Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-02 · Civilinė byla Nr. e2-26864-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
e2-26864-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20853-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „B2Kapital“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26864-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20853-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui M. B., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „B2Kapital“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 762,49 Eur negrąžinto kredito, 445,81 Eur mokėjimo palūkanas, 108,75 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš esančių byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „IPF Digital Lietuva“, 2016-06-17 su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 2283648 (toliau – Sutartis), pagal kurią jam buvo suteikta 1000,00 Eur paskola. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį. Atsakovas nevykdė sutartinių prievolių – nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2018-02-09 pranešimu dėl sutarties nutraukimo nutraukė Sutartį. 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „B2Kapital“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas informavo atsakovą raštišku pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir M. B. 2016-06-17 sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 2283648, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė 1000,00 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo plane išdėstytą paskolą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą grąžinti visą kreditą laiku pagal Sutarties sąlygas. Atsakovas uždelsė sumokėti sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėjas vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakovu. Atsakovo negražinto kredito dalis yra 762,49 Eur. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 762,49 Eur dydžio negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 4.1 punktais ir už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas, metinė palūkanų norma 52,32 proc. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2017-11-09 iki 2019-08-01 susidarė 445,81 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 445,81 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2017-11-09 iki 2019-08-01.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 5.1 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 108,75 Eur delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 1317,05 Eur (762,49 Eur + 445,81 Eur + 108,75 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 762,49 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du Eur 49 ct) skolą, 445,81 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 81 ct) mokėjimo palūkanas, 108,75 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur 75 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1317,05 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-12) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 30,00 Eur (trisdešimt Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „B2Kapital“, į. k. 225516770, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė