Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas T. Č. 2015-12-22 priėmė nutarimą, kuriuo V. P. paskyrė 115 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2015-12-19 apie 8.40 val. neblaivaus V. P. (2,08 prom.) kratos metu sulaikant jį buvo rastas ir išimtas 50 ml talpos juodos spalvos metalinis dujų balionėlis „PFEFFER KO JET“.

2016 m. gegužės 4 d. teisme gautas V. P. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl sekančių priežasčių: 2015-12-19 apie 00.24 val. buvo sulaikytas neblaivus (duomenys neskelbtini), atvežtas į Šiaulių policijos komisariatą, iš ten paleistas neišsiblaivęs ir nenustačius girtumo laipsnio. Po 20 min. 2015-12-19 8.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje policijos pareigūnų vėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių policijos komisariatą, kuriame 8.45 val. iš jo buvo paimtas dujų balionėlis „PFEFFER KO JET“ su pipirų koncentratu ir nustatytas 2,08 prom. girtumas. 2016-02-07 Šiaulių apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-211-899/2016 iškeltą bylą pagal ATPK 178 str. 3 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl mano, kad toks neteisėtas pakartotinis jo sulaikymas už neblaivumą ir policijos pareigūnų aplaidumas pirmo sulaikymo metu, kai jam nebuvo nustatytas girtumas, paleistas iš policijos komisariato neišsiblaivęs ir jam buvo grąžintas dujų balionėlis, yra svarbi priežastis, kodėl jis neapskundė 2015-12-22 policijos pareigūno priimto nutarimo jį nubausti 115 Eur. bauda. Be to, jis nežinojo koks bus teismo nutarimas dėl tariamo antro pažeidimo, kuris buvo priimtas ir įsiteisėjo praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po policijos pareigūno priimto nutarimo. Iki 2016-03-31 rinko reikiamus dokumentus ir kreipėsi suteikti antrinę teisinę pagalbą, po ko, 2016-04-19 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų.

Prašymas tenkintinas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Įstatyme numatytas apibrėžtas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Tačiau procesinio termino samprata yra platesnė, nei jo traktavimas vien kaip laikotarpio, per kurį privaloma ar galima atlikti tam tikrus veiksmus. Šiam terminui pasibaigus, savaime neišnyksta asmens teisė skųsti jam nepalankų nutarimą. Pirmiau paminėta teisės norma taip pat numato, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu apylinkės teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai yra vertinamasis kriterijus. Tačiau svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat svarbu įvertinti ir praleisto termino trukmę (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-557/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2016 m. sausio 11 d., tačiau V. P. praleido įstatymo numatytą terminą ir skundo nepateikė.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutarimu V. P. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d. apie 8.39 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje sėdėjo girtas, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nutarimu nustatyta, kad V. P. pažeidimą padarė nesant tyčios jo veiksmuose, t. y. jo veiksmus įtakojo pirmojo - 2015-12-19 apie 00.24 val. (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pasekmės ir nesavalaikis išleidimas iš policijos komisariato, nepatikrinus asmens blaivumo alkoholio matuokliu. Iš administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad V. P. dėl 2015-12-19 apie 00.24 val. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo sulaikytas 2015-12-19 1.51 val., nutarimas priimtas 2015-12-19 8.18 val., skiriant 14 Eur baudą, asmuo paleistas 2015-12-19 8.20 val., bei vėl, užfiksavus pažeidimą, buvo pristatytas į policijos įstaigą 2015-12-19 8.40 val., t. y. nuo paleidimo ir antrojo pristatymo į policijos įstaigą buvo praėję vos 20 min. Be to, iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolų matyti, kad sulaikant asmenį pirmą kartą iš V. P. be kitų daiktų buvo paimti 0,33 Eur, antrą kartą sulaikant – 0,34 Eur. Šios nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina V. P. nurodytas aplinkybes, jog į laisvę buvo paleistas neišblaivėjęs ir per trumpą laiko neturėjo nei pinigų, nei fizinių galimybių vėl pakartotinai tyčia vartoti alkoholinius gėrimus.

Iš priimto nutarimo seka tai, kad 2015-12-22 policijos priimtas nutarimas yra tiesiogiai susijęs su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutarimu nutraukta byla pagal ATPK 178 str. 3 d., kadangi 2015-12-22 nutarimu V. P. surašytas nutarimas pagal ATPK 194 str. 2 d., kai jis buvo neblaivus ir su savimi turėjo dujų balionėlį, nors pagal ATPK 178 str. 3 d. administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, o klausimas dėl ATPK 194 str. 2 d. nebuvo sprendžiamas. Kaip ir nurodė V. P., nutarimo neskundė, nes nežinojo koks bus priimtas nutarimas dėl ATPK 178 str. 3 d. padaryto pažeidimo, o šiuo nutarimu nutraukus administracinę teiseną pagal ATPK 178 str. 3 d., V. P. atsirado pagrindas kreiptis ir dėl 2015-12-22 nutarimu paskirtos baudos panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, neturėdamas lėšų ir teisinių žinių, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, teismui 2016-02-07 priėmus nutarimą nutraukti administracinę teiseną, stengdamasis realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, kreipėsi teisinės pagalbos t.y. 2016-03-31 parašė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, vėliau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi į paskirtą advokatą Gvidą Armanavičių ir 2016-05-04 teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuvokė, ar yra pagrindas paduoti skundą dėl nutarimo panaikinimo, o 2016-02-07 teismui priėmus nutarimą panaikinti administracinę teiseną pagal ATPK 178 str. 3 d., kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kadangi pats pateikti skundo asmuo nesugebėjo, bei į tai, kad nebuvo išspręstas klausimas būtent dėl pažeidimo pagal ATPK 194 str. 2 d., kuris tiesiogiai susijęs su 2016-02-07 teismo priimtu nutarimu dėl pažeidimo pagal ATPK 178 str. 3 d. teisenos nutraukimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. P. savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo, nes manė, kad buvo nubaustas pagrįstai ir tik priėmus 2016-02-07 nutarimą, atsirado pagrindas apskųsti ir 2015-12-22 nutarimą, ir tai daro pagrindą išvadai, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, piktybiniai, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningas nepasinaudojimas suteiktomis teisėmis ir negalima užkirsti kelio pasinaudoti teise apskųsti policijos nutarimą.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracines, baudžiamąsias, civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi, siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Teismas pagal pareigas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes ir asmens teisės skųsti institucijų nutarimus svarbą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje administracinė atsakomybė savo pobūdžiu prilyginama baudžiamajai atsakomybei, (ką neabejotinai patvirtina ir ATPK 249 str. nuostatos), todėl asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė, turi būti tinkamai užtikrinama jo teisė į gynybą bei kitų teisių apsauga. Akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl ATPK 194 str. 2 d. numatyto pažeidimo už kurį V. P. paskirta nuobauda, taikymo teisingumas ir pagrindas, todėl vertinant priežastis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, ši aplinkybė laikytina reikšminga ir vertintina pareiškėjo naudai.

Šių duomenų kontekste analizuojant V. P. prašymo argumentus akcentuotina, kad iš esmės sąžiningai proceso metu besielgiantis asmuo, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti institucijos procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, asmens teisės į apeliaciją svarbą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl V. P. prašymas tenkintinas ir praleistas nutarimo apskundimo terminas atnaujintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsniu, 296 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti V. P. prašymą ir atnaujinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjo T. Č. 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismą.