Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-10260-869/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2-10260-869/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05063-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
E. R.
Trečiasis asmuo
R. K.
Advokatai
Dmitrijus Bogdanovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10260-869/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05063-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Ingridai Valickienei, Natalijai Tomilinai,dalyvaujant ieškovui E. R., jo atstovui, advokatui Dmitrijui Bogdanovui,atsakovui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. patikslintą ieškinį atsakovui E. R. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 18 d. ieškovas E. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. R. dėl paramos priteisimo (tomas 1, e. b. l. 1-2), kurį 2019 m. gegužės 21 d. patikslino ir patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 370,00 Eur per mėnesį, kol ieškovas mokosi gimnazijoje; 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 2960,00 Eur (8 mėn. x 370 Eur); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (pirminiame ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo).

Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2004 metais ieškovo tėvai nutraukė santuoką bei atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui 1250,00 Lt išlaikymą iki jo pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovui sukako 18 metų, nuo to laiko atsakovas nebemoka ieškovui išlaikymo (paramos). Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 11 klasėje. Trečiojo asmens, ieškovo motinos, turtinė padėtis neleidžia jai vienai teikti paramą savo vaikui, jos pajamos nereguliarios, nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto ieškovo motina neturi, vien tik už buto nuomą moka virš 300,00 Eur. Nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto, santaupų, indėlių bankuose ir pan. ieškovas neturi, jam būtina tėvo materialinė pagalba. Ieškovo manymu, iš atsakovo priteistinas ne tik išlaikymas (parama), bet ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimas (tomas 3, e. b. l. 179-181).

Teismo posėdžio metu ieškovas pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

2019 m. kovo 15 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies bei prašė teismo: 1) nustatyti atsakovui priklausančią ieškovo išlaikymo (paramos) dalį po 150,00 Eur per mėnesį, kol ieškovas mokosi gimnazijoje; 2) įpareigoti ieškovą kartą per mėnesį susitikti su tėvu bent 2 val. bendravimui; 3) įpareigoti ieškovą informuoti apie savo kontaktus (telefono numerį, gyvenamosios vietos adresą, banko sąskaitos numerį; 4) įtraukti dukrą, A. R., gyv. (duomenys neskelbtini), į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ar be jų; 5) priteisti atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovo atsiliepimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su pilnamečiu sūnumi buvo atsisakyta priimti (tomas 3, e. b. l. 81-83), o klausimai dėl ieškovo duomenų atsakovui suteikimo ir atsakovo dukters A. R. įtraukimo į bylą buvo išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Teismui pateiktame atsiliepime E. R. nurodė, jog atsakovas pilnai supranta savo, kaip tėvo, pareigas ir atsakomybę teikti sūnui išlaikymą, tačiau sūnus pats sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kad tėvas nežino, kur galėtų pervesti išlaikymo pinigus sūnui, neturi jokių jo kontaktų: nežino sūnaus telefono numerio, iki ieškinio gavimo nežinojo net jo adreso, neturi jam priklausančios sąskaitos numerio, sūnus atsisako susitikti ar kitaip bendrauti su atsakovu. Vienintelis atsakovo susisiekimo būdas su sūnumi yra Facebook Messenger žinutės. Atsakovas nurodė, jog nuo sūnaus pilnametystės daug kartų per Messenger programą prašė sūnaus atsiųsti prašymą su duomenimis, kur atsakovas galėtų savanoriškai pervesti išlaikymo lėšas, tačiau sūnus visus prašymus ignoravo ir grasino teismu, nes neva atsakovas pervesiantis per mažai pinigų. Atsakovas nurodė, jog 2004 m. gruodžio 3 d. su trečiuoju asmeniu byloje - R. K. santuoką nutraukė šalių susitarimu. Tuo metu atsakovo materialinė padėtis buvo labai gera, jis turėjo labai gerai apmokamą darbą, nekilnojamojo turto, akcijų, todėl savo iniciatyva vietoje prašomų 1000 Lt pasiūlė mokėti vaiko išlaikymui po 1250 Lt per mėnesį, kas buvo įtvirtinta šalių susitarime dėl santuokos nutraukimo. Tačiau 2006 m. atsakovas neteko darbo, dėl nepalankiai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo susirgo depresija ir iki 2012 m. nedirbo. Nepaisant to, visada mokėjo pinigus savo vaikų išlaikymui, bendravo su jais teismo nustatyta tvarka, kas antrą savaitgalį ir per šventes pasiimdavo vaikus pas save, lankydavo giminaičius, eidavo į kino teatrus ir pan. Tuo metu iš vaikų motinos jokių pretenzijų atsakovas nesulaukdavo, iš vaikų jokių nusiskundimų nebuvo. Vaikai švenčių ir gimtadienių progomis gaudavo dovanas tiek iš atsakovo, tiek iš jo artimųjų, R. K. paprašytas pervesdavo jai papildomas sumas pinigų. 2010 m. atsakovui pradėjus bendrauti, o vėliau ir apsigyvenus su kita moterimi, po kurio laiko pajuto, kad vaikų motina daro jiems neigiamą įtaką, vaikai tampa vis šaltesni. 2011 m. R. K. pareikalavo papildomų pinigų vaikų paruošimui mokyklai. Atsakovas atsisakė jų duoti, nes vis dar negalėjo rasti darbo, o R. K. pareiškė, kad nebeleis bendrauti su vaikais, neva jie patys to nenori. Taip ir įvyko. Tuomet atsakovas R. K. informavo, kad jeigu ji neleidžia bendrauti su vaikais, jis visas papildomai pervestas lėšas užskaitys kaip išlaikymo permoką. Tačiau situacija nepasikeitė. Trejus metus iki 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovas neturėjo jokių galimybių bendrauti su savo vaikais. Atsakovas kelis kartus bandė nuvykęs į Šiaulius pasikalbėti su sūnumi, užkalbindamas jį grįžtantį iš mokyklos, bet sūnus pabėgo. Dukra telefonu yra pareiškusi, kad labiausiai norėtų atsakovo mirties. (duomenys neskelbtini) dukrai sulaukus pilnametystės išlaikymą atsakovas nutraukė ir pasiūlė dukrai mokėti jai po 600 Lt per mėnesį, arba geranoriškai atnaujinti bendravimą bei toliau mokėti po 1250 Lt per mėnesį iki gimnazijos baigimo. Tokiu būdu vėl atsinaujino atsakovo bendravimas su abiem vaikais, vaikai vėl važiuodavo pas atsakovą, lankydavosi pas giminaičius. Atsakovo teigimu, R. K. visą laiką nuo 2004 m. niekur nedirbo, gyveno iš atsakovo vaikams mokamo išlaikymo, prisiskolino pinigų ir 2014 m. buvo priversta parduoti dviejų kambarių butą Šiauliuose, kas galimai taip pat prisidėjo prie atsakovo bendravimo su vaikais atnaujinimo. 2015 m. birželio mėn. dukra baigė gimnaziją ir įstojo į Vilniaus Universitetą. Trečiasis asmuo – R. K. kartu su vaikais išsinuomojo butą Vilniuje ir persikėlė čia gyventi. Atsakovas rūpinosi sūnaus priėmimu į pasirinktą mokyklą, supažindino su nauja aplinka bei transporto organizavimu, pasirūpino, kad galėtų mokytis vokiečių kalbos. Kartu su sūnumi atsakovas leisdavo laiką, važiuodavo savaitgaliais prie ežero, su vaikais dažnai pietaudavo. Atrodė, kad santykiai normalizavosi ir tapo geri. 2016 m. pavasarį atsakovas sužinojo, kad vaikų motina išvyksta dirbti į užsienį, o dukra kreipėsi į jį su prašymu padėti spręsti jų gyvenamosios vietos klausimą, padėti įsigyti būstą. Trečiajam asmeniui išvykus į Norvegiją, atsakovas su vaikais ieškojo jiems tinkamo buto, domėjosi kredito galimybėmis. Buvo išsirinktas butas (duomenys neskelbtini), kuris kainavo 74500 Eur. Buvo sutarta, kad pradiniam įnašui 5000 Eur skirs dukra iš sukaupto išlaikymo, 7000 Eur atsakovas pasiskolino iš savo mamos, o likusią 62955 Eur sumą atsakovas pasiskolino iš banko. Buvo susitarta, kad vaikai galės gyventi bute, o atsakovas dengs kredito įmokas, kurios sudarė 435 Eur per mėnesį su privalomo draudimo įmoka, tačiau nebeteiks dukrai išlaikymo (paramos). Buvo sutarta, kad dukra turės galimybę nusipirkti šį butą, jeigu baigs mokslus ir turės galimybę finansuotis. 2016 m. liepos 20 d. atsakovas organizavo vaikų perkraustymą iš nuomojamo buto. Jau perkraustymo metu įvyko keli nedideli konfliktai su sūnumi. Vaikai apsigyveno, aplinka jiems patiko, atrodė patenkinti. Dukra įsidarbino parduotuvėje, sūnų atsakovas tai pat įkalbėjo vasarą padirbėti maisto prekių parduotuvėje pagalbiniu darbuotoju, tačiau jau pirmą darbo dieną sūnus maldavo leisti jam nedirbti, esą jam ten nepatinka. Atsakovas nesutiko ir griežtai pareikalavo dirbti. Vaikams labai nepatiko, kad atsakovas užsukdavo jų aplankyti, teikdavo pastabas dėl tvarkos. 2016 m. rugsėjo 1 d. sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tačiau po kelių dienų jis susirgo kreatitu (infekcinis ragenos uždegimas). Gydymas ligoninėje buvo būtinas. Atsakovas sūnų lankė, rūpinosi juo, konsultavausi su gydytojais. Besibaigiant gydymui ligoninėje, iš užsienio grįžo vaikų motina, bet sūnaus ligoninėje taip ir neaplankė. Po R. K. grįžimo atsakovo santykiai su vaikais vėl ėmė blogėti. Atsakovas, žinodamas, kad su vaikais gyvena motina, vaikų nelankė, tik išvažiuodavo, kur papietauti. Sūnaus santykiai klasėje nesusiklostė. Atsakovas pamatė, kad sūnus yra labai pasikeitęs, nervingas, todėl kreipėsi į klasės auklėtoją, socialinę pedagogę su prašymu perkelti sūnų į kitą klasę, tačiau šio klausimo sprendimas buvo vilkinamas, situacija nesikeitė, todėl atsakovas užsiminė, kad yra planuojama keisti mokyklą. Tai pasirodė veiksminga ir nuo antro semestro sūnus buvo perkeltas į kitą klasę, tačiau atsakovas juto, kad sūnų užvaldė kompleksai ir jis nebegali jų įveikti. Sūnus įsivaizdavo, kad jo kalba yra švepla, nors taip nėra. Kad sūnui būtų ramiau, atsakovas surado jam logopedą – psichologą, kuris sūnui šiek tiek padėjo, tačiau bendravimas su vaikais blogėjo. Jie ėmė slėpti nuo atsakovo bet kokią informaciją apie save bei apie motiną. Bandant su vaikais pasikalbėti, situacija nesikeitė. 2017 m. kovo mėnesį atsakovas sužinojo, kad jis ir jo artimieji yra labai negražiai vadinami savo vaikų. Atsakovas sužinojo ir tai, kad vaikai tarpusavyje kalbėjo apie norą jį nužudyti. Tai atsakovui sukėlė šoką. Jis stengėsi atrasti savo klaidas, tačiau situacija nesikeitė. Tuomet atsakovas vaikams pasiūlė arba pakeisti požiūrį į atsakovą, arba visiškai nutraukti santykius. Vaikai pasirinko visišką santykių nutraukimą su visomis pasekmėmis. 2017 m. liepos 23 d. vaikai jau buvo išsikraustę iš buto ir nuo to laiko atsakovas neturi jokių vaikų kontaktų (adreso ar telefono numerio). Atsakovo teigimu, jis negali sutikti su prašoma priteisti 370 Eur per mėnesį paramos suma, kadangi neturi galimybių tokią sumą mokėti. Jo materialinė padėtis yra ženkliai pasikeitusi. Nutraukiant santuoką 2004 m. ir nustatant 1250 Lt (363,03 Eur) per mėnesį išlaikymą sūnui, atsakovo finansinė padėtis buvo labai gera, deklaruotos pajamos (atskaičius mokesčius) siekė 252249 Lt (73056 Eur) per metus arba 21020 Lt (6088 Eur) per mėnesį. Darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) per mėnesį sudarė 11818 Lt (3422 Eur) per mėnesį, turėto turto tuometinė vertė 647336 Lt (187481 Eur). Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. atsakovas neturėjo darbo, gyveno ir teikė išlaikymą vaikams iš turėtų santaupų ir turto pardavimo pajamų. 2012 m. kovo mėn. atsakovas susirado darbą. Jo gaunamas darbo užmokestis sudarė 3000 Lt (868,86 Eur). Beveik visas atlyginimas, t. y., 2500 Lt (724 Eur), buvo atiduodamas vaikams. Vėliau, atlyginimas didėjo ir sudarė 23091 Eur per metus arba 1776 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovo mėnesinės pajamos sumažėjo beveik trigubai. Pasak atsakovo, jo turimas turtas taip pat sumažėjo. Šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso: butas (duomenys neskelbtini) (vertė 65165 Eur); sandėliukas (duomenys neskelbtini) (vertė 686 EUR), dvi parkingo vietos 2/95 viso parkingo (vertė 8674 Eur), butas ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (vertė 74500 Eur). Butas yra įkeistas bankui. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso ½ 14,96 a. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 2625 Eur) ir mobilus namelis (vertė 7000 Eur). Viso atsakovo turimo turto vertė yra 158650 Eur. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, t. y., įsipareigojimas bankui (likutis 52302 Eur) ir įsipareigojimas UAB „General Finansing“ (7672 Eur). Taigi, reali atsakovo turto vertė, atėmus turimus finansinius įsipareigojimus, yra 98676 Eur. Kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 435 Eur buto paskolos grąžinimui bei 127,38 Eur susieto vartojimo paskolos grąžinimui. Iš gaunamų pajamų atėmus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, atsakovas gali teikti sūnui išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, jog dar 2016 m. E. R., kaip nepilnamečiui, atsakovo sutikimu, buvo išduota SEB banko kortelė, kuria jis iki šiol naudojasi ir pilnai ja disponuoja. Atsakovas ir jo artimieji pervesdavo į šią kortelę pinigines dovanas švenčių progomis. Vien nuo 2018 m. liepos mėn. atsakovas į ją sūnui pervedė 600 Eur, artimieji dar 500 Eur, likutis kortelėje yra 192 Eur. Atsakovas nemokėjo į šią kortelę pinigų, skirtų išlaikymui, todėl kad ji teisiškai priklauso jam pačiam, o pasitikėjimo santykių su sūnumi jau nebuvo. Sūnus taip pat gauna valstybės mokamą išmoką, sudarančią 50 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie trečiojo asmens R. K. gaunamas nereguliarias pajamas užsienyje. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo (paramos) sumos, nėra aišku, kokios išlaikymo (paramos) dalies yra reikalaujama iš atsakovo, o kokia dalimi prie pilnamečio sūnaus išlaikymo prisidės motina.

2019 m. gegužės 29 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė: nustatyti atsakovui priklausančią ieškovo išlaikymo (paramos) dalį po 150 Eur per mėnesį, kol ieškovas mokosi gimnazijoje, nustatant mokėjimo dieną - einamojo mėnesio 15 d.; atmesti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. liepos 25d., sudarantį 2960 Eur (t. y., 8 mėn. x 370); priteisti iš ieškovo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Patikslintame atsiliepime atsakovas nurodė, jog nesutinka su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo (paramos) bei išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo, kadangi iki parengiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 8 d., atsakovas neturėjo jokios informacijos apie tai, kur galėtų pervesti ieškovui skirto išlaikymo (paramos) pinigus. Teismui įpareigojus ieškovą elektroniniu paštu pateikti atsakovui informaciją apie turimą banko sąskaitą, tai buvo padaryta 2019 m. gegužės 8 d. Atsakovas nedelsdamas 2019 m. gegužės 9 d. padarė mokėjimo pavedimą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, t. y., pervedė 1500 Eur (išlaikymo pinigus po 150 Eur x 10 mėnesių: nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gegužės 25 d.). Atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir akivaizdžiai žinodamas apie pervestus pinigus išlaikymui, reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nevertindamas atsakovo jau sumokėtų 1500 Eur (tomas 3, e. b. l. 185 - 186).

Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepimą palaikė jame išdėstytais motyvais bei pasisakė dėl sūnaus poreikių vertinimo iš esmės analogiškais motyvais, kurie nurodyti atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose (tomas 4, e. b. l. 18-19).

Trečiasis asmuo R. K. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, kadangi šiuo metu viena išlaiko pilnametį sūnų bei studentę dukrą, kurios atsakovas neišlaiko. Trečiasis asmuo prašo priteisti ieškovui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 370 Eur per mėnesį, kadangi tokią sumą atsakovas mokėjo ir iki sūnaus pilnametystės. Trečiasis asmuo nurodė, jog iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimas (tomas 3, e. b. l. 20-21).

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja buvo apklausta ieškovo sesuo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y., kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio normai taikyti yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: sunki vaikų turtinė padėtis; pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. Be to, turi būti įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti, vadovaujantis tokiais principais: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y., pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. R. ir trečiojo asmens R. K. pilnametis sūnus, pilnametystės sulaukęs (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 9). A. E. R. ir trečiasis asmuo R. K. turi dar vieną vaiką – dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. 2004 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4935-6/2004 buvo patvirtina atsakovo bei trečiojo asmens sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai numatė, jog atsakovas E. R. teiks nepilnamečiams vaikams A. R. ir E. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1250 Lt (362,03 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (tomas 1, e. b. l. 5-7).

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2018-2019 mokslo metais E. R. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje III c (11) klasėje (tomas 1, e. b. l. 8). 2019-2020 metais mokslus tęsė IV c klasėje. Gimnaziją planuoja baigti 2020 m. liepos mėnesį (tomas 4, e. b. l. 184). Ieškovas pateikė teismui 2018 metų mokymosi rezultatus patvirtinančio pažymėjimo kopiją, iš kurio matyti jog jo mokymosi dalykai buvo įvertinti balais nuo 5 iki 10 (tomas 3, e. b. l. 160). Bylos duomenimis, ieškovas nedirbo (tomas 1, e. b. l. 15). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ar vertybinių popierių neturi (tomas 1, e. b. l. 23, 40). Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, informacijos apie ieškovo atžvilgiu taikytus areštus, hipotekos suvaržymus, pradėtas vykdomąsias bylas ar kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams buvimą byloje nėra (tomas 1, e. b. l. 26).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje tarp šalių kilo dėl atsakovo E. R. prievolės teikti išlaikymą (paramą) pilnamečiui sūnui E. R. jai mokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. Iš ieškinio turinio matyti, jog išlaikymo periodo pradžia yra siejama su ieškovo pilnametyste, t. y., išlaikymo (paramos) įsiskolinimą iš atsakovo yra prašoma nuo ieškovo pilnametystės (duomenys neskelbtini) už 8 mėnesius, t. y., iki 2019 m. (duomenys neskelbtini), kas sudarytų 2960 Eur (8 mėn. x 370 Eur) bei išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 370 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ieškovas mokosi gimnazijoje (planuojama mokslų pabaiga 2020 m. birželio 1 d.).

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą <...> ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismui nustačius aplinkybę, kad ieškovas E. R. sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), t. y., dar mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą priešpaskutinėje (11) gimnazijos klasėje, jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas, ieškovo tėvas, teiktų jam išlaikymą mokymosi gimnazijos laikotarpiu, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) iki jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet neilgiau iki jam sueis 24 metai. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Toliau pasisakoma dėl kiekvienos iš šių aplinkybių.

Dėl mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus apie jo mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2018-2019 m. ieškovas mokėsi III c (11) klasėje (tomas 1, e. b. l. 8). 2019-2020 metais mokslus turėjo tęsti bei tęsė IV c (12) klasėje. Gimnaziją planuoja baigti 2020 m. liepos mėnesį (tomas 4, e. b. l. 184). Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas mokosi nurodytoje ugdymo įstaigoje.

Dėl sąžiningo ir pažangaus mokymosi

Spręsdamas dėl paramos pilnamečiui besimokančiam vaikui priteisimo, teismas įvertina ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Byloje esantys ieškovo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas 2018 metais baigė pagrindinio ugdymo programą ir jo mokymosi vidurinėje mokykloje rezultatai 2018 mokslo metų pabaigoje svyravo nuo 5 balų (užsienio – anglų k) iki 10 balų, pažymių vidurkis sudarė 8,7 balo, mokykliniai matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai buvo įvertinti kiekvienas 8 balais (tomas 3, e. b. l. 160). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas 2018-2019 m. ieškovas mokėsi III c (11) klasėje, o 2019 m. rudenį tęsė mokslus IV c (12) klasėje. Nepaisant to, jog ieškovo mokymosi rezultatai, jam baigiant III c (11) klasę teismui nėra pateikti, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas buvo perkeltas į sekančią klasę bei kartu atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog pažangų vertinimą liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus įvertinimus, konstatuotina, jog jis sąžiningai vykdė pareigą mokytis vidurinėje mokykloje, jo mokymosi rezultatai Vilniaus M. B. gimnazijoje vertintini kaip atitinkantys pažangumo reikalavimus, kuriems esant, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Dėl paramos būtinumo

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė savo poreikių lentelę (tomas 3, e. b. l. 193), kurią teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė, jog besimokančio vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ieškovo poreikius per mėnesį sudaro: ½ buto nuomos dalis, sudaranti 180 Eur per mėnesį, ½ komunalinių mokesčių dalis – 75 Eur per mėnesį, išlaidos maistu – 180 Eur per mėnesį, išlaidos maistui mokykloje – 30 Eur per mėnesį, logopedo konsultacijoms, kurių ieškovas šiuo metu nelanko, yra reikalinga 30 Eur per mėnesį, mokyklos reikmenims – 10 Eur per mėnesį, telefono sąskaitai apmokėti – 10 Eur per mėnesį, vitaminams – 10 Eur per mėnesį, lavinimo priemonėms – 5 Eur per mėnesį, transporto bilietui įsigyti – 5,80 Eur per mėnesį, sportui (sporto klubo abonentui bei treniruotėms) – 35,83 Eur per mėnesį, kelionėms, pramogoms – 50 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 40 Eur per mėnesį, higienos priemonėms, kremams – 40 Eur per mėnesį, anglų kalbos korepetitoriaus konsultacijoms – 60 Eur per mėnesį, psichologo konsultacijoms – 120 Eur per mėnesį, matematikos korepetitoriaus paslaugoms – 60 Eur per mėnesį, technikai ir elektronikai (pvz., siurblio, kompiuterio remontui) - 60 Eur per mėnesį. Vadovaujantis teismui pateiktais ieškovo poreikių lentelės duomenimis, ieškovo poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1031 Eur suma.

Atsakovas pateikė teismui savo poziciją dėl ieškovo poreikių (tomas 4, e. b. l. 18-19), kurią patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu ir nurodė, jog dėl ieškovo nurodomų išlaidų buto nuomai bei komunaliniams mokesčiams nesutinka, kadangi ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi galimybę gyventi šiame bute, bet dėl savo nuostatų nori gyventi atskirai. Dar daugiau, ieškovas turi galimybę gyventi atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), tačiau to nenori. Dėl šios priežasties atsakovas mano, jog jis neprivalo būti finansiškai atsakingas už nepilnamečio sūnaus savarankiškai priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tiek gyvenant dabar nuomojamame būste, tiek ir gyvenant atsakovui priklausančiame būste būtų patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams apmokėti, teismo posėdžio metu atsakovas savo poziciją dėl komunalinių mokesčių patikslino ir nurodė, jog į ieškovo poreikius galėtų būti įtraukiama 35 Eur per mėnesį suma būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti. Atsakovo manymu, būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur suma (tokia suma yra reikalinga atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams apmokėti, o šis būstas iš esmės yra analogiškas, tam, kuriame gyvena atsakovo vaikai – (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas nurodė, jog su ieškovo nurodytomis išlaidomis mokyklos reikmenims (10 Eur per mėnesį), telefono sąskaitai (10 Eur per mėnesį), lavinimo priemonėms (5 Eur per mėnesį), transporto bilietui (5,80 Eur per mėnesį), drabužiams, avalynei (40 Eur per mėnesį) sutinka ir jų neginčija. Atsakovo manymu, sūnaus maistui (įskaitant ir maitinimąsi mokykloje) per mėnesį yra reikalinga apie 180 Eur suma, higienos priemonėms, kremams – 20 Eur per mėnesį suma, technikai ir elektronikai bei jos remontui – 20 Eur per mėnesį (t. y., su šiais ieškovo poreikiais atsakovas sutiko iš dalies). Atsakovas visiškai nesutiko su ieškovo nurodytomis išlaidomis sportui (35,83 Eur per mėnesį), kelionėms/pramogoms (50 Eur per mėnesį), logopedo konsultacijoms (60 Eur per mėnesį), kadangi tam nėra jokio pagrindo, psichologo konsultacijoms (120 Eur per mėnesį). Pasak atsakovo, psichologas nemokamai teikia konsultacijas mokykloje, galima ir kitokia nemokama psichologinė pagalba, jei tam yra poreikis. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo nurodytomis 60 Eur per mėnesį išlaidomis anglų kalbos bei 60 Eur per mėnesį išlaidomis matematikos korepetitorių konsultacijoms, nurodydamas, jog ieškovo gabumai yra daug didesni, nei vidutiniai, tačiau ieškovas pats neatsakingai praleidinėdavo pamokas, neatsakinėdavo per pamokas, neatlikdavo namų darbų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas bei trečiasis asmuo R. K. nekilnojamojo turto nuosavybės teise Lietuvoje neturi (tomas 1, e. b. l. 50, 57). Duomenų apie trečiojo asmens užsienio valstybėse turimą turtą byloje nepateikta. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu yra registruoti net keli nekilnojamoj turto objektai, iš kurių du butai: viename jų ((duomenys neskelbtini)) gyvena pats atsakovas, o kitas ((duomenys neskelbtini)) atsakovo buvo įsigytas tam, kad jame galėtų gyventi jau pilnamečiai vaikai E. R. ir A. R. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių susirašinėjimo), tiek ir iš byloje duotų šalių paaiškinimų, liudytojos A. R. parodymų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai nėra sklandūs. Dėl tarpusavio nesutarimų, praeities nuoskaudų, konfliktų atsakovo pilnamečiai vaikai nesutinka gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), nenori būti atsakovo kontroliuojami ir yra priėmę sprendimą nuomotis toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoliese esantį taip pat dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas bei liudytoja apklausta jo sesuo nurodė kad buto nuomos išlaidos sudaro 360 Eur per mėnesį, o byloje esanti nuomos sutartis (tomas 1, e.b. l. 49, 53-54) buvo pratęsta dar vienerių metų terminui. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog būstą, kuris buvo įsigytas vaikų apgyvendinimui, šiuo metu nuomoja ir gauna 370 Eur nuomos mokestį.

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti ieškovo teisę į būstą, ieškovo nurodyta 180 Eur per mėnesį suma, skiriama būsto nuomai pripažintina pagrįsta bei įrodyta byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas vaikų apgyvendinimui, šiuo metu yra nuomojamas, atsakovas už tai gauna nuomos pajamas, teismo vertinimu, dalį iš nuomos gaunamų lėšų atsakovas galėtų skirti pilnamečio ieškovo teisei į būstą užtikrinti. Ieškovas nurodė, jog išlaidoms už komunalines paslaugas skiriama jo dalis (1/2 dalis) sudaro 75 Eur. Atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog iš esmės analogiško būsto, priklausančio atsakovui, mokesčiai už komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 75 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nepaisant šioje dalyje tarp šalių kilusio ginčo, ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaidoms už komunalines paslaugas skiriamas sumas, išskyrus vieną 2019 m. kovo mėnesio mokėjimą gavėjui UAB „Viena sąskaita“ 140,08 Eur sumai (tomas 4, e. b. l. 42), teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog 2019 m. kovo mėnesio mokėjimas buvo atliekamas už prieš tai buvusį vasario mėnesį (t. y., žiemos mėnesį, kurio metu yra teikiamas šildymas), o vasaros mėnesiais, tikėtina, jog įmokos už komunalines paslaugas yra mažesnės, pripažįsta, kad buto komunaliniams mokesčiams vidutiniškai per mėnesį skirtina suma sudarytų apie 100 Eur, iš kurių ½ dalis, t. y., 50 Eur, tektų ieškovui.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog maistui yra reikalinga 210 Eur per mėnesį, iš kurių 30 Eur yra skiriama maitinimui mokykloje, o 180 Eur maistui namuose. Atsakovas su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies, nurodydamas, kad bendra maistui (tiek namuose, tiek ir mokykloje) skiriama suma neturėtų viršyti 180 Eur (iš kurių 150 Eur būtų skiriama maistui namuose ir 30 Eur maitinimui mokykloje). Tarp šalių nesant ginčo dėl 30 Eur sumos maitinimui mokykloje, teismas šią sumą pripažįsta nustatyta (CPK 187 straipsnis). CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nurodomų išlaidų maistui namuose nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog išlaidos maistui neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir protingas maisto produktų kainas, atsakovui sutikus ir neginčijus 150 Eur išlaidų maistui, teismas pripažįsta, jog ieškovo maitinimui namuose yra reikalinga 150 Eur per mėnesį.

Tarp šalių nesant ginčo, teismas nustatytomis šioje byloje pripažįsta šiaieškovo poreikių tenkinimui reikalingas sumas (išlaidas): mokyklos reikmenims – 10 Eur per mėnesį, telefono sąskaitai apmokėti – 10 Eur per mėnesį, vitaminams – 10 Eur per mėnesį, lavinimo priemonėms – 5 Eur per mėnesį, transporto bilietui įsigyti – 5,80 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 40 Eur per mėnesį. Ieškovui nepateikus įrodymų apie patiriamas išlaidas higienos priemonėms įsigyti bei technikos bei elektronikos taisymui, tačiau atsakovui dalį šių išlaidų pripažinus (20 Eur higienai ir 20 Eur elektrotechnikai), teismas šias sumas (t. y., 20 Eur higienai ir 20 Eur elektrotechnikai) pripažįsta nustatytomis.

Ieškovas į teismui pateiktą poreikių lentelę įtraukė 60 Eur sumą, reikalingą anglų kalbos korepetitoriaus konsultacijoms, 60 Eur sumą, reikalingą matematikos korepetitoriaus paslaugoms, 120 Eur per mėnesį psichologo konsultacijoms, 60 Eur per mėnesį logopedo konsultacijoms. Ieškovas poreikį lankyti logopedo konsultacijas grindė į bylą pateikta 2012 m. vasario 8 d. Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbinio skyrimo, kurioje ieškovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei rekomenduota ieškovą ugdyti pagal bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, intensyvią logopedo pagalbą (tomas 4, e. b. l. 26). Pasisakydamas šiuo klausimu ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo laikotarpiu vieną kartą lankėsi logopedo konsultacijoje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kuri buvo nemokama. Daugiau pas šį specialistą nesilankė, kadangi sunku pas jį patekti, yra reikalingas gydytojo siuntimas. Privačių logopedų konsultacijos ieškovui nebuvo teikiamos. Pasak ieškovo, specialieji poreikiai, konstatuoti 2012 m. pažymoje yra išlikę, logopedo konsultacijos jam yra reikalingos, tačiau jokių atnaujintų medicininių duomenų, kuriuose šios aplinkybės būtų konstatuotos, pateikti į bylą negali, nuo 5 klasės ieškovas nebėra ugdomas logopedinėje mokykloje. Ieškovas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) poliklinikoje lankė psichologo konsultacijas (lankėsi 9 konsultacijose), kurios buvo nemokamos. Ieškovas paaiškino, jog šių konsultacijų kokybe nėra patenkintas, todėl ketintų lankyti privačias psichologo konsultacijas, kurių kaina būtų apie 30 Eur už konsultaciją, kas per mėnesį sudarytų 120 Eur, jei konsultacijos būtų lankomos 4 kartus per mėnesį. Atsakydamas į klausimus ieškovas patikslino, kad psichologo konsultacijas poliklinikoje lankė tuo metu, kai buvo nepilnametis, apie galimybę pratęsti konsultacijų lankymą poliklinikoje nepagalvojo.

Atsakovas su šiomis ieškovo nurodytomis išlaidomis nesutiko ir nurodė, jog sūnus ilgą laiką nekalbėjo, vėliau turėjo (duomenys neskelbtini), todėl buvo siunčiamas į pedagoginę psichologinę tarnybą, kuri nusprendė pratęsti mokymą darželyje. Nuo 8 iki 12 metų sūnus lankė pradinę logopedinę mokyklą Šiauliuose, kurioje jam puikiai sekėsi. Jis buvo lyderis, 8 klasę baigė būdamas 3 olimpiadų prizininku, kurį pagerbė ir Šiaulių miesto meras. Atsakovas nurodė, jog sūnus yra aukšto intelekto (IQ virš 150), tačiau jokių specialiųjų poreikių nebeturi, jie nebėra nustatyti. Pasak atsakovo, sūnui nėra nustatyta dislekcija, jam nėra žinoma, kad sūnus turėtų kitų sveikatos problemų. Ieškovas mokosi vienoje iš geriausių ir stipriausių Vilniaus mokyklų. E. R. vertinimu, jei ieškovas ir susiduria su problemomis moksluose, dėl to reikėtų kaltinti jo tingumą bei atsakomybės stoką, o ne sveikatos problemas.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovui, atstovaujamam profesionalaus teisininko (advokato), bylos nagrinėjimo teisme metu buvo siūloma pateikti į bylą papildomus duomenis, pagrindžiančius turimas sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius, kitas patiriamas išlaidas, tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo. Byloje pateikta 2012 metų vasario 8 d. Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje nurodyti duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo atnaujinti, o bylos nagrinėjimo teisme metu pats ieškovas patvirtino, kad nuo 5 klasės lanko bendrojo lavinimo mokyklą, bylos esančiais duomenimis, nuo 2018 m. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl teismas ieškovo nurodytą aplinkybę dėl specialiųjų sveikatos poreikių, byloje laiko neįrodyta. Teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patvirtino, jog šiuo metu jokių papildomų išlaidų logopedo, psichologo konsultacijoms, taip pat ir anglų ar matematikos korepetitoriams nepatiria, konsultacijos jam buvo teikiamos neatlygintinai sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) poliklinikoje). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo nurodytus poreikius privačių korepetitorių, logopedo, psichologo konsultacijoms atmeta kaip neįrodytus.

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje taip pat yra nurodomos ieškovo patiriamos išlaidos sportui, sudarančios 35,83 Eur per mėnesį bei kelionėms/pramogoms, sudarančios 50 Eur per mėnesį. Pasisakydamas dėl šių išlaidų ieškovas nurodė, kad lanko sporto klubą „Smart Gym“, jame ieškovas sportuoja (yra įsigijęs abonentą) bei jam yra suteikiamos individualios treniruotės, kurios pasak ieškovo, yra reikalingos, siekiant išmokti taisyklingai sportuoti. Be to, laisvalaikiu ieškovas lankosi kine (paskutinį kartą buvo prieš 4 mėnesius, vidutiniškai per metus kine lankosi 4 kartus per metus), keliauja į kitus miestus, vyksta į ekskursijas, įvairius renginius, olimpiadas mokykloje. Tuo atveju, jei vykstama į konkursą ar olimpiadą, mokiniams už kelionę nereikia mokėti, o tuomet, kai vykstama į kelionę, jos kaina svyruoja nuo 15 iki 20 Eur. Pasak ieškovo, per paskutinius metus mokykloje buvo viena tokia kelionė.

Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytų išlaidų, kurių nepripažino atsakovas, teismas pažymi, jog pilnamečio ieškovo nurodomos išlaidos pramogoms, kelionėms (50 Eur per mėnesį), sporto klubui bei individualioms treniruotėms naudojantis asmeninio sporto trenerio paslaugomis (35,83 Eur mėnesį), nėra priskiriamos būtinųjų poreikių patenkinimui. Šios išlaidos susiję su papildomų poreikių tenkinimu (individualios sporto treniruotės), pramogomis, kurių net dalis suaugusiųjų negali sau leisti (2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2457-640/2018). Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog pilnametis asmuo, besimokydamas paskutinėje (IV ar 12) klasėje ir siekdamas įsigyti vidurinį išsilavinimą, turėtų siekti maksimalių rezultatų moksle, o turimą laisvą laiką (po pamokų, savaitgaliais, vasaros atostogų metu) išnaudoti ieškant protingų galimybių pačiam pasirūpinti lėšų, reikalingų jo kasdieninių poreikių tenkinimui, gavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo nurodytų išlaidų sportui (35,83 Eur mėnesį) bei didžiosios dalies (40 Eur per mėnesį) nurodytų kelionių/pramogų išlaidų nepripažįsta susijusiomis su būtinųjų poreikių tenkinimu. Teismas pažymi, jog ieškovo nurodytos išlaidos pripažintinos susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes. Kartu įvertindamas aplinkybę, jog ieškovas šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), kurioje moksleiviams yra organizuojamos kelionės bei klasės išvykos, ieškovo išlaidas kelionėms (įskaitant ir mokamus mokyklinius renginius, ekskursijas) sumažina iki 10 Eur per mėnesį.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nustatytu, jog pilnamečio ieškovo poreikių tenkinimui mokymosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) laikotarpiu) per mėnesį yra reikalinga apie 540 Eur suma.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovas šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo bei neįgijo, niekur nedirbo, finansinių įsiskolinimų taip pat neturėjo (tomas 1, e. b. l. 15, 23, 26, 40). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, mokymosi vidurinėje mokykloje metu yra reikalinga tėvų materialinė parama, nes jis pažangiai besimokydamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigiamojoje klasėje neabejotinai pats negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymuisi. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės valstybės pareiga – kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui, dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą. Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam asmeniui, kaip jau buvo minėta, įvertinami tokie kriterijai kaip: vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingumas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei asmuo mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Šiuo atveju taip pat privalo būti vertinama, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015).

Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į išlaikymo prievolę turinčių asmenų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas E. R. ginčo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini)) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) logistika, (duomenys neskelbtini) valdymas (tomas 1, e. b. l. 16-21). Vadovaujantis juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas (tomas 1, e. b. l. 41). Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo darbo užmokestis sudaro beveik Eur (tomas 1, e. b. l. 16-21, tomas 4, e. b. l. 29-33). Atsakovas taip pat gauna pajamų iš buto nuomos – 370 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 3000 Eur. E. R. nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), 127/337695 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa – sandėliukas (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 56, 58-59, tomas 2, e. b. l. 1-306, tomas 3, e. b. l. 1-18). Transporto priemonių atsakovo vardu nėra registruota (tomas 1, e. b. l. 25). Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovo turto atžvilgiu nėra taikyta areštų ar kitokių ribojimų (tomas 1, e. b. l. 47). E. R. turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui pagal 2016 m. liepos 11 d. kredito sutartį (prievolės dydis – 62985 Eur) bei kreditoriui UAB „General Finansing“ (tomas 1, e. b. l. 45, tomas 3, e. b. l. 34-35, 68, 105-106, 139). Atsakovas nurodė, jog įvykdžius šiuos kreditorinius ėsipareigojimus, jam lieka apie 2300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog sveikatos problemų, ribojančių jo galimybes dirbti, neturi. Atsakovas bei trečiasis asmuo turi dar vieną pilnametį vaiką – pilnametę dukrą A. R., prie kurios išlaikymo (paramos) prisideda su dukra sutartu būdu (moka būsto kreditą, kurį ateityje kartu su būsto nuosavybės tiesėmis planuoja perimti atsakovo dukra).

Trečiasis asmuo R. K., net ir esant teismo įpareigojimui, duomenų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą (įskaitant turtą, turimą užsienio valstybėse) byloje nepateikė.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti duomenų apie savo turtinę padėtį, teikiamą paramą sūnui, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog trečiasis asmuo R. K. Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių neturi (tomas 1, e. b. l. 22, 24, 28, 33-39, 43, 50, 57), tačiau yra darbinga 48 metų moteris, dirbanti, turinti galimybę dirbti ir užsidirbti. Be to, byloje nesant duomenų apie trečiojo asmens sveikatos problemas bei ribotas darbingumo galimybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo turėjo bei tebeturi galimybes teikti ieškovui paramą.

Vadovaujantis tiek ieškovo, tiek ir liudytoja apklaustos ieškovo sesers parodymais nustatyta, jog trečiasis asmuo dirba užsienio valstybėje (šiuo metu – Vokietijoje) kambarine, valytoja. Vaikams E. R. bei A. R. tikslūs duomenys apie motinos R. K. užsienyje gaunamas pajamas nėra žinomi, tačiau tiek ieškovas, tiek ir liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog motina nuolatos perveda jiems pinigines lėšas (lėšos pervedamos į pilnametės A. R. banko sąskaitą). Motinos siunčiamos sumos svyruoja nuo 700 Eur iki 1200 Eur per mėnesį, tačiau ginčo laikotarpiu yra buvę 2-3 mėnesiai, kai motina nedirbo ir pinigų vaikams neatsiuntė. Pasak liudytojos, motina R. K. vaikams yra pervedusi 7000-8000 Eur sumą, kas atitinkamai sudarytų po 583-666 Eur per mėnesį abiem vaikams.

Įvertinus ieškovo tėvų E. R. bei R. K. turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog jų abiejų finansinės galimybės prisidėti prie pilnamečio sūnaus E. R. išlaikymo (paramos) vertintinos kaip iš esmės lygios.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, jog ieškovas ginčo laikotarpiu mokosi baigiamojoje gimnazijos klasėje, įvertinęs ieškovo mokymosi rezultatus bei atsižvelgdamas į ieškovo tėvų materialinę padėtį, sprendžia, kad nurodomu ginčo laikotarpiu, t. y., ieškovui sulaukus pilnametystės, išlaikymas (parama) ieškovui buvo reikalingas, o ieškovės tėvų finansinė būklė vertintina kaip pakankama lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį prisidėti prie ieškovui būtinos pramos teikimo. Kadangi pilnamečio ieškovo mokymosi gimnazijoje laikotarpiu, ieškovui buvo būtina 540 Eur paramos suma kas mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina ½ šios sumos dalis, sudaranti po 270 Eur kas mėnesį.

Teismo vertinimu, tokio dydžio paramos pilnamečiui sūnui E. R. teikimas nesukeltų atsakovui E. R. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo už aštuonių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). (t. y., ieškovo pilnametystės), sudarančio 2960 Eur (8 mėn. x 370 Eur per mėnesį) priteisimo.

Pažymėtina, jog skaičiuojant 8 mėnesių laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodomas išlaikymo (paramos) įsiskolinimo terminas apimtų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 25 d. Tuo tarpu pirminis ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 18 d., o patikslintas – 2019 m. gegužės 21 d.

Atsižvelgiant į ieškovo pareikštų reikalavimų formuluotes bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, išlaikymo (paramos) bei išlaikymo (paramos) laikotarpiai skaičiuotini sekančiai: išlaikymas (parama) ieškovui priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y., nuo 2019 m. vasario 18 d., o išlaikymo (paramos) įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 17 d. įskaitytinai).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovo poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo (paramos) įsiskolinimo laikotarpiu išlaikymo (paramos) priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo (paramos) įsiskolinimo laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti pilnamečiui sūnui E. R. išlaikymą, sudarantį po 270 Eur kas mėnesį. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas sudarytų 1844,90 Eur (60,97 Eur (už 2018 m. liepos mėnesio 7 dienas – 270 Eur x 7 d. / 31 d.) + 270 Eur x 6 mėn. (už 2018 m. rugpjūčio - 2019 m. sausio mėnesius) + 163,93 Eur (už 2019 m. vasario mėnesio 17 dienų – 270 Eur x 17 d. / 28 d.)).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jis ieškovo nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu suteikė pilnamečiui sūnui paramą, sudarančią po 150 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas pareigą teikti sūnui išlaikymą (paramą) yra iš dalies įvykdęs.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 1500 Eur išlaikymą (paramą) už dešimt mėnesių, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog yra mokama už rugpjūčio – gegužės mėnesius po 150 Eur (tomas 3, e. b. l. 189), bei vėliau viso bylos nagrinėjimo teisme metu geranoriškai teikė ieškovui išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį (Tomas 4, e. b. l.21-24).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas yra sumokėjęs dalį išlaikymo (paramos) už išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, iš atsakovo priteistas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas mažintinas šia suma, t. y., 1844,90 Eur – (150 Eur x 6 mėn. (už 2018 m. rugpjūčio - 2019 m. sausio mėnesius) + 91,07 Eur (už 2019 m. vasario mėnesio 17 dienų)) ir tokiu atveju galutinis iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas sudaro 853,83 Eur.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), likusioje dalyje, t. y., dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo sprendimas vykdytinas įprastine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas E. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (tomas 1, e. b. l. 3-4). Pagal minėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą byloje patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 351 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 54,30 procentų ((35,63 proc. + 72,97 proc.)/2):

- reikalavimas dėl paramos priteisimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 17 d. patenkintas 35,63 proc., kadangi buvo prašoma priteisti 2396,05 Eur išlaikymo įsiskolinimą (83,55 Eur (už 2018 m. liepos mėnesio 7 dienas – 370 Eur x7 d. / 31 d.) + 370 Eur x 6 mėn. (už 2018 m. rugpjūčio - 2019 m. sausio mėnesius) + 92,50 Eur (už 2019 m. vasario mėnesio 17 dienų – 370 Eur x 17 d. / 28 d)), o teismo priteistas 853,83 Eur išlaikymo įsiskolinimas,

- reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas 72,97 proc. (kadangi buvo prašoma priteisti išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 370 Eur per mėnesį, o priteista po 270 Eur per mėnesį),

todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 190,59 Eur (t. y., 54,30 proc.) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėti (CPK 98 straipsnis), bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 92,11 Eur (853,83 Eur x 3/100 proc. x 75/100 + 270 Eur x 12 mėn. x 3/100 proc. x 75/100) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. y., ieškovo pilnametystės) iki 2019 m. vasario 17 d. (t. y., kreipimosi į teismą dienos), sudarantį 853,83 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 83 euro centus).

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą (paramą) po 270 (du šimtus septyniasdešimt) Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 18 d. (t. y., kreipimosi į teismą dienos) iki kol E. R. baigs mokslus ir įgis vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau iki jam sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 190,59 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 59 euro centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant atsakovą nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,11 Eur (devyniasdešimt du eurus 11 euro centų) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė