Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, ieškovės atstovėms pagal įgaliojimą R. M. ir R. B., atsakovui P. S., atsakovų P. S., K. S., A. N. atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, nedalyvaujant atsakovei K. S., atsakovui A. N., tretiesiems asmenims – Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notarui Z. B. ir Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. S., K. S., A. N., tretiesiems asmenims – Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notarui Z. B., Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė K. S. apie teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, juose nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta K. S. nedalyvaujant.

Kadangi atsakovas A. N. yra pareiškęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir tokiu būdu atsisako teisės būti išklausytam teisme, byla išnagrinėta atsakovui A. N. nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir jo priedų nuorašai) trečiajam asmeniui Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notarui Z. B. buvo įteikti tinkamai. Teismo nustatytu terminu atsiliepimas į patikslintą ieškinį pateiktas nebuvo, teismo posėdžiuose jis nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notarui Z. B. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė A. J. paaiškino, kad su atsakovu P. S. nesusipykusi. P. S. rūpinasi savimi, o ne ja. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudarė, nes ji nieko negalvojo ir pasielgė kvailai. Einant iš parduotuvės ji sutiko P. S., jis paklausė jos, kur ji eina ir pasiūlė ją parvežti namo. Taip jie susipažino. Tik po kiek laiko jie ėjo pas notarą. Notaras jai nieko nesakė pasirašant sutartį. Maistu, drabužiais ir vaistais ji apsirūpina pati. P. S. jai nieko nežadėjo ir ji nieko jo neprašė. Ji neprašė P. S., kad jis ją palaidotų. Ji turi brolį, seserį. Iš pradžių gyveno viena, dabar ji gyvena su seserimi. Kai turėdavo laiko P. S. užsukdavo pas ją penkiom minutėm. Kartais išgerdavo arbatos puodelį. P. S. buvo nuvežęs ją prie jūros, pasižiūrėjo į jūrą ir grįžo atgal. Negali prisiminti, kodėl perleido butą P. S.. Ji pati save prisižiūrėdavo ir P. S. paprašius pasirašydavo, kad ji prižiūrėta. Mokesčius už butą mokėjo ji pati. Pinigus sumokėdavo namo pirmininkei. Ji neprašė, kad P. S. mokėtų mokesčius. P. S. jai pinigų neduodavo. Jai nieko nereikėjo iš P. S.. Tik kartais reikėdavo, kad nuvežtų ją kur reikia. Žmonės sakydavo, kad P. S. spekuliantas. Ligoninėje ji negulėjo. P. S. yra jai sakęs, kad jei ji būtų jauna tai vestų ją. Nežinojo, kad P. S. turi žmoną. P. S. nusivedė ją pas notarą. Pamena, kad ėjo pas notarą vieną kartą, o kito karto nepamena. Nepaklausė, kodėl važiuoja pas notarą ir kam reikia pasirašyti. Notarė jai nieko neaiškino. Dėl sveikatos skųstis negali, sesuo ją nuveža pas daktarus. P. S. padėjo vežti šieną kaime kartą, nes važiavo pro šalį ir užvažiavo. P. S. geras žmogus, todėl kartais jai padėdavo. Sesuo sakė, kad padėjo jai P. S. sodinti bulves. Einančią iš parduotuvės paveždavo, nupirktas kruopas į kaimą gyvuliams nuveždavo. Atsilyginti jam negalvojo, gal sesuo sumokėdavo už pavežimą. Sesuo išvijo P. S. iš namų. Jis turi tėvus, namus, ko jis čia važinėja.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. J. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė nurodė, kad atsakovas P. S. pagal sutartį turėjo ieškovę materialiai išlaikyti, t. y. užtikrinti visus ieškovės poreikius atsakovo sąskaita. Taigi toks atsakovo įsipareigojimas reiškia, kad atsakovas turėjo padengti visus buto mokesčius, vaistus, kelionės išlaidas, kitas būtinąsias išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ėmė mokėti už butą tik tuomet, kai tarp šalių atsirado ginčas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuolat pirko ieškovei būtinus daiktus. Nuvežimas į Palangą, ar kelių pakvitavimų turėjimas, kad ieškovė jokių pretenzijų neturi, reiškia tai, kad atsakovas naudojosi ieškovės amžiumi ir jos nesuvokimu. Visais savo poreikiais rūpinosi pati ieškovė, nes atsakovo pavieniai veiksmai nėra tinkamas sutarties vykdymas. Pačio atsakovo parodymai liudija jo rūpinimosi nenuolatinį pobūdį. Gausa byloje pateiktų kvitų patvirtina, kad ieškovei pagalba teikė ir jos artimi giminės, todėl šie kvitai yra iš įvairių miestų. Ligoninėje ieškovė gulėjo kelias dienas, operacija buvo nesudėtinga, todėl atsakovo bendro pobūdžio parodymai apie gydytojams mokėtas sumas nėra įrodyti jokiais duomenimis. Atsakovas P. S. pardavęs butą gavo 60,000 litų, tačiau nematė poreikio prisidėti prie ieškovės gerovės, todėl šalys atsidūrė nelygioje padėtyje. Rentos sutartis buvo sudaryta 2009 m. gegužės mėn., o jau po pusės metu buvo gautas ieškovės sutikimas perleisti turtą, o dar po pusės metų perleido turtą A. N.. Vėliau butas buvo vėl įgytas atsakovo, tačiau jau ne rentos pagrindais, o kaip jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas negalėjo paaiškinti kodėl perleido turtą, be to, turto pardavimo metu ieškovė dar negalėjo žinoti, kad jai reikės pinigų būsimai operacijai. Kita vertus, pinigus operacijai atsakovas turėjo suteikti pagal rentos sutarties sąlygas. Iš ieškovės apklausos matyti, kad ieškovės suvokimas yra ribotas, ji negali paaiškinti kur ir ką ji pasirašė. Vertintinas ieškovės garbus amžius, išsilavinimo nebuvimas. Prašo panaikinti sutikimą perleisti butą tretiesiems asmenims, nes yra ieškovės valios trūkumų, ji buvo suklaidinta. Atitinkamai, išlaikymo iki gyvos galvos sandoris turi būti nutrauktas, o iš to išeinantys išvestiniai sandoriai pripažinti negaliojančiais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pagal įgaliojimą R. B. palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus. Parodė, kad ieškovė yra jos močiutės sesuo. 2000 m. močiutės persikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą, o į Jonavą atvažiuodavo išsimaudyti, mokesčius susimokėti ir pensiją pasiimti. Sugalvojus apdrausti ieškovės butą Jonavoje, 2014 m. gruodžio gale ji sužinojo, kad butas nebepriklauso ieškovei. Ieškovė ir jos sesuo O. J. visą laiką galvojo, kad butas priklauso ieškovei A. J.. Paklausus ieškovės ji sakydavo, kad butas priklauso jai. Anksčiau ieškovė važinėdavo autobusu iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Jonavą, o vėliau ją veždavo O. J. teigimu „toks vienas“. Ji aiškinosi, kodėl butas priklauso ne ieškovei, tačiau seserys nežinojo. Bandant aiškintis užtekdavo paminėti P. S. pavardę ir žmonės sakydavo, kad jis supirkinėja turtą iš alkoholikų. Mokesčius už butą mokėjo sesuo O. J., maistą abi seserys pirkdavo pačios. Ieškovė net nežinojo, kad gali prašyti P. S. tokių dalykų. Atsakovas P. S. ieškovei net nesakė, kad butas jai nepriklauso. Iškėlus bylą teisme jis kartą atvežė drabužius ieškovei, tačiau iš jų nebuvo nei vieno jai tinkamo. Palaidinė buvo peršviečiamo audinio su gilia iškirpte. Atsakovas P. S. rūpinimusi vadindavo ieškovės pavežimą iki Jonavos kartą į mėnesį. Kai reikėjo ieškovę vežti operacijai, P. S. nebuvo pasirodęs gydymo įstaigoje. Nebuvo jokių ženklų, kad P. S. padėtų ieškovei. Taip pat kėlė įtarimą sutarčių datos, be to, ieškovė nepažinojo nei A. N. nei K. S.. Ieškovė yra senmergė, jai visada patikdavo vyrai, todėl jaunuolis parodęs dėmesį ją suviliojo. Mano, kad ieškovė nesuprato ką ji pasirašo ir jai nebuvo išaiškintos sutarties pasirašymo pasekmės. P. S. pradėjo mokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas tik nuo 2015 m. rugsėjo, nes jie nebegaudavo mokėjimo lapelių. P. S. namo pirmininkei prisistatė kaip buto savininkas. Ji važiuodama iš Kauno sustoja parduotuvėje, nuperka maisto močiutei, todėl kvitai yra iš parduotuvės Ramučiuose. Ieškovės mirties atveju jos turtas turėtų atitekti sesei ir broliui.

Teismo posėdžio metu atsakovų P. S., K. S., A. N. atstovas advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius paaiškino, kad nėra pagrindų taikyti dvigubą restituciją, nes K. S. ir A. N. jokios pretenzijos nereiškiamos. Ieškovė sutartį su P. S. sudarė gera valia, viską apgalvojusi. Rentos sutartis jai buvo perskaityta, visos sąlygos išaiškintos. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas P. S. pardavęs butą turėjo pinigus atiduoti ieškovei, nes rentos sutartis iki galo nėra įvykdyta, dar laukia laidojimo išlaidos ir pan. Rentos sutarties nutraukimas neatitinka ir pačios ieškovės interesų, nes ji nėra pareiškusi, kad P. S. blogai rūpinasi ieškove. Svarbu, kad ieškovė su P. S. bendravo iki sutarties sudarymo, ji teigė, kad jis geras žmogus. Pasirašydama pakvitavimus juos suprato. P. S. negalėjo elgtis neteisėtai, nes jo veiksmus legalizavo notaras. Netikėti notarais nėra pagrindo, nes nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad jie buvo šališki. Mano, kad šią civilinę bylą iniciavo ne ieškovė, o jos giminės. Neaišku, kodėl giminės anksčiau neįvedė elektros ieškovei ir jos seserei O. J.. Ne giminės, o P. S. ieškovei parodė jūrą, dalyvaudavo talkose, kaime įvedė elektrą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. J. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. P. S. atvažiuodavo į 9duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau tik dėl savo naudos. Niekas jo neprašydavo, bet atvažiuodavo ką nors padėti. Atvažiuodavo porą kartų per mėnesį trumpam. Ji sužinojo, kad butas nebepriklauso sesei tada, kai giminaičiai norėjo butą apdrausti. (duomenys neskelbtini) kaime ji gyvena su broliu jau dvidešimt metų. Sesė A. J. taip pat gyvena kartu su su jais. Sesuo nuvažiuodavo į Jonavą tik pensijos pasiimti. Už sesers butą mokėdavo ji. Per mėnesį į Jonavą nuvažiuodavo vieną kartą. Pradžioje į Jonavą ieškovė važiuodavo su autobusu, o vėliau ją veždavo P. S.. Atsakovas ieškove nesirūpino. Ieškovė gaudavo pensiją ir viską nusipirkdavo už savo pinigus. P. S. atvažiuodavo trumpam, todėl per valandą laiko jis nieko jai nepadėdavo. Vieną kartą P. S. supjaustė pagalius miške. Ji kartu su P. S. važiavo kreiptis dėl elektros įvedimo, tačiau elektrą kaime įvedė Kaišiadorių elektrikai, o ne P. S.. Niekas P. S. nieko neprašydavo, tačiau jis neprašytas lįsdavo padėti. Jos sesuo A. J. turėjo daug senų rūbų, todėl naujų jai nereikėjo. Atsakovas porą kartų gal ir nuvežė ieškovę į polikliniką. Nežino, ar sesuo supranta, kad butas jai nebepriklauso. Tik tada, kai parodė, kad butas priklauso P. S., jis atveždavo kondensuoto pieno, batono. P. S. buvo sakęs, kad yra nevedęs, nieko neturi, gyveno pas tėvą. Ieškovę ligoninėje prižiūrėjo jos sesuo. P. S. nelankė ieškovės. Ji buvo paskolinusi pinigų P. S. mašinai remontuoti, tačiau skolos P. S. jai neatidavė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad ieškovė yra močiutės sesuo. Buvo sutarta, kad ieškovę veš pas ausų gydytoją, tačiau P. S. ją atkalbėjo teigdamas, kad su klausos aparatu ji gali mirti. Ieškove P. S. nesirūpino. Prieš 6 metus ieškovei darant akies operaciją net nebuvo atvykęs į ligoninę. Į kaimą jis atvažiuodavo nudirbti darbų. Jis ir bulves kasė ir sodino ir šieną vežė, bet P. S. niekada nematė. Kalbant su ieškove buvo aišku, kad ji net nesuprato, kad butas jai nebepriklauso. Abi močiutės iš savo pinigų mokėjo už butą. Buvo girdėjęs, kad P. S. ieškovę nuveždavo į Jonavą, Kaišiadorys.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad 2012 m., ji su vyru padėjo ieškovės seseriai pasodinti bulves. Bulvių sodinimas tęsėsi pusė dienos. Tada pasirodė P. S., nes O. buvo minėjusi, kad jie be P. S. jokių darbų nepradeda. P. S. kartu sodino bulves. O. J. bėgo perkelti karves, kartu bėgo ir P. S.. Paklausus apie P. S. O. J. pasakė, kad jis visai svetimas žmogus, tačiau kartais svetimi žmonės yra daug geriau negu giminės. Matydavo, kad P. S. dažnai važiuodavo pas močiutes. Yra mačiusi mašinoje maišus su maistu. Praeitą vasarą pradėjo matyti močiučių gimines atvažiuojančius pas jas. P. S. ir ieškovės santykiai buvo labai geri. Sodyboje liudytoja praleisdavo visas vasaras. Prie močiučių sodybos yra du privažiavimai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. R. parodė, kad nuo 1993 m. ji gyveno vienoje laiptinėje su ieškove. P. S. žino tik iš matymo. Matė, kaip jis važiuodavo pas močiutę, atidarydavo jai duris, panešdavo maišus, tačiau nematė kas juose. Manė, kad P. S. yra jos giminaitis, nes jis padėdavo jai. Neskaičiavo, kaip dažnai matydavo P. S.. Ieškovė pastoviai gyveno Jonavoje, o ne tik atvažiuodavo. Bute ji negyvena tik paskutiniu metu. 2015 metais ją matydavo rečiau. Atvažiuodavo kartu ir ieškovės sesuo O. J.. Su ieškove ji nebendraudavo, nes yra ir amžiaus skirtumas. Ji nieko nežinojo apie jokias sutartis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas E. K. parodė, kad ieškovė yra jo kaimynė. Jis gyvena tame pačiame aukšte. Prieš 5 metus P. S. pradėjo prižiūrėti ieškovę. Atnešdavo jai maisto. Ieškovė nuolat bute negyvena, atvažiuodavo ir pasiėmus pensiją vėl išvažiuodavo. Žino, kad ieškovė gyvena kaime. Kokie 3-4 metai ieškovė gyvena kaime. P. S. jis matydavo prieš 5 metus. Kartu su ieškove atvažiuodavo ir jos sesuo. Jis matydavo ieškovę kartą į mėnesį. Ieškovė su seserimi palikdavo jo mamai mokėjimo už butą knygutes ir pinigus. Jis arba jo mama sumokėdavo už butą. Jo mama buvo sakiusi, kad P. S. buvo palikęs pinigus už butą, tačiau pats to nematė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad ieškovė yra jo mamos sesuo. Jo mama gyvena Kaune. Giminės rūpinosi ieškove. Jis taip pat veždavo jai maistą, keitė buto duris, stiklino balkoną apie 1990 m. Niekas apie P. S. ir ieškovės sutartį nežinojo. Jis kaime augino bulves, atvažiuodavo į mėnesį kartą, tačiau nei karto nematė P. S.. Atvažiavusios į Jonavą močiutės apsipirkdavo ir jis jas parveždavo namo. Veždavo ir 2013 m. ir 2014 m. Ieškovė gyveno kaime, tačiau kai atvažiuodavo pasiimti pensijos, nusiprausti, tuomet nusipirkdavo kruopų. Girdėjo, kad kartais ir P. S. atveždavo kruopas. P. S. pagalba ieškovei buvo tik pavežimas ir reta pagalba kaimo darbuose. Močiutės išsilaikydavo pačios.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės A. J. ir atsakovo P. S. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovui butą su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini),, o atsakovas P. S. įsipareigojo ieškovę materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, esant reikalui suteikti medicininę pagalbą ir prižiūrėti ieškovę iki gyvos galvos, taip pat apmokėti laidojimo (kremavimo) išlaidas (1 t. b. l. 10-13).

Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, įtvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keletą šių teisinių santykių bendrų bruožų: norint gauti rentą, būtina prieš tai perduoti tam tikrą turtą rentos mokėtojui; santykių nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. CK 6.461 straipsnio 1 dalis numato, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja – ir jo priežiūra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-511/2013; 3K-3-425/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. J. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, motyvuodama tuo, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir iš esmės pažeidė rentos sutartį. Tuo tarpu atsakovas P. S. teigia, kad minėtą sutartį jis vykdė tinkamai, padėdavo A. J. pagal poreikį, ieškovė buvo juo patenkinta iki kol į šiuos santykius įsiterpė ieškovės A. J. giminės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Pažymėtina, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus.

2009 m. gegužės 13 d. išlaikymo iki galvos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad P. S. įsipareigoja A. J. materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, esant reikalui suteikti jai medicininę pagalbą ir prižiūrėti ją iki gyvos galvos. Atitinkamai, pagal šios sutarties sąlygas esminį išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimą lemtų aukščiau išvardytų įsipareigojimų nesilaikymas arba netinkamas jų vykdymas. Minėtų įsipareigojimų nesilaikymo teisinės pasekmės buvo žinomos atsakovui P. S., nes sutarties 3.4 punkte numatyta, jog rentos mokėtojui iš esmės pažeidus šios sutarties sąlygas, rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas grąžintų rentos gavėjui mainais už išlaikymą iki gyvos galvos rentos mokėtojo nuosavybėn perleistą turtą.

Iš teismo proceso metu apklaustų liudytojų O. J., R. B., E. K., K. L. parodymų matyti, kad ieškovė A. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, nuolat negyveno. Liudytoja R. B. parodė, kad ieškovė pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), kaime su sese O. J. nuo 2000 m. kai buvo pastatytas namas. Remiantis liudytojų O. J., R. B. ir K. L. parodymais, ieškovė nuvažiuodavo į butą Jonavoje tik išsimaudyti, pasiimti pensijos, sumokėti komunalinių mokesčių už butą ir apsipirkti. Teigia, jog važiuodavo vieną ar du kartus per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors liudytoja G. R., ieškovės kaimynė parodė, kad ieškovė nuolat gyveno bute ir negyvena jame tik pastaruoju metu, tačiau šie parodymai prieštarauja kitiems liudytojų parodymams, net ir atsakovo pakviesto liudytojo E. K., kuris gyvena tame pačiame aukšte ir su kurio motina ieškovė palaikė kaimyniškus santykius, nes pastarajai būdavo paliekami pinigai už ieškovės buto mokesčius. Pradžioje ieškovė važiuodavo į Jonavą su autobusu, o vėliau ją veždavo P. S., kurį pasak minėtų liudytojų, ieškovė vadindavo „yra toks vienas“. Teismo posėdžio metu išklausytos ieškovės A. J. kalba buvo nerišli ir kartkartėmis sunkiai suprantama, tačiau ji parodė, kad su P. S. susipažino, kai šis pasisiūlė parvežti ją su pirkiniais iš parduotuvės namo. Vėliau jis užsukdavo penkioms minutėms arbatos, nuveždavo kur reikia. Tuo tarpu atsakovas P. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. žinojo dar nuo vaikystės, ji ateidama pas savo gimines duodavo jam saldainių. Kadangi ieškove niekas nesurūpino, jis ja rūpinosi ir ieškovė jam pasiūlė savo butą.

Liudytojų O. J., R. B. ir M. M. teigimu, kad butas priklauso ne A. J. jie sužinojo tik 2014 m. gruodžio gale kai sugalvojo jį apdrausti. Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė A. J. daug kartų kartojo, kad butas yra jos, kad ji dėl buto sunkiai dirbo, prašė P. S. nelįsti prie jos buto. Senyvo amžiaus moteris parodė, kad P. S. rūpinasi tik savimi, o maistu, drabužiais ir vaistais ji apsirūpina pati. Aiškino, kad nieko iš P. S. neprašė, sudarydama sutartį iki gyvos galvos nieko negalvojo. A. J. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad savimi ieškovė pasirūpina pati patvirtino ir liudytojai O. J., R. B., K. L. ir M. M.. Ieškovės sesuo liudytoja O. J. aiškino, kad jau ilgą laiką mokesčius už butą moka ji, maistu pasirūpina pačios, be to, ieškovė turi daug senų rūbų, todėl naujų jai nereikia. O. J. teigimu, atsakovas P. S. tik atvažiuodavo trumpam kelis kartus per mėnesį, niekas jo nieko neprašydavo, per valandą laiko nieko svarbaus ūkio darbuose jis nenudirbdavo. Porą kartų galbūt ir buvo ieškovę nuvežęs į polikliniką, o batono ir kondensuoto pieno atvežė tik tada, kai pasisakė, kad jis yra buto savininkas. Tiek R. B., tiek M. M. patvirtino, kad močiučių namuose (duomenys neskelbtini), kaime nepastebėjo jokių atvežtų maisto produktų ar ženklų, kurie leistų spręsti apie ieškovei teikiamą priežiūrą. R. B. teigė, kad jau iškėlus bylą teisme P. S. atvežė drabužių ieškovei, tačiau jie netiko jai nei pagal dydį nei pagal amžių. R. B. aiškino, jog važiuodami pas močiutes dažnai atveža joms maisto, be kita ko, nurodė, kad kai ieškovei buvo atliekama akių operacija ją prižiūrėjo ir slaugė ieškovės sesuo, o P. S. nebuvo atvykęs aplankyti ieškovės ir ja nesirūpino. Liudytojas M. M. teigė, kad į(duomenys neskelbtini), kaimą jis atvažiuoja nudirbti darbų, tačiau nei karto nematė atsakovo P. S.. Aplinkybę, jog ieškovė už butą mokėdavo savo lėšomis patvirtina ir liudytojas E. K., kuris parodė, kad ieškovė su seserimi O. J. palikdavo jo mamai mokėjimo už butą knygutes ir pinigus, o tuomet jis arba jo mama sumokėdavo už butą. Iš byloje esančio gyvenamojo namo bendrijos laikinai einančios pirmininkės pareigas E. Š. rašto matyti, kad nuo namo statymo už butą nuolat mokėjo ieškovė, tik už 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius bei nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. sausio mėnesius už butą mokesčius mokėjo P. S. (3 t. b. l. 80).

Patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina kartu su ieškiniu pateikti kvitai (čekiai), mokėjimo už butą knygelių kopijos ir kiti dokumentai. Kvitai patvirtina tai, kad ieškovė A. J. nuo sutarties sudarymo pradžios momento maistu ir vaistais apsirūpindavo savo lėšomis. Nors atsakovų atstovas advokato padėjėjas E. Bandariavičius bandė nuginčyti šių kvitų įrodomąją galią motyvuodamas tuo, jog prekės buvo pirktos įvairiose vietose ir panašiu metu, tačiau liudytoja K. B. nurodė, kad prekes ieškovei ir jos sesei dažnai atveža giminės važiuodami į (duomenys neskelbtini), kaimą, o pastarieji gyvena Kaune, Kaišiadoryse ir pan. Be kita ko, iš teismui pateiktų mokėjimo už buto komunalines paslaugas knygelių kopijų ir kitų dokumentų matyti, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini),, komunalines paslaugas nuo sutarties sudarymo momento mokėta ieškovės lėšomis. Iš namo sekretorės vedamame sąraše esančių parašų matyti, kad už komunalines paslaugas taip pat mokėdavo arba ieškovės kaimynė arba sesuo O. J.. Akivaizdu, kad ieškovės lėšomis už buto komunalines paslaugas buvo mokėta net ir tada, kai butas pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį priklausė atsakovui P. S..

Tuo tarpu atsakovas P. S. aiškino, kad jis rūpinosi ieškove tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po sutarties sudarymo. Jis nupirkdavo jos mėgstamų produktų, duodavo pinigų ant vaistų, nes ne visada juos pats nupirkdavo, važiuodavo į kaimą ūkio darbus nudirbti, nors jam tai nepriklausė. Nurodė, kad kartais už butą sumokėdavo pats, o kartais duodavo pinigų ieškovei sumokėti už butą. Pardavęs butą už 60.000 litų A. N. jis gautus pinigus leido įvairiems tyrimams, susijusiems su ieškovės akių operacija, kelis tūkstančius litų sumokėjo daktarui už operaciją. Atsakovo teigimu, ieškove A. J. jis rūpindavosi pagal poreikį, buvo nuvežęs į Palangą, o tai, kad ieškovė buvo juo patenkinta, patvirtina ieškovės pasirašyti pakvitavimai, kad ieškovė dėl P. S. priežiūros yra patenkinta ir pretenzijų neturi.

Visgi, teismo posėdžio metu aiškinantis 2011 metais ieškovei darytos akių operacijos aplinkybes, teismui sukėlė abejonių tai, kad atsakovas P. S. nepamena, nei kiek dienų ligoninėje gulėjo ieškovė, nei kokiam gydytojui mokėjo pinigus, nei už kokius tyrimus atliktus ieškovei reikėjo mokėti, nei kokia operacija buvo atlikta. Atsakovas tik pamena tai, kad gydytojas buvo vyras. Tuo tarpu liudytoja K. B. prisimena visas operacijos aplinkybes, teigė žinanti ir ieškovę operavusios gydytojos pavardę. Be to, aplinkybę, jog P. S. ieškovės nelankė ir operacijos metu nebuvo ligoninėje patvirtino ir kiti liudytojai – M. M., O. J.. Todėl atsakovo P. S. parodymai, kad jis rūpinosi ieškove ligoninėje, mokėjo už operaciją bei tyrimus atmestini kaip nepagrįsti, nes nepatvirtinti jokiais kitai įrodymais.

Be kita ko, teismui atsakovo P. S. pateikti pakvitavimai (2 t. b. l. 141-145), kuriuose arba atsakovo arba ieškovės ranka rašyta, kad ieškovė patenkinta ir P. S. pretenzijų neturi, įrodomosios galios sprendžiant klausimus dėl tinkamo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygų vykdymo, neturi. Pabrėžtina, kad nors teismui nekelia abejonių tai, kad ieškovė dėl savo senyvo amžiaus galėjo apskritai nesuprasti kur ir dėl ko ji pasirašo, o ir teismo posėdžio metu ji parodė, kad niekur nepasirašė, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovo pateikti pakvitavimai nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovas tinkamai vykdė sutarties sąlygas vien dėl to, kad ieškovė pasirašė tokius pakvitavimus. Priešingai, teismui kyla klausimų dėl to, kodėl atsakovas P. S. sistemingai ir beveik kas vienerius metus prašydavo ieškovės rašyti panašaus pobūdžio raštelius, jei kaip teigia atsakovas jis tinkamai rūpinosi ieškove ir buvo sąžiningas.

Atsakovo kviesta liudytoja V. P. patvirtino tą aplinkybę, jog atsakovas P. S. 2012 m. sodinant bulves buvo atvykęs pas ieškovės seserį O, kartu sodino bulves, matė jį dažnai atvykstant į kaimą. Liudytoja G. R. paaiškino, kad nuo 1993 m. gyveno vienoje laiptinėje su ieškove, matydavo P. S. padedant ieškovei nešti maišus, kas tuose maišuose buvo, nematė. Tačiau pažymėtina tai, kad šių aplinkybių neneigia nei ieškovės atstovės, nei liudytoja O. J., kuri gyvena kaime su ieškove, tačiau vien tas faktas, kad jis atvažiuodavo, nuveždavo ieškovę į kaimą, panešdavo maišus (ieškovės paaiškinimu, ji pirkdavo grūdus, kaime esantiems gyvūnams), epizodiškai padėdavo ūkio darbuose, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Juo labiau, kad fakto, jog atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę, kartais panešdavo maišus su pirkiniais bei padėdavo atlikti kai kuriuos darbus neneigia ir pati ieškovė. Tačiau ji nurodo, kad atsakovas atvažiuodavo tik trumpam, nuveždavo kartais į kaimą su jos pirkiniais, tačiau neatveždavo nei maisto, nei pirkdavo rūbų, nei mokėdavo už buto komunalines paslaugas, t. y. jos materialiai neišlaikė.

Taigi įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad atsakovas realaus nuolatinio išlaikymo ieškovei neteikia, todėl nėra įgyvendinami ieškovės lūkesčiai ir interesai.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė gyvena kaime su seserimi, kuri ja rūpinasi. Taip pat ieškovei perka maistą, rūpinasi jos sveikata ir kiti giminaičiai. Paskutiniu metu ieškovė su atsakovu P. S. nenori bendrauti. Todėl manytina, kad tarp sutarties šalių nebėra pasitikėjimo, kas yra būtina šalių išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose. Pagal ieškovės amžių ir sveikatos būklę jai reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme ir jos sąlygų turi būti griežtai laikomasi, atsakovas P. S. turėjo ieškove rūpintis ne pagal poreikį ir ne epizodiškai, t. y. rodyti rūpestį ne pavieniais veiksmais, o visiškai materialiai išlaikyti ieškovę, pilnai aprūpinti ją drabužiais, maistu, vaistais ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė savo lėšomis pati apsirūpindavo maistu, vaistais, mokėdavo komunalinius mokesčius už butą. Taigi atsakovo P. S. pavieniai veiksmai, t. y. ieškovės nuvežimas į polikliniką, į Palangą, užvažiavimas trumpam į (duomenys neskelbtini), kaimą ir padėjimas atlikti ūkinius darbus, nelaikytini tinkamais vykdant išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas. Tokie atsakovo P. S. veiksmai neatitinka pačios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmės, nes ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, t. y. perleido jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini),, tuo tarpu atsakovas už tokį atlygį turėjo užtikrinti pilną ieškovės materialinį išlaikymą ir užtikrinti visus būtinus ieškovės poreikius.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais (CPK 185 str.), daroma išvada, kad atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą – ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. O nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą. Išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose būtinas pasitikėjimas tarp šalių, nes šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo P. S. jo nėra, santykiai yra įtempti, todėl tolesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas.

Todėl vadovaujanti ištirtais byloje surinktus įrodymais bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sąžiningumo ir teisingumo principai šios sutarties atveju taikytini, visų pirma, išlaikymo gavėjo – ieškovės interesų apsaugai, sutartis nutraukiama, atsakovui P. S. iš esmės pažeidus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (CK 6.464 str. 2 d.).

Dėl pirkimo - pardavimo sutarčių ir sutikimo pripažinimo negaliojančiais

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 17 d. sutikimu ieškovė A. J. sutiko, kad P. S. bet kuriam trečiajam asmeniui perleistų jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), (2 t. b. l. 140). 2010 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. GP-78 ir 2010 m. sausio 11 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. GP-79 atsakovas P. S. perleido butą su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini),, atsakovui A. N. (2 t. b. l. 70). 2013 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. GP-4926 atsakovas A. N. perleido butą su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini),, atsakovams P. S. ir K. S. (2 t. b. l. 70).

Patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti minėtas pirkimo-pardavimo sutartis ir sutikimą negaliojančiais, nes ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sudaromų sandorių aplinkybių. Nurodo, jog sutikimo sudarymo metu ieškovės tikslas nebuvo perleisti buto tretiesiems asmenims, o tokio sutikimo davimo apskritai neprisimena, be to, sandoris buvo sudarytas aiškiai nenaudingomis ieškovei sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog ieškovė pati pasiūlė parduoti butą, nes reikėjo pinigų operacijai, todėl perleido butą už 60,000 litų atsakovui A. N., o kai šis neturėjo pinigų ir buvo krizinėje situacijoje, atsakovas P. S. ir jo žmona K. S. perpirko šį butą iš A. N..

CK 1.90 straipsnyje yra numatyta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso arba kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovė apskritai nesuprato duodanti 2009-12-07 sutikimą parduoti butą tretiesiems asmenims. Teismo posėdžio metu ji nurodė neprisimenanti, kad duotų tokį sutikimą, pamena, kad P. S. ją vežė pas notarą, bet nepamena, kad notaras jai būtų aiškinęs tokio sutikimo davimo aplinkybes. Ieškovė vis kartojo, kad butas priklauso jai, kad sunkiai dėl jo dirbo, todėl niekam jo neatiduotų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad išaiškino ieškovei visas tokio sutikimo pasirašymo pasekmes, tačiau pati ieškovė šios aplinkybės neprisimena. Ieškovė tiek apie sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tiek apie sutikimo davimą perleisti jos butą tretiesiems asmenims niekam nebuvo sakiusi, ieškovės giminės apie aplinkybę, kad butas priklauso ne ieškovei sužinojo tik 2014 m. pabaigoje, o ir pati ieškovė galimai ir dabar nesupranta, kad butas priklauso ne jai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gegužės 13 d. išlaikymo iki galvos sutarties 3.2 punkte numatyta ir atsakovui sudarant šią sutartį buvo žinoma, kad siekiant rentos sutartimi įgytą butą perleisti kitiems asmenims būtinas ieškovės išankstinis rašytinis sutikimas. Beveik po pusės metų nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo, t. y. 2009 m. gruodžio 17 d., buvo gautas ieškovės sutikimas, kad P. S. perleistų butą tretiesiems asmenims. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad butą A. N. pardavė tik todėl, nes reikėjo pinigų ieškovės akių operacijai, kuri buvo daroma tik 2011 m. Ši aplinkybė, kad išankstinis ieškovės sutikimas buvo gautas 2009 m. gruodžio 17 d., kai tuo tarpu atsakovas P. S. teigia, kad operacijai pinigų reikėjo tik 2011 m., teismui suponuoja išvadą, kad atsakovas P. S. turėjo iš anksčiau susiformavusį norą parduoti ieškovės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas P. S. vienas ir kartu su žmona K. S. turi ne vieną nekilnojamąjį turto objektą, todėl galimai galėjo parduoti mažesnę vertę turintį nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų tinkamai vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas ir pasirūpinti ieškovės sveikata. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į buto teisinio rėžimo keitimosi dėsningumus, nes P. S. butą buvo įgijęs rentos sutarties pagrindu, ir šis turto teisinis rėžimas su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties žyma buvo matyti nekilnojamojo turto registre. Vėliau, 2010-01-11 sutartimi perleidęs butą A. N. atsakovas su žmona K. S. 2013-09-03 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu butą įgijo jau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, teismo vertinimu itin svarbi aplinkybė yra ta, jog visu šiuo laikotarpiu komunaliniai mokesčiai už butą buvo mokami ieškovės lėšomis, taigi nei ieškovė, nei jos sesuo O. J., kuri taip pat mokėdavo mokesčius už ieškovės butą, nežinojo, kad butas nuosavybės teise nepriklauso ieškovei, todėl darytina išvada, kad atsakovas aiškiai piktnaudžiavo ieškovės nežinojimu ir esamos situacijos nesuvokimu, pasinaudojo jos patiklumu, neapdairumu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė A. J. buvo suklaidinta, dėl savo senyvo amžiaus, išsilavinimo nebuvimo, patiklumo ji nesuprato, kad duoda sutikimą P. S. parduoti jos butą tretiesiems asmenims. Ieškovė apie tokio sutikimo davimą nieko neprisimena, vis dar mano, kad butas priklauso jai, nuolat savo lėšomis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, taigi suklaidinta atsakovo net nesuprato, kad butas jai nebepriklauso. Atsakovo tyčiniai veiksmai pasireiškė tuo, jog jis suprasdamas, kad joks protingas ir apdairus asmuo neduos sutikimo savo buto perleisti tretiesiems asmenims ir iš to pasipelnyti, suklaidino ieškove pasinaudodamas jos tokia sveikatos būsena, nesuvokimu ir sudarė sandorius, kurie buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovei. Vertinant tai, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesugebėjo išreikšti savo tikrosios valios dėl sutikimo sudarymo, 2009 m. gruodžio 17 d. sutikimas, atitinkamai ir 2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. GP-78, 2010 m. sausio 11 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. GP-79 bei 2013 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GP-4926 pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo

Vadovaujantis CK 6.464 straipsnio 2 dalimi, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją nuomą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. O būtent – nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą.

Tokiu būdu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį – turtas, perduotas pagal sutartį atsakovui P. S., t. y. butas su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini),, grąžinamas ieškovei A. J. (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų P. S., K. S. ir A. N. priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 1200 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 63-66).

Ieškovė pateikdama teismui ieškinį turėjo sumokėti 344 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (t. 1. b. l. 8). Nuo likusios dalies žyminio mokesčio (303 Eur) sumokėjimo ieškovė atleista (2 t. b. l. 117-119). Todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 41 Eur sumokėto ieškovės žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 1200 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, viso: 1241 Eur, bei iš atsakovų priteistina 303 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, iš kiekvieno po 101 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 17,85 Eur, todėl iš atsakovų P. S., K. S. ir A. N. priteistina po 5,95 Eur (penkis eurus 95 ct) pašto išlaidų.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre, dėl nuosavybės teisių perleidimo, uždraudžiant atsakovams P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, paliktinas galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str., 5 str., 93 str., 176-185 str., 259 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2009 m. gegužės 13 d., tarp ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Grąžinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn butą su rusiu, esantį (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimą, patvirtintą Jonavos rajono 2 – ojo notarų biuro notarės G. P., reg. Nr. GP-5997.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 11 d., pirkimo - pardavimo sutartį Nr. GP-78 ir 2010 m. sausio 11 d., priėmimo perdavimo aktą Nr. GP-79, kurių pagrindu atsakovas P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido butą su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esantį (duomenys neskelbtini),, atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 3 d., pirkimo - pardavimo sutartį Nr. GP-4926, kurios pagrindu atsakovas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido butą su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),, atsakovams P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, po 413,67 Eur (keturis šimtus trylika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 101 Eur (viena šimtą eurų ) žyminio mokesčio valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai).

Priteisti iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 5,95 Eur (penkis eurus 95 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai).

Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre, dėl nuosavybės teisių perleidimo, uždraudžiant atsakovams P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.