru vyko į Kauną. Taip pat paaiškino, kad yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų, jas sudaro 4899,46 Lt. Kartu paaiškino, kad mama gavo 1050 Lt pašalpą iš valstybės, ši suma nėra išminusuota iš prašomos priteisti sumos. Prašo jos civilinį ieškinį tenkinti ir nurodytą piniginę sumą priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad S. G. yra jos sūnus. Paskutinį kartą jį matė 2013 m. vasarą, kai jis buvo pas ją atvažiavęs į Uteną. Sūnus gyveno Vilniuje su moterimi vardu V.. Po to jis skambino jai 2013 m. rugsėjo mėn. ir sakė, kad yra Kaune, pas draugus. Sakė, kad taip jam išėjo. Po to dar kartą paskambino ir daugiau tais metais pas ją nebeatvažiavo. Žadėjo atvažiuoti, kada užsidirbs pinigų pas ūkininką. Ką sūnus konkrečiai veikė Kaune, nesakė, nes jis buvo uždaro būdo, apie save nekalbėdavo. Ji žinojo, kad sūnus gerai gyveno. Jis buvo teistas, nukentėjusioji jį lankė, tačiau gyvenimu jis nesiskundė. Jis visada sakydavo, kad jam viskas gerai. Mano, kad jis palūžo po skirybų su V.. Apie sūnaus mirtį jai pranešė dukra. Po sūnaus mirties ji patyrė didelius pergyvenimus, nervinį sukrėtimą, šoką. Nukentėjusiajai nuo viso to paūmėjo ligos, paūmėjo stuburo ir kojos skausmai, ji nebegalėjo ramiai miegoti. Neturtinei žalai atlyginti reiškia 100 000 Lt civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti ir nurodytą sumą priteisti iš kaltinamojo.
Liudytoja N. K. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) virš jos tuo metu gyveno kaltinamasis D. D.. 2014-04-11 apie puse dvylikos ji grįžo iš darbo ir kaltinamojo bute išgirdo triukšmą, smūgius ir riksmą. Tuo metu ji su kaimyne gėrė arbatą ir jai pasakė, kad D. ir vėl kvailioja, trankosi į sieną ir rėkia. Dabar jau daug ko neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pagarsinus ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jos parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini), virš jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute gyvena vienas D. D.., apie 40 metų amžiaus. 2014-04-10 nuo 18.00 val. ji pradėjo girdėti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą. Triukšmas sklido iš virtuvės. Triukšmą ji girdėjo su pertraukomis iki 2014-04-11 06.00 val. ryto, nes tuo metu ji išėjo į darbą ir grįžo apie 12.00 val., tačiau triukšmas dar buvo nenurimęs. Ji girdėjo, kad virtuvėje krenta kažkokie tai daiktai. Kada triukšmas nurimo, ji nežino. 2014-04-11 apie 19.00 val., jai paskambino kaimynė I. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuri jai papasakojo, kad 2014-04-10 apie 16.00 val. ją su peiliu stotelėje užpuolė D., bei minėjo, kad girdėjo, kaip iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklinda riksmai, klyksmai.(t. 1, b. l. 49).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad girdėjo vyriško balso riksmą. Kažkas kažką daužė ir rėkė. Kieno tai buvo balsas, nežino, tačiau tai buvo vieno žmogaus balsas. Negirdėjo, kad kas dejuotų, ar kviestųsi pagalbos. Kaltinamasis vaikščiojo kaip visada, tai pareidavo, tai išeidavo, tačiau tai, kad namuose be jo dar kas būtų buvęs, ji negirdėjo. Kaltinamąjį kaip žmogų gali apibūdinti tik iš blogosios pusės. Jis liudytojai į pašto dėžutę yra įmetęs kruviną švirkštą, jo bute nuolat garsiai grodavo muzika.
Liudytoja I. G. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o šalia jos (duomenys neskelbtini) bute gyveno kaltinamasis D. D.. Balandžio mėn. 10 d. jis ją norėjo nužudyti. Liudytoja stovėjo stotelėje, o kaltinamasis tuo metu ėjo su dviem benamiais. Pamatęs ją, jis puolė su peiliu, šaukdamas, kad nori jos kapo, vis tiek ją nužudys. Tuo metu liudytoja imitavo, kad skambina policijai, todėl kaltinamasis paliko ją ramybėje. Liudytoja matė kaip kaltinamasis tuos benamius parsivedė namo. Vienas vyras buvo jaunas, aukštoko ūgio, o kitas – senas. Vakare, apie 19 valandą liudytoja grįžo namo. Kaltinamojo bute ji girdėjo triukšmą, kažkas koliojosi, laksė, trankė duris. Apie 23 valandą iš buto ėmė sklisti tokie garsai, kad liudytoja pagalvojo, jog jie ten lytiškai santykiauja. Iš kaltinamojo buto girdėjosi „ baik, tu baik, skauda, baik“. Po to girdėjo vyro balsą, jis rėkė nuo skausmo. Tai buvo ne kaltinamojo balsas. Vėliau liudytoja bijodama, išvažiavo iš namų. Namo grįžo 12 dieną ir tada jau pajuto lavono kvapą. Grįždama matė kaltinamąjį, stovintį prie lango, jis šypsojosi. Tada liudytoja susidėjo daiktus ir vėl išvyko iš namų. Kaltinamąjį kaip žmogų gali apibūdinti tik neigiamai. Kaltinamasis buvo narkomanas, skydinę ištepdavo krauju, vis kerštaudavo. Buvo sudaužęs liudytojos buto duris, už tai teistas.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, bute galimai yra vyro lavonas. Nuvykus tuo adresu juos pasitiko vyras ir paaiškino, kad tame bute gyvena jo sūnus. Jis atvažiavo pasižiūrėti į tą butą ir jame rado lavoną bei antrą sužalotą vyrą. Buto virtuvėje ant grindų gulėjo vyriškos lyties lavonas su lavondėmėmis, o antras vyras buvo sužalotas. Tada buvo iškviesta greitoji pagalba. Sužalotas vyras liudytojui aiškino, kad jį sužalojo, o kitą vyrą nužudė bute gyvenantis vyras vardu D.. Tas sužalotas vyras jam sakęs, kad jie į tą butą užėjo išgerti ir jų jau nebeišleido. Taip pat liudytojas paaiškino, kad į tą butą buvo vykta ne vieną kartą pagal kaimynų iškvietimus dėl nuolatinio triukšmo.
Iš teismui pateiktos pažymos ( t. 3, b. l. 16 ) matyti, kad liudytojas K. V. CDB duomenimis 2014-12-19 yra miręs.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) liudytojo K. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog žino dėl ko pakviestas. Su D. D. viskas vyko 2014 m. balandžio mėnesį. Atėjo pas jį į namus, adreso nežino. Jį pažinojo kaip draugą, mažiau nei metus. To vyro, kuris miręs, nepažinojo. Atėjo vienas su D. pas jį į butą. Pas jį matė vieną žmogų, vyrą. Jis jau pas jį buvo bute, kai pas jį nuėjo. D. D. šaukė ant to vyriškio, kuris buvo bute, o tas kitas vyriškis šaukė -„ne, ne, ne". D. D. pradėjo smūgiuoti tam, kuris buvo bute. Smūgiavo į veidą. Tas žmogus klausė, “ką tu darai”. Liudytojas galvojo, kaip išeiti iš tos padėties. D. buvo nesukalbamas. Sekmadienį, 5 val. ryto patikrino pulsą to vyriškio, kur buvo bute, pulso nebebuvo. D.i pasakė, „brangusis, ką tu padarei". Tada D. D. spyrė jam į galvą iš kojos. Paklausė už ką, o jis jam tada iš kojos spyrė per šonkaulius. Neprisimena kiek kartų sudavė, vieną kartą tai tikrai sudavė. Dar dūrė su peiliu jam į dešinę koją, dūrė du kartus į blauzdą. Buvo šašas užsidėjęs. Po to, pusę keturių, pamatė, kad guli lavonas. Klausė ką daryti. D. D. pasakė, kad reikia per langą išmesti. Liudytojas pasakė, kad reikia greitąją iškviesti. Jam pačiam šonkauliai buvo sužaloti. Jis miegojo su lavonu tame pačiame kambaryje. Tas žmogus, kuris buvo bute, kuris dabar anapilin, jis buvo blaivus, kai jie atėjo į tą butą. Jis atsisėdęs sėdėjo ant kėdės. D. prašė to vyriškio ateiti pas jį, o tas vyriškis nėjo pas D.. D. užpyko, sudavė tam vyriškiui į galvą du ar tris kartus, iš kažkokios geležies. Jis tada mirė, penktą valandą. Į prokuroro klausimus: tame bute, per tą laiką daugiau nebuvo atėję jokių žmonių. Kažkas iškvietė policiją -mėlynais drabužiais ir baltos spalvos sportbačiais buvo apsirengęs D., kai mušė tą vyrą. Į teisėjos klausimą: -atėjo dieną į butą ir 5 val. ryto tikrino pulsą. Į D. D. klausimus: - jis sykį išsimaudė pas jį bute, bet ten nevalgė, jis neprisimena, kad būtų griuvęs pas D. bute. Į teisėjos klausimą: pas tyrėją buvo apklaustas vieną kartą, parodymai teisingi, juos tvirtina, jo adresas (duomenys neskelbtini), tačiau tuo adresu negyvena. Jis laikinai gyvena nakvynės namuose. Pas D. gyveno tris dienas bute. (t. 1, b. l. 63-65).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis D. D. parodė įvykio vietą, kurioje buvo nužudytas S. G., parodė vietą – virtuvę, kurioje viskas vyko, parodė kaip, kur, bei su kuo trenkė S. G. ( t. 2, b. l. 115-119 ).
Iš 2014-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio buto virtuvėje rastas skersai ant grindų gulintis vyriškos lyties lavonas apie 35-45 metų amžiaus. Nuo lavono sklinda lavoninio puvimo tvaikas. Kaktos srityje trys muštinės žaizdos, plaukai sutepti kiek apdžiuvusiu krauju. Buto koridoriuje rastas ir apžiūrėtas virtuvinis peilis ( t. 1, b. l. 14-18 ).
Iš 2014-04-17 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje ant grindų prie dujinės viryklės rastos ir apžiūrėtos keramikinių idų duženos. Kambaryje ant grindų rastas ir apžiūrėtas virtuvinis peilis medine rankena su rausvos spalvos dėmėmis ant geležtės. Kambaryje taip pat rastas ir apžiūrėtas plastmasinis kompiuterio monitoriaus stovas su rausvos spalvos dėmėmis. Ant sekcijos išsikišusios dalies rasta ir apžiūrėta metalinė dildė medine rankena, ant kurios matyti rausvos spalvos dėmės ( t. 1, b. l. 19-23 ).
Iš specialisto išvados Nr. S 160/14(01) matyti, kad:
1. Ant peilio rasto kambaryje geležtės (1 obj.), dviejų keramikinių indų šukių, metalinės dildės ( 9 obj.), sportinio švarko rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas S. G. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 218 tūkstančių milijonų.
2. Ant sportinių kelnių (13 obj.), D. D. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas D. D. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 65 tūkstančių milijonų.
3.Ant peilio rasto kambaryje rankenos (2 obj.), atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus S. G. ir D. D. DNR profilis. Tikimybė, kad jį sudaro S. G. ir D. D. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.
4. Ant cigarečių nuorūkų (15-18 obj.) nustatytas D. D. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 65 tūkstančių milijonų.
5.Ant dildės (10 obj.), cigaretės nuorūkos (19 obj.) nustatyti mišrūs, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Negalima atmesti galimybės, kad šiuose mišriuose profiliuose galimai yra S. G. ir D. D. DNR profiliai su trečio asmens DNR priemaiša.
6.D. D. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas D. D. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 65 tūkstančių milijonų.
7.Ant peilio (3 obj.), sportinių kelnių (11,12 obj.) žmogaus kraujo nerasta.
8.Ant sportinio bliuzono, D. D. golfo, šortų, aulinių batų dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta.
Iš specialisto išvados Nr. MK 66/14(01) matyti, kad:
Tirti pateiktų S. G. odos sužalojimų matavimo duomenys nurodyti šios specialisto išvados aprašomojoje dalyje. Tirtose S. G. odos žaizdose ir 5-to piršto amputaciniame gale užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai.S. G. kaktos kairės pusės odos žaizda yra muštinė, padaryta bukos briaunos savybių paviršiumi, kuriame briauna galimai turėjo išplokštėjusio siauro riboto paviršiaus savybių fragmentą. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto nustatymui netinkami. Tirti pateikta metalinė dildė ir klozeto dangčio šukės turi bukos briaunos ir siauro, dviem lygiagrečiomis briaunomis riboto paviršiaus traumuojančius paviršius. Tačiau nustatyti, ar šiais konkrečiais daiktais ir kuriuo iš jų padaryta kaktos kairės pusės muštinė odos žaizda, negalima, kadangi žaizdoje užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto nustatymui netinkami. Kaktos kairės pusės odos žaizda nepadaryta tirti pateiktais peiliais bei keramikinėmis indų šukėmis.
S. G. kaktos dešinės pusės odos žaizdos Nr. 2 ir Nr 3 yra būdingos durtinėms-pjautinėms, padarytoms aštrią briauną turinčiu daiktu arba įrankiu. Šių žaizdų šoniniuose paviršiuose rasti baltos spalvos, netaisyklingos formos, kietos konsistencijos, nuo smulkių grūdelių ar plokštelių iki 1,5x1,5 mm dydžio, intarpai. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, jos žalojusio įrankio identifikavimui netinkamos. Todėl nustatyti, kokiu konkrečiai duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu arba daiktu padarytos šios žaizdos, negalima.
S. G. pakaušio-momens srities odos žaizdos, pažymėtos 3 ir 8, yra muštinės, padarytos riboto paviršiaus savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kurio konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavo. Tirti pateiktos metalinė dildė ir klozeto bakelio dangčio šukės turi riboto paviršiaus savybių traumuojančius paviršius. Tačiau nustatyti, ar šiais konkrečiais daiktais ir kuriuo iš jų padarytos šios muštinės žaizdos, negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto nustatymui netinkami. Mažai tikėtina, kad šios muštinės odos žaizdos padarytos indų šukėmis, jos nepadarytos tirti pateiktais peiliais.
Pakaušio-momens srities pjautinės odos žaizdos yra padarytos aštrios briaunos savybių turinčiu daiktu arba įrankiu. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl nustatyti kokiu konkrečiai įrankiu arba daiktu, turinčiu aštrios pjaunančios briaunos savybes, padarytos pakaušio-momens pjautinės odos žaizdos, negalima.
Pagal S. G. dešinio dilbio odos žaizdose išlikusius požymius galima išvada, kad jos padarytos aštria briauna. Šiose žaizdose išlikę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl nustatyti kokiu konkrečiai įrankiu arba daiktu, turinčiu aštrios briaunos savybes, padarytos dešinio dilbio odos žaizdos, negalima.
Kairės plaštakos 5-to piršto amputacinio galo požymiai rodo, kad piršto galas amputuotas
daiktu arba įrankiu, turėjusiu bukos briaunos savybes, traumuojant kryptimi nuo naginio link
delninio paviršiaus. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl nustatyti
kokiu konkrečiai įrankiu arba daiktu, turinčiu bukos briaunos savybes, padarytas kairės rankos
penkto piršto sužalojimas, negalima. Šis sužalojimas nepadarytas indų šukėmis ir nepadarytas tirti
pateiktais peiliais.( t. 2, b. l. 4-19 ).
Iš specialisto išvados Nr. M 356/14(02) matyti, kad joje nurodyta :
Remdamasis S. G., 40 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, papildomų tyrimų duomenimis bei priimdamas dėmesin įvykio aplinkybes, duodu šią išvadą:
S. G. mirties priežastis - daugybiniai kūno sužalojimai (politrauma): daugybinės muštinės, durtinės-pj autinės, pjautinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos visame kūne; kairės plaštakos V-to piršto trauminė amputacija, abiejų alkūnkaulių kūnų lūžiai. Tai komplikavosi mažakraujyste dėl išorinio kraujavimo iš žaizdų, trauminiu šoku.S. G. mirė ne mažiau kaip 48-72 vai. iki jo lavono radimo, tai patvirtina neskiriamos lavondėmės, išnykęs lavoninis raumenų sustingimas, išryškėjęs poodinių venų tinklas ir kiti pažengusio puvimo požymiai.S. G. lavono kraujyje rasta 2,02 7₀₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 0,70 °/₀₀ (promilės) etilo alkoholio etilo. Tai atitinka vidutinį girtumą. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2015-05-01.S. G. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonosiose žarnose; kepenyse, inkste) barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, efedrino, opijatų, amfetammų. difenhidramino, amitriptilino, metamizolio nerasta. Kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino bei jo metabolitų, benzodiazepinų nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2015-06-06.
5. S. G. lavone konstatuoti šie sužalojimai:
Muštinės žaizdos kaktoje ( Nr.l, Nr.4, Nr.5; Nr.15), dešiniame užausyje (Nr.17), dešiniame smilkinyje (Nr.l8), dešiniame dilbyje (Nr. 25). Žaizdos padarytos nurodytas sritis paveikus buku (-ais), ribotu (-ais), briauną (-as) turinčiu (-ais) daiktu (-ais) ar įrankiu (-ais), 7 (septyniais) trauminiais poveikiais.Muštinės žaizdos pakaušio-momens srityje (Nr.8 ir Nr. 13) padarytos riboto paviršiaus savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kurio konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavo, 2 (dviem) trauminiais poveikiais.Durtinės-pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje (Nr.2 ir Nr.3), dešinio skruosto srityje (Nr.l6), dešinėje šlaunyje (Nr.26 ir Nr.27) padarytos nurodytas sritis paveikus aštrią briauną turinčiu (-ais) daiktu (-ais) arba įrankiu (-ais), 5 (penkiais) trauminiais poveikiais.Pjautinės žaizdos pakaušio-momens srityje (Nr. 6, Nr.7, Nr.9, Nr.10, Nr.ll, Nr.l2, Nr.14), žaizdos dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje (Nr. 19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, Nr.23, Nr.24), kairės čiurnos srityje (Nr.28) padarytos šias sritis paveikus aštrios briaunos savybių turinčiu daiktu (-ais) arba įrankiu (-ais), 13 (trylika) trauminių poveikių.Kairės plaštakos 5-to piršto trauminė amputacija. Pirštas amputuotas daiktu arba įrankiu, turėjusiu bukos briaunos savybes, traumuojant kryptimi nuo naginio link delninio paviršiaus, 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu.Abiejų alkūnkaulių kūnų lūžiai apatiniuose trečdaliuose. Lūžiai padaryti buku (-ais), riboto paviršiaus daiktu (-ais) paveikus abiejų dilbių apatinius trečdalius, 2 (dviem) ar daugiau trauminiais poveikiais, t.y. mažiausiai po vieną trauminį poveikį į kiekvieną dilbį.Odos nubrozdinimai kaktoje, abiejų skruostų, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse padaryti bukais, riboto paviršiaus daiktais 5 (penkiais) trauminiais poveikiais.Poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, nusileidžiant į kairės akies viršutinį voką, dešinėje skruosto-smilkinio-akies vokų srityje, kairės alkūnės, plaštakų nugarinių paviršių srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse, galėjo būti padarytos tais pačiais trauminiais poveikiais, t.y. padarant šiose, ar labai artimose, srityse aukščiau išvardintus sužalojimus. Tik kairiame skruoste esanti ribota poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta paveikus šią sritį buku daiktu, papildomai 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu.Visi sužalojimai padaryti artimu mirties laikui, nes juose ir jų aplinkoje nėra gijimo ar uždegimo požymių, žaizdos ir odos nubrozdinimai be šašų, su matomais vykusio kraujavimo požymiais.S. G. sveikatos sutrikdymas vertinamas sunkiu, nes dėl daugybinių sužalojimų visumos jam išsivystė gyvybei pavojinga būklė (mažakraujystė dėl nukraujavimo, trauminis šokas) ir įvyko mirtis (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas).
S. G. mirtis įvyko dėl partirtų sužalojimų visumos.Pomirtinių sužalojimų S. G. kūne nekonstatuota.Sužalojimai daugybiniai, įvairaus pobūdžio, išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, todėl mažai tikėtina, kad S. G. galėjo susižaloti pats.Neatmestina galimybė, kad žaizdos dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje (Nr. 19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, Nr.23, Nr.24), poodinės kraujosruvos dilbiuose ir plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų alkūnkaulių lūžiai galėjo būti padaryti S. G. ginantis, t.y. rankomis dengiantis galvą nuo suduodamų smūgių.Neatmestina galimybė, kad po patirtų sužalojimų S. G. galėjo kurį laiką, kol dėl kraujavimo krito kraujospūdis, prarado sąmonę ir išsivystė šokas, atlikti savarankiškus veiksmus, t.y. judėti, šaukti ir panašiai. Negalima nustatyti konkrečiai kiek laiko tai galėjo trukti.Atsakyta išvados 10-e punkte.
Sužalojimai įvairaus pobūdžio, išsidėstę daugelyje kūno sričių ir jo paviršių, todėl negalima nurodyti vienos konkrečios kūno padėtie, pozos, santykio su užpuolikui, kurioje esant S. G. būti padaryti sužalojimai. Sužalojimai padarymo metu S. G. poza ir padėtis galėjo kisti.
Sužalojimai padaryti mažiausiai 36 (trisdešimt šešiais) trauminiais poveikiais. Detaliau trauminiai poveikiai nurodyti išvados 5-e punkte.Sužalojimai padaryti ne vienu, o keliais, skirtingų savybių turinčiais daiktais ar įrankiais. Jų savybės nurodytos išvados 5-e punkte.Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, konkretaus žalojusio įrankio arba daikto identifikavimui jie netinkami. Žalojusių daiktų pobūdis ir savybės, pagal galimybes, nurodyti išvados 5-e punkte.Jėga buvo pakankama, kad būtų padaryti sužalojimai, nustatyti konkrečių fizikinių dydžių negalima.Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, nustatyti jų padarymo sekai nėra nei makroskopinių nei mikroskopinių duomenų.S. G. džinsinėse kelnėse ir puskojinėje, kuria buvo apauta jo kairė pėda, konstatuoti pažeidimai atitinka dešinės šlaunies ir kairės čiurnos srityse konstatuotus sužalojimus. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nepažeidžiant rūbų vientisumo.Nėra objektyvių duomenų, jog būtų po mirties keista S. G. lavono poza. S. G. kūne, rūbuose tempimo, vilkimo žymių nekonstatuota.S. G. lavono skrandyje maisto nerasta.S. G. lavono kraujo grupė nenustatyta dėl gautos hemolizės.
22-25. S. G. asmens tapatybė nustatyta, todėl į šiuos klausimus neatsakau.( t.1, b. l. 157-168 ).
Iš specialisto išvados Nr. G877/14(02) matyti, kad joje nurodyta :
K. V. nustatyta žaizda kaktoje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva veido dešinėje, apimanti dešinės akies vokus bei dešinio skruosto viršutinę dalį su nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe, lėtinė kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje vidurinėje dalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruva krūtinės dešinėje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas dešino kelio srityje vidinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio išorinėje dalyje. Išoriniai sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Lėtinė kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryta daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su galva ir/arba galvai judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) ir/arba dėl galvos akceleriacijos/deceleriacijos. Kaktos žaizdos aprašymas leidžia teigti, kad ji galėjo būti padaryta prieš daugiau nei parą iki patekimo į gydymo įstaigą; kitų išorinių sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti keletas dienų ar savaičių iki tiriamojo patekimo į gydymo įstaigą; kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu aprašyta kaip lėtinė, todėl galima teigti, kad ji galėjo būti padaryta prieš daugiau nei tris savaites iki jos nustatymo galvos smegenų KT tyrime 2014-04-16.Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.Išorinės kraujosruvos padarytos buku (-ais) daiktu (-ais); nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-čius) daiktu (-ais); medicininiuose dokumentuose duomenų apie kaktos žaizdos pobūdį nėra, todėl nėra galimybės nustatyti ją padariusio (ių) daikto (-ų) savybes; lėtinė kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryta įvairias savybes turinčiu (-čius) daiktu (-ais) kontakto (-ų) su galva ir/arba dėl galvos akceleriacijos/deceleriacijos.Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse.Ar sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu galima nustatyti suderinus sužalojimų lokalizaciją, pobūdį su nurodytomis aplinkybėmis.Išoriniai sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Lėtinė kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryta daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su galva ir/arba galvai judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) ir/arba dėl galvos akceleriacijos/deceleriacijos.Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.Lėtinė kraujosruva abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryta daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su galva ir/arba galvai judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) ir/arba dėl galvos akceleriacijos/deceleriacijos. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties (ar daugiau) kontaktų: vienas - į kaktos sritį, padarant žaizdą; vienas - į kaktos kairę pusę, padarant nubrozdinimą; vienas - į veido sritį, padarant kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinančią į dešinio skruosto sritį, nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies vidiniame kampe; vienas - į dešinio žasto išorinį paviršių vidurinę dalį, padarant kraujosruva; vienas - į kairės alkūnės sritį, padarant nubrozdinimą; vienas - į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarant nubrozdinimą; vienas - į krūtinės dešinę pusę, padarant kraujosruva; vienas - į dešinio kelio priekinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į dešino kelio sritį vidinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į kairio kelio išorinę dalį, padarant nubrozdinimą. (t. 2, b. l. 23-24)
Iš 2014-04-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas K. V. iš 4 pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį D. D. ( t. 1, b. l. 56-60 ).
Iš 2014-04-18 lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. B.
atpažino savo brolį S. G. ( t. 1, b. l. 73 ).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaip jau minėta, kaltinamasis D. D. teismo posėdyje duoti parodymus atsisakė. Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis savo kaltę pripažino ir nurodė, jog į savo butą atsivedė K. V. ir iš matymo pažįstamą S. ( S. G. ). Vėliau tarp jų kilo tarpusavio konfliktas dėl neva iš jo pavogtų pinigų. Kaltinamasis mušėsi su S. G., trankė jam su metaline dilde į galvos sritį, metė į jį klozeto bakelio keramikinį dangtį, kuris nuo smūgio suskilo. Ar sudavė smūgius vien tik su dilde, ar ir su kitais daiktais pasakyti negali, nes neatsimena. Pamtatęs, kad S. nebejuda, nustojo jį mušti ir išėjo parūkyti. Parūkęs grįžo į kambarį, pridėjo ranką prie S. kaklo ir pajuto, kad pas jį nebėra pulso. Tada jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, vyno ir cigarečių ir grįžęs namo su K. V. gėrė dar dvi dienas. Grįžęs iš parduotuvės ir S. džinsinių kelnių kišenėje radęs pinigus, galimai replėmis nukirpo jo rankos mažąjį pirštą. Taip padarė dėl to, kad kiti aplinkiniai žinotų, jog taip elgtis negalima, t. y. negalima vogti svetimų pinigų. Taip padaryti tikrai nenorėjo, tiesiog norėjo, kad jam grąžintų pinigus ir buvo labia supykęs, kad jam negrąžina pinigų ir dar puola muštis.
Liudytoja N. K. paaiškino, kad nurodytu laiku girdėjo kaltinamojo bute triukšmą, kažkas kažką daužė, girdėjo rėkiant vyrą.
Liudytoja I. G. paaiškino, kad nurodytu laiku matė kaip kaltinamasis pas save į butą parsivedė du benamius. Po to jo bute girdėjo triukšmą, koliojimąsi, bėgiojimą. Taip pat girdėjo vyro balsa, jis rėkė iš skausmo. Tai buvo ne kaltinamojo balsas. Liudytoja bijodama išvažiavo iš namų. Rytojaus dieną grįžus namo, pajuto iš kaltinamojo buto sklindantį lavono kvapą.
Iš pagarsintų liudytojo K. V. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog jam atėjus pas kaltinamąjį į butą, ten rado nepažįstamą vyrą. Tar jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kaltinamasis jį mušė, smūgiavo į veidą, po to su kažkokia geležimi sudavė du ar tris kartus į galvą. Apie penktą valandą ryto šis vyras mirė. Patį liudytoją kaltinamasis taip pat sužalojo.
Iš specialisto išvados Nr. S 160/14(01) matyti, kad ant peilio, rasto kambaryje geležtės (1 obj.), dviejų keramikinių indų šukių, metalinės dildės (9 obj.), sportinio švarko rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas nužudytojo S. G. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 218 tūkstančių milijonų.
Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamasis D. D. savo bute kaltinime nurodytais daiktais sudavė daugybinius smūgius į S. G. įvairias kūno vietas dėl ko pastarasis mirė.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas gali būti padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant alternatyvių nusikalstamų pasekmių.
Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 356/14(02), S. G. mirties priežastimi tapo daugybiniai kūno sužalojimai ( politrauma ): daugybinės muštinės, durtinės-pjautinės, pjautinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos visame kūne; plaštakos V-to piršto trauminė amputacija, abiejų alkūnkaulių kaulų lūžiai. Tai komplikavosi mažakraujyste dėl išorinio kraujavimo iš žaizdų, trauminiu šoku, todėl sprendžiant apie kaltinamojo psichinį santykį su jo daroma veika, reikia vertinti ir naudoto smurto S. G. atžvilgiu intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, lokalizaciją. Kaltinamasis D. D. suprato, kad suduodamas smūgius žmogui, nuo kurių šis nukrenta ir po to įvairiais daiktais suduodamas smūgius į visas kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, t.y. intensyviai žalodamas gulintį ir jam nesipriešinantį žmogų, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo pačiu parodydamas savo abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t.y. kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas nevienkartinius smūgius nesipriešinančiam asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei ( LR Aukščiausiojo Teimo nutartys Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-174/2007 ).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Kaltinamasis D. D. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriu. Teismų praktikoje laikoma, kad nužudymas kankinant yra tie atvejai, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant, deginant, marinant badu ir pan. Itin žiauriais pripažintini nužudymai, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliamos dvasinės kančios. Kaip nustatyta, nukentėjęs buvo mušamas kaltinamojo, žalojamas įvairiais daiktais, dėl ko pastarasis mirė. Iš jau minėto ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai 36 ( trisdešimt šešiais ) trauminiais poveikiais. Neatmestina galimybė, kad po patirtų sužalojimų S. G. galėjo kurį laiką, kol dėl kraujavimo krito kraujospūdis, prarado sąmonę ir išsivystė šokas, atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, šaukti ir panašiai. Kaip jau minėta, liudytoja I. G. nurodė, kad ji girdėjo kaltinamojo bute vyro balsą, kuris rėkė iš skausmo. Atsižvelgiant į tai, bei į trauminių poveikių skaičių, į tai, kad S. G. iki prarado sąmonę ir išsivystė šokas, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, darytina išvada, kad prieš mirtį jam buvo sukeltos didelės fizinės kančios, t. y. jis buvo nužudytas itin žiauriai.
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. yra pilnai įrodyta ir jo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4899,46 Lt ( kas sudaro 1418,98 Eur ) turtinės žalos žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 81, 84-88 ). Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis).
Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad brolis buvo palaidotas jų lėšomis. Taip pat paaiškino, kad gavo laidojimo pašalpą – 1050 Lt. Tokiu būdu ši suma minusuojama iš prašomos turtinės žalos atlyginimo ( 4899,46-1050 =3849,46 ). Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju 3849,46 Lt ( kas sudaro 1114,88 Eur ) turtinės žalos suma yra reali ir protinga. Be to, šią žalą patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad ši turtinė žala buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo šią žalą pilnai atlyginti. Be to, nukentėjusioji pateikė teismui prašymą priteisti iš kaltinamojo ir turėtas išlaidas už maitinimą švenčiant brolio mirimo metines, t. y. 300 Eur (t. 3, b. l. 86 ). Šis prašymas yra nepagrįstas, įstatymas tokių išlaidų atlyginimo nenumato, todėl jis netenkintinas.
Nukentėjusioji S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt ( kas sudaro 28 962 Eur ) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl sūnaus nužudymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, dėl to labai pablogėjo jos sveikata. Tokiu būdu prašo jos tą civilinį ieškinį tenkinti ir minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Kaip nustatyta, nužudytas S. G. buvo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. sūnus. Jo nužudymas nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ( jis realiai jokio turto neturi ), į S. G. ir S. G. bendravimo intensyvumą ( S. G. teigimu, ji su sūnumi paskutinį kartą bendravi telefonu 2013 m. rugsėjo mėn., ką iki mirties jis veikė, ji nežino, jis buvo uždaro būdo ) bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 10 000 Eur. Ši neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo.
Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. D. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas 38 kartus; paskutinį kartą 2014-01-10 ( t. 2, b. l. 39-57 ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 4-04-22 rašte Nr. 1596 nurodyta, kad D. D. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2001-05-29. Diagnozė “ psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Nuo 2010-06-04 nesilanko. (t. 2, b. l. 76)
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gyd. narkologo ir gyd. psichiatro įskaitoje neužregistruotas (t. 3, b. l. 85).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-05-07 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-448 nurodyta, kad D. D. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. (t. 2, b. l. 88).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta kad:
D. D. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės sindromas. F 19.2.
Įtariamajam D. D. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės sindromas. F 19.2.
Įtariamajam D. D. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.
Įtariamasis D. D. nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
Šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
D. D. gali būti teisiamas. (t. 2, b. l. 98-100).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83 tpk-144/2015 nurodyta kad:
D. D. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės sindromas F 19.2. Sąmoninga simuliacija.
Šiuo metu D. D. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą.
D. D. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.
Po atliktos teismo psichiatrinės ekspertizėz 2014-07-01 - 2014-07-14, D. D. diagnozuojama – Sąmoninga simuliacija Z 76.5.
D. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės sindromas F 19.2 ( nors jis yra suimtas ir neturi galimybės vartoti narkotikus ). Tačiau jam yra konstatuojamas priklausomybės sindromas ( fizinė ir psichinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms ).
Liekamųjų reiškinių po psichikos sutrikimo, kuris konstatuotas D. D. teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu, nėra ( t. 3, b. l. 58-60 ).
Kaip jau minėta, kaltinamasis D. D. anksčiau yra teistas, paskirtosios bausmės neatliko ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė naują nusikaltimą. Vertinant pagal LR BK 11 str. nuostatas jis padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 2 d., 6 p. ). Svarbu pažymėti, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d., 6 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos Kaip jau minėta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie tai, kad kaltinamasis bent gailisi dėl įvykdyto taip pat nenustatyta, žala neatlyginta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas asplinkybes kaltinamajam paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis yra artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, paskyrus tokio dydžio realią laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą, ji atiks bausmės paskirtį, t. y sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4320, kurioje nurodė, kad D. D. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 509,53 Eur (penkis šimtus devynis eurus 53 ct) t. 3, b. l. 101 )). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas ir, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Kadangi nagrinėjamu atveju D. D. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-308 str., 313str., teismas
nusprendė:
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 6 p.ir nuteisti jį 13 ( trylikai) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 13 ( trylika ) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2014-07-15 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą D. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.
Priteisti iš D. D. 1418,98 Lt Eur ( vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonioliką eurų 98 ct. ) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. B. naudai ir 10 000 Eur ( dešimt tūkstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginomo nukentėjusiosios S. D. naudai.
Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Juodos spalvos mobilųjį telefoną Motorola“ su juodos spalvos usb jungtimi; juodos spalvos planšetę; geltonos spalvos užuolaidą su piešiniais, D. D. džinsines kelnes, baltos spalvos golfą, juodos spalvos šortus, baltos spalvos 1 porą batų, 2 vienetus tamsios spalvos treningius džemperius, tamsios spalvos treningines kelnes, iš virtuvės nuo žemės paimtas juodos spalvos treningines kelnes, kompiuterio monitorių „LG“ ir monitoriaus stovą, saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti D. D..
D. D. daktiloskopinę kortelę, voką, kuriame yra apkloto fragmentas su tamsiai rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; voką, kuriame yra :1. Kompaktinė CD plokštelė su įtariamojo D. D. parodymų patikrinimu; 2. 2 CD su 2011-04-16 ir 2014-04-17 įvykio vietos fotolentelėmis; 3. 1 CD su GMP kvietimo įrašu, S. G. tamsios spalvos džinsines kelnes su juodos spalvos diržu; samanų spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis; juodos spalvos su paveikslėliais apatines kelnaites; 1 porą kojinių, kurios yra melsvos ir baltos spalvos, kambaryje Nr. 1 2014-04-17 nuo peilio paimtą kvapo pėdsaką 0,5 l talpos stiklainyje; Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-04-17 nuo dildės rankenos paimtą kvapo pėdsaką 0,5 l talpos stiklainyje; iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-04-17 paimtą foninį kvapą 0,5 l talpos stiklainyje; koridoriuje 2014-04-16 nuo peilio medinės rankenos paimtą kvapo pėdsaką 0,5 l talpos stiklainyje; 2014-04-16 paimtą foninį kvapą 0,5 l talpos stiklainyje, 2014-04-16 įvykio vietos ir lavono apžiūros metu (duomenys neskelbtini) koridoriuje ant grindų rastą ir paimtą virtuvinį peilį, kurio ruda medinė rankena 130 mm, o geležtė 180 mm., 5 cigarečių nuorūkas, keramikinių indų duženas, virtuvinį peilį su medine rankena su kraujo dėmėmis ant geležtės, 54 cm metalinę dildę, 2014-04-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš D. D. paimtus abiejų rankų pirštų nagus, seilių pavyzdį, saugomus Kauno apskrities VPK nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam D. D. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.