Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinė bylą pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pardavė jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą sutartyje, pareiškėjai. Ji pirkimo-pardavimo metu su juo visiškai atsiskaitė ir vėliau valdė turtą kaip savo – mokėjo mokesčius, tvarkė. Jis jokių pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Sutinka, kad prašymas dėl termino atnaujinimo būtų tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. B. (dabartinė pavardė – K.) 2001 m. vasario 15 d. sudarė su A. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo įsigijo dviejų kambarių butą Nr.1, bendro ploto 55,46 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato su tremperiu 2I1pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visa ūkinį pastatą 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone (b.l.5).

2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti sutartyje numatytą turtą jos vardu, tačiau prašymas buvo atmestas, nes jau 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr.KAKT-3462 buvo atsisakyta registruoti turtą dėl to, kad praleistas įstatymu nustatytas terminas (b.l.7).

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T., o (duomenys neskelbtini)– dukra M. (gimimo liudijimų kopijos – b.l.10-11). 2014 m. rugpjūčio 23 d. R. B. ištekėjo už J. K., pakeisdama pavardę į K. (b.l.6).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr.3-169 nurodyta, jog R. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajono savivaldybėje 2002 m. sausio 14 d. ir faktiškai šiuo adresu gyvena. 2013 m. balandžio 19d. seniūno įsakymu Nr.TK-46 suteiktas tikslus adresas – (duomenys neskelbtini)seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė (b.l.9).

Sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties pareiškėja neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo ir mamos, auginančios mažametį kūdikį, problemų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi butu, deklaravo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji valdė ir naudojo butą su priklausiniais kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota dviejų kambarių buto Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)½ dalies ūkinio pastato su tremperiu 2I1pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viso ūkinio pastato 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, pirkimo-pardavimo sutartis, laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. K. (buv. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 2001 m. vasario 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.3-785, kuria ji iš A. A. įsigijo dviejų kambarių butą Nr.1, bendro ploto 55,46 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato su tremperiu 2I1pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visa ūkinį pastatą 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone (dabartinis daresas - (duomenys neskelbtini)seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.