- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-6962-925/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02192-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys M. B. (išieškotoja), antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. pateiktu 2021-01-14 antstoliui skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl 2020-12-28 sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo.
Pirma, 2021-01-04 pareiškėjas gavo 2020-12-28 antstolio patvarkymą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo antstolis įpareigojo pareiškėją nedelsiant vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, jog antstolio įpareigojimo šiuo metu įvykdyti neįmanoma dėl esamos pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų (asmenų ribojimo tarp savivaldybių, draudimo kontaktuoti daugiau nei vienos šeimos ūkiui ir pan.). Pareiškėjas neturi jokios objektyvios galimybės susitikti su atskirai nuo jo kitame namų ūkyje gyvenančiais savo nepilnamečiais vaikais, nes jis gyvena Vilniaus rajone, o nepilnamečiai vaikai – Vilniaus mieste.
Antra, bendravimo su vaikais tvarka nėra aiški, nes bendravimo tvarka nustato jo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį, tačiau nėra aišku, kuriais būtent savaitgaliais jis įpareigotas matytis su vaikais (nenurodyta, ar tėvui priklauso poriniai, ar neporiniai savaitgaliai).
Trečia, dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, stengiasi jo su vaikais tiesioginių susitikimų nebuvimą kompensuoti ženkliai intensyvesniu bendravimu telekomunikacijos priemonėmis, dėl ko nenukenčia nepilnamečių interesai ir bendravimas su vaikais yra artimas maksimaliam. Todėl skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisingumo bei protingumo principams.
2021-03-01 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog pagerėjus sergamumo COVID-19 situacijai, jis nuo 2021-02-12-14 ir 2021-02-26-28 pradėjo fiziškai bendrauti su vaikais. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog jis su savo vaikais bendravo nuolatos nuotoliniu būdu, tačiau siekdamas apsaugoti jų sveikatą, o taip pat siekdamas nepažeisti teisės aktų reikalavimų, draudžiančių bendrauti dviem šeimų ūkiams, fizinių susitikimų su vaikais neorganizavo. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjo darbovietėje nuolatos būdavo patvirtinami covid-19 atvejai. Vien 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais atsakovo darbovietėje buvo patvirtinti 6 covid-19 atvejai. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundžiamas patvarkymas, įpareigojantis pareiškėją bendrauti su jo vaikais, yra pažeidžiantis karantino režimą reglamentuojančius teisės aktus, nes pareiškėją įpareigoja fiziškai susitikti su kito šeimos ūkio nariais, o taip pat sukeliantis pareiškėjo vaikų sveikatai pavojų, kadangi, kaip matyti, atsakovo darbovietėje užsikrėsti covid19 rizika yra didelė.
Antstolis Mindaugas Dabkus 2021-01-18 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė:
Pirma, CK numato tėvų pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tai yra esminės tėvų pareigos vaikui, užtikrinančios pagrindines vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl šios pareigos turi būti vykdomos net ekstremalios situacijos metu. Taigi karantinas nepanaikina tėvų pareigų vaikams.
Antra, nepaisant to, jog vienas iš tėvų gyvena skyrium nuo vaiko, jie yra laikomi šeima, o vaikai net ir išsituokusiems tėvams ar jiems gyvenant skyrium yra laikomi kiekvieno iš tėvų šeimos nariais, todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir vaikas gali susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu, o tokioje situacijoje vykimas į kitą savivaldybę pas savo vaikus būtų laikoma objektyvia, pagrįsta bei neatidėliotina priežastimi, todėl karantinas neturėtų būti priežastimi nevykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Trečia, bendravimo su vaikais tvarka buvo teismo patvirtinta šalių sulygtomis sąlygomis sudaryta taikos sutartimi, todėl pareiškėjui turi būti žinoma bendravimo su vaikais tvarka, o jei ji neaiški, jis gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos išaiškinimo.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (vykdomosios bylos Nr. 0028/20/01491) nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo 2020-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-39318-989/2017 dėl A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir G. K. tvarkos (toliau – ir vykdomasis dokumentas, v. b. l. 5-6). 2020-12-28 buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo Nr. S-20-28-35390, kuriuo antstolis pareiškėją įpareigojo nedelsiant vykdyti 2020-12-22 išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. laikytis vykdomajame rašte nurodytos su vaikais matymosi tvarkos (v. b. l. 15).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 nutartis (jos pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas), kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nebuvo pakeista ar panaikinta – ji nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, todėl turi būti vykdoma. Taikos sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neprieštarauja bendrauti su nepilnamečiais vaikais taikos sutartimi patvirtintomis sąlygomis, tačiau siekia laikinai (karantino metu) riboti fizinį ir tiesioginį bendravimą su vaikais, motyvuodamas tuo, jog karantino metu yra taikomi judėjimo draudimai tarp savivaldybių, o jis su vaikais gyvena skirtingose savivaldybėse, taip pat tuo, jog draudžiami daugiau nei vienos šeimos (namų ūkio) artimi kontaktai bei tuo, jog dėl jo darbovietėje esamų susirgimų skaičiaus susitikti tiesiogiai su vaikais nėra saugu.
CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, antstolis galėjo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su vaikais tvarkos tik tuo atveju, jei tam būtų akivaizdžių kliūčių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu nėra priimta teisės aktų, kurie dėl paskelbto karantino ribotų vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdyti ar sudarytų pagrindą stabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, kuris išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 nutarties, kuri buvo priimta jau esant galiojančiam karantinui ir kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pagrindu. Taigi pačios šalys turėjo įvertinti, ar esamomis sąlygomis galės laikytis pačių prisiimtų įsipareigojimų arba susitarti dėl specialios bendravimo su vaikais tvarkos karantino sąlygomis. Įvertinęs paminėtą, teismas neturi pagrindo laikyti, kad vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu būtų egzistavę akivaizdžios kliūtys, kurios būtų sudarę pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2, 3 dalys).
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomojoje byloje 2020-12-28 priėmė skundžiamą sprendimą (patvarkymą), kuris savo turiniu yra raginimas įvykdyti sprendimą. Iš priimto skundžiamo sprendimo matyti, jog antstolis supažindino pareiškėją (skolininką) su vykdomajame dokumente nurodytomis vykdymo veiksmų ribomis (pacitavo teismo nutarties rezoliucinės dalies vykdytinus punktus) bei įpareigojo laikytis vykdomajame rašte nurodytos matymosi su vaikais tvarkos ir įgyvendinti vykdomajame dokumente numatytas bendravimo su vaikais teises. Todėl aptariamu atveju ragindamas įvykdyti sprendimą bei pacituodamas nutarties rezoliucinę dalį, kuri bus priverstinai vykdytina, antstolis veikė savo kompetencijos ribose.
Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatyta vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Pažymėtina, jog karantino paskelbimas neeliminuoja vaikų teisės bendrauti su tėvu karantino metu, todėl karantino paskelbimas antstoliui nėra priežastis nepriimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui ir nepradėti vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas antstoliui nėra pateikęs jokių prašymų ir pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kodėl negali būti vykdoma teismo nutartimi nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis priėmė skundžiamą sprendimą nepagrįstai. Pats pareiškėjas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2021 metų vasario 12-14 dienomis bei 2021 metų vasario 26-28 dienomis buvo susitikęs su vaikais ir su jais bendravo tiesiogiai galiojant karantino laikotarpiu nustatytiems draudimams (patvirtino, jog laikosi nutartyje nurodytos bendravimo su vaikais tvarkos), todėl visiškai lieka neaišku, kaip karantino laikotarpiu nustatyti draudimai pažeidžia protingumo ir teisingumo principus ar teisės aktus pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų aplinkybių kontekste.
Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl sprendimo vykdymo metu esančio paskelbto karantino ir jo metu taikomų apribojimų (draudimų) nėra kliūtis antstoliui priimti vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmų, nes įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir surašė skundžiamą sprendimą, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio sprendimo.
Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjo skundas dėl 2020-12-28 antstolio patvarkymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kartu pareiškėjui išaiškintina, kad jeigu jis laiko, kad antstoliui vykdyti pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta bendravimo su vaikais tvarka yra neaiški, netiksli ar jos negalima įvykdyti esamomis sąlygomis, jis gali, bendradarbiaudamas su išieškotoja, tarpusavio sutarimu pakeisti esamą susitarimą dėl bendravimo tvarkos, papildydamas šią tvarką specialiomis sąlygomis dėl bendravimo su vaikais tvarkos esant ekstremalioms situacijoms (pvz., karantinui), tuo klausimu sudarydamas naują (papildomą) susitarimą su išieškotoja, arba, šiai nesutinkant, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Tuo tarpu antstolis neturi teisės keisti vykdomajame dokumente nurodytos bendravimo tvarkos, o stabdyti vykdomojo dokumento vykdymą gali tik esant tam įstatyme numatytoms sąlygoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsnio 2-3 dalimis, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.