Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2020-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-137-586/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
II-137-586/2020
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00070-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-137-586/2020Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00070-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-374-2020 (ROIK 20112185085) buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių, pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį.

Teisme gautas pareiškėjo R. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. kovo 18 d. nutarimą ir atlikti nevienašališką bei objektyvų tyrimą. Nurodė, kad tyrėja V. C. atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį R. B. atžvilgiu. Nurodyta, kad tyrėja bandė su juo susisiekti 2020 m. kovo 17 ir 18 dienomis, tačiau jis dirba slenkančiu grafiku po 12 valandų dieninėmis ir naktinėmis pamainomis. 2020 m. kovo 17 ir 18 dienomis jam buvo naktinės pamainos, po kurių eina pailsėti ir pašalina visus galimus trukdžius. Nurodė, kad konfliktas įvyko 2020 m. vasario 4 d. dėl bendro naudojimo patalpų, veiksmas vyko daugiabučio namo antrame aukšte bendro naudojimosi patalpose. Įvykį matė A. D. ir L. V., yra darytas audio įrašas, kuriame tiksliai girdisi jo adresu pasakyti necenzūriniai žodžiai. Taip pat nurodė, kad nutarime parašyta data – 2020 m. balandžio 13 d. - data iš ateities, o nutarime minima apklausta R. B., kurios parodymai melagingi, ir kurios nepažįsta.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi buvo priimtas pagrįstas nutarimas. Nurodė, kad tyrimo metu buvo apklausta R. B., kuri nurodė, kad konfliktas su R. G. buvo, tačiau ji jo neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu. Konfliktas įvyko kieme, prie bendro naudojimo patalpų, ir pašalinių asmenų nebuvo. Konfliktas įvyko iš asmeninių paskatų, dėl bendro naudojimo patalpų, gyvenimo tvarkos jose, konflikto metu tiriant pareiškimą kitų asmenų, kurių rimtis sutrikdyta nebuvo nustatyta, jų skundų negauta. Nurodė, kad tyrėja su pareiškėju bandė susisiekti keletą kartų, tačiau pareiškėjas į pareigūnės skambučius neatsakė, į namus neįsileido. Mano, kad pateikęs skundą asmuo pats turėtų būti suinteresuotas bendrauti su jo skundą tiriančiais pareigūnais, radęs praleistų skambučių – perskambinti bei padėti tinkamai surinkti administracinį nusižengimą liudijančius faktus. Pažymėjo, jog nutarime padarytos dvi spausdinimo klaidos, tai yra suklysta galimo administracinio nusižengimo data bei dėstomojoje dalyje neteisingai atspausdinta asmens dėl kurio priimamas nutarimas pavardė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad netenkina nutarimas, nes jo pareiškimas buvo neištirtas, nutarime apklausta R. B., kurios jis nepažįsta, ji ten negyvena, o nutarimas priimtas remiantis R. B. parodymais. Paaiškino, kad su juo nebuvo susisiekta, jis dirba po 12 valandų, pamainomis, matė praleistą skambutį, tačiau tuo metu ilsėjosi, skambinti gali daug kas, numerių nepažįsta, todėl nežino kas skambino. Buvo galima parašyti sms žinutę, tada būtų aišku kam perskambinti. Nurodė, kad gal ir buvo atvykę policijos pareigūnai į namus ir jo nerado, tačiau jo nebuvo namie, gal darbe buvo. Paaiškino, kad įvykis įvyko dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučio laiptinėje, kaimyne užsipuolė, vartojo necenzūrinius žodžius. Pasakius, kad daromas įrašas, kaimynė priėjo, pavartojo fizinį smurtą, išmušė telefoną iš rankų. Konfliktą girdėjo A. D. ir L. V., kurios gyvena tame pačiame name.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė R. S. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nutarimas priimtas pagal pirminį pareiškimą, jame nenurodyti jokie kiti asmenys, galimai girdėję konfliktą, su pareiškėju nepavyko susisiekti, pareiškėjas matė, kad policija būtų atvykusi, dėl to galėjo susisiekti su policijos pareigūnais, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnas priėmė tik R. G. rašytinį pareiškimą bei bendravo su R. B.. Nurodytų duomenų pagrindų buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju tokių tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakako. Pažymėtina, kad dėl įvykio nebuvo išsamiai apklaustas pats R. G., Institucija apsiribojo tik argumentais, kad su juo nepavyko susisiekti. Be to, nenustatyti bei neapklausti jokie galimo įvykio liudininkai, neperklausytas garso įrašas. Taigi, šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pernelyg skubotai priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 20112185085 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius