Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiajam sudavė 2-4 kartus kumščiu į veidą, tačiau neigė, jog padarė nubrozdinimus krūtinės srityje, žaste bei tai, jog spyrė į koją. Kaltinamasis paaiškino, kad 2021 m. liepos 3 d. atvažiavo pas močiutę į kaimą, prisikrauti malkų. Kraunant malkas, nukentėjusysis kaltinamajam įsakmiu tonu pasakė: „Atvažiuosi rytoj, čia biškį reikia padirbti“. Kaltinamasis nukentėjusiajam atsakė, kad rytoj negali, kadangi išvažiuoja žvejoti. Tuo tarpu nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, jog jam tai nerūpi, kaltinamasis turės atvažiuoti ir dirbti. Nukentėjusysis kaltinamajam pagrasino, jog jį sumuš. Kaltinamasis liepė nukentėjusiajam nusiraminti, bet nukentėjusysis toliau tęsė grasinimus. Kaltinamasis gražiai paguldė nukentėjusįjį ant žemės ir pasakė, kad nusiramintų. Po to kaltinamasis nukentėjusįjį paleido, tačiau jis ir vėl pradėjo grasinti, pasakė, kad kaltinamasis lavonas. Kaltinamasis vežiojo malkas, o nukentėjusysis sėdėjo pavėsinėje, toliau kaltinamajam grasindamas, kažkam skambino. Kadangi nukentėjusysis toliau grasino, kaltinamasis neiškentė, priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam į veidą apie 2-4 smūgius. Sudavus šiuos smūgius, kaltinamasis pavėsinėje nenukrito, tik nuslinko. Kaltinamasis nepripažįsta, jog padarė nubrozdinimus, kadangi močiutė jam sakė, jog nukentėjusysis naktį grįžo girtas, tad galbūt eidamas namo nukrito. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis nurodė, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti 460 Eur (pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies), nes neturi pakankami pinigų. Be to, kaltinamojo mamai reikalinga pagalba, ją nuolat reikia prižiūrėti. Savo veiksmus kaltinamasis vertina neigiamai, labai stipriai pasikarščiavo įvykio metu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Kaltinamasis nežinojo, jog nukentėjusysis turi neįgalumą ir kad jam operuotas stuburas. Nukentėjusysis yra minėjęs, kad jam skauda nugarą.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tačiau su juo jokių ryšių neturi. Nukentėjusysis paaiškino, kad 2021 m. liepos 3 d. apie 16.00 val. kaltinamasis atvažiavo į nukentėjusiojo gyvenamosios vietos kiemą. Nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo ir pasakė jam dėl šiukšlių, nes statybinėms medžiagomis buvo apkrautas visas kiemas. Dėl to ir išsivystė konfliktas. Jo metu nukentėjusysis priėjo prie mašinos paimti cigarečių, o kaltinamasis priėjęs nukentėjusiajam iš nugaros, sudavė jam į koją. Po to nukentėjusysis nuėjo į pavėsinę, atsisėdo parūkyti. Tuo tarpu kaltinamasis nuėjo į malkinę rinkti malkų. Nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, kad dirbti nėra kam, o kai malkas imti tai pirmas. Tuo momentu kalinamasis priėjo šonu ir sudavė nukentėjusiajam 3-4 kartus, gal ir daugiau, nes nukrito ir atsitrenkė su galva į kėdutę. Kai atsipeikėjo, nukentėjusysis pamatė, kad jam praskelta galva, bėga kraujas. Nukentėjusysis iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją pagalbą, kuri sustabdė kraują. Nukentėjusiajam buvo pramuštas smilkinys, ant krūtinės mėlynė. Nukentėjusysis apie 2 mėnesius prabusdavo naktį dėl skausmo, skaudėjo galvą. Neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 2 000 Eur, kadangi 2 mėnesius naktį nemiegojo, į darbą nėjo 2 savaites, pablogėjo sveikata. Nukentėjusysis kaltinamajam negrasino. Nukentėjusysis neprisimena, ar kaltinamasis mušė jam į krutinę, iš dalies buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusysis pas V. V. pabuvo gal 2 val. Jis pripažįsta, kad po konflikto vartojo alkoholį – porą stikliukų degtinės. Dėl spyrio į koją nukentėjusysis paaiškino, jog į ją kaltinamasis sudavė nestipriai, tačiau ir antra koja nelaiko, be to padarytos trys stuburo operacijos, įdėti implantai. Drabužius, kurie buvo kruvini, nukentėjusysis išmetė.

4. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, duoti parodymus sutinka. Liudytojo santykiai su kaltinamuoju labiau blogi, o su nukentėjusiuoju normalūs. Nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje gyvena liudytojo vaikų krikšto motina. Dėl įvykio liudytojas parodė, jog vasarą prie namų tvarkė tvorą, išgirdo triukšmą ir pamatė nukentėjusįjį, stovintį prie savo mašinos, o kaltinamąjį – prie savo. Nieko blogo negalvodamas, liudytojas dirbo toliau. Po to jis pamatė, kad atvažiavo policija. Liudytojas nuėjo pasižiūrėti, kas įvyko, ir išvydo kruviną nukentėjusįjį. Liudytojas paties įvykio nematė, tik, kai paklausė nukentėjusiojo, kas įvyko, šis parodė pirštu į kaltinamąjį. Nukentėjusysis po įvykio buvo atėjęs pas liudytoją, pabuvo pusvalandį ar valandą. Alkoholis nebuvo vartojamas, kadangi liudytojas alkoholio nevartoja. Galbūt nukentėjusysis ir gėrė, tačiau liudytojas to nematė. Kaip atrodė nukentėjusiojo drabužiai, kai jis atėjo pas liudytoją, liudytojas neatsimena. O kai nukentėjusysis atėjo į kiemą po konflikto, liudytojas matė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas, drabužiai – taip pat. Kaltinamojo atžvilgiu grasinimų iš nukentėjusiojo liudytojas negirdėjo.

5. Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 3 d. 15.55 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino J. K. kuris pranešė, kad jį prieš kelias minutes sumušė pažįstamas, kuris yra vietoje. Jis prašė iškvieti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai, kraujuoja iš galvos. Patikslinus įvykio aplinkybes, nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas. Kaltinamasis buvo blaivas (b. l. 6–9).

5.2. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. protokolo-pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 3 d. apie 15.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu A. V. vieną kartą spyrė jam į kairę koją, po to 5-6 kartus kumščiu sudavė į veidą ir galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas po kairia akimi ir sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 11–12).

5.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. liepos 3 d. pranešimo garso įrašas pavadinimu „2021_07_03_15-55-43_37060967208(1).mp3“. Garso įraše girdima kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus J. K. prašo adresu (duomenys neskelbtini), iškviesti policiją, nes jį ką tik sumušė pažįstamas, kuris yra netoliese. J. K. reikalinga greitoji medicinos pagalba, jam sužalota galva, bėga kraujas (b. l. 38–39).

5.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūno iš kūno kameros padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_0703_161151_006.mp4“. Vaizdo įrašu nustatyta, kad A. V. policijos pareigūnui pasako, kad J. K. jam grasino mirtimi. Tada J. K. policijos pareigūnui pasako, kad jį sumušė A. V.. Greitosios medicinos pagalbos medikai teikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam. Pastarasis policijos pareigūnui prisipažįsta, kad jis truputį vartojo alkoholio. Taip pat nukentėjusysis pasako, kad jis A. V. iš karto pasakė: „Tu invalidą muši?“. A. V. tai sukelia juoką ir jis pasako: „Jo, kaip jau gavo per snukį, sako, tu, invalidą muši“. Vaizdo įrašo pabaigoje matoma, kad ateina V. V., kuris A. V. pasako, kad parašys ant jo pareiškimą, nes jis grasino jį užmušti (b. l. 40–41).

5.5. Iš specialisto išvados Nr. G 1634/2021 (01) teismas nustatė, kad J. K. padaryti odos nubrozdinimas viršugalvyje, kaktoje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairėje pusėje (dvi), dešiniame žaste, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 44).

5.6. Iš radiologinio tyrimo vertinimo išvados teismas nustatė, kad J. K. nustatyti juosmeninės stuburo dalies degeneraciniai pakitimai, spondilioartrozė. L3 sena I laipsnio kompresinė deformacija. L2 aterolistezė. L4 posterolistezė. L5 - S1 medialinė protrūzija liečia deš. S1 šaknelę. Neženkli centrinė stuburo kanalo stenozė. L4 - 5 būklė po diskektomijos, transpedikulinės fiksacijos (b. l. 27).

5.7. Iš medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) teismas nustatė, kad J. K. diagnozė: spondilolistezė, juosmens sritis; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant kitomis dorsopatijomis. Stuburo stenozė, juosmens sritis. Stuburo lūžio padariniai; anamnezė: operuotas (duomenys neskelbtini) m. Po stuburo operacijų dėl diskų išvaržų, listezės, nestabilumo, yra kairės kojos parezė ir šlapimo nelaikymas. Ligonis skundžiasi skausmais kairėje kojoje, šlaunies srityje, blauzdoje, jutimo sutrikimais, atsiradusia skausmais dešinėje kojoje bei sėdmenų srityje, pastoviais skausmais juosmens srityje. Apžiūros rezultatai: priverstinė padėtis, labai riboti ir skausmingi nugaros judesiai, skausmingumas, sėdmenų srityje. Nurodo hipesteziją pagal L5 šaknelę kairėje kojoje. Lasego simptomas kampas 45 laipsnių. Pėdos jėga 4 balai. Neurologinės kilmės protarpinis šlubumas 200 metrų. Tyrimų (konsultacijų) plano aprašymas: stuburo juosmeninės dalies MRT tyrimas. Matyti degeneraciniai pakitimai stubure. L5 - S1 protruzija. L2 retrolistezė, I4 posterolistezė. L2-3 stuburo kanalo stenozės požymiai. Stuburo fiksatorių padėtis gera. Tyrimai (duomenys neskelbtini) m. Rentgenogramose stuburo ir stuburo fiksatorių padėtis gera. Ligos eiga (taikytas) gydymas: gydomas ambulatoriškai. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (aprašymas): operacijai indikacijų nepakanka. Riboti fizinį krūvį nugarai. Yra invalidumo požymiai FN-III kategorijos (b. l. 28).

5.8. Iš J. K. neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

7. Pagal teismų praktiką, objektyviai minėtas nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. žodinio konflikto su J. K. metu, nukentėjusiajam sėdint pavėsinėje, kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito nuo kėdės nugara ant cementinio grindinio – kaltinamasis ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais padarė J. K. odos nubrozdinimą viršugalvyje, kaktoje, muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje pusėje (dvi), dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

9. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis prisipažino, kad supykęs dėl grasinimų reiškiamų jo atžvilgiu, paguldė nukentėjusįjį ant žemės, prašydamas nukentėjusiojo nusiraminti. Tačiau paleidus nukentėjusįjį, šis toliau grasino. Kaltinamasis nesusivaldė ir nukentėjusiajam apie 4 kartus kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nuslinko nuo kėdės. Anot kaltinamojo, jis neatliko jokių smurtinių veiksmų krūtinės srityje bei dešiniame žaste. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusysis susižaloti minėtose kūno vietose galėjo pats, kadangi po konflikto vartojo alkoholį ir namo grįžo girtas.

10. Nukentėjusysis prisipažino, kad po įvykusio konflikto išgėrė du stikliukus degtinės, tačiau būtina pažymėti, jog atvykę policijos pareigūnai dar iškart po konflikto nukentėjusiajam nustatė 1,09 promilių girtumą. Nukentėjusysis neigia kaltinamojo žodžius, jog grįžo iš kaimyno girtas ir eidamas namo susižalojo, teigia, jog sužalojimai atsirado po su kaltinamuoju įvykusio konflikto. Nukentėjusiojo parodymais, jis po suduotų smūgių į veidą nukrito nuo kėdės ir taip atsitrenkė su galva į kėdutę bei kuriam laikui prarado sąmonę. Dėl šios priežasties nukentėjusysis neatsimena tikslaus smūgių skaičiaus ir negali paaiškinti, kaip atsirado sužalojimai ant krūtinės. Liudytojas V. V. patvirtino, jog nukentėjusysis buvo pas jį atėjęs, tačiau neigė, jog kartu vartojo alkoholį.

12. Byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys bei garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro patvirtina, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku tarp šalių įvyko konfliktas, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis; kitų objektų apžiūros protokolas, t. y. vaizdo įrašas iš policijos pareigūno kūno kameros patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį buvo panaudota fizinė jėga, be to, įraše fiksuota, kaip kaltinamasis prisipažįsta, jog nukentėjusiajam „davė į snukį“; tai, kad nukentėjusiajam yra nustatytas neįgulamas, patvirtina byloje esanti neįgaliojo pažymėjimo kopija bei medicininiai išrašai, iš kurių taip pat matyti, jog nukentėjusiajam buvo atlikta nugaros operacija bei nustatyti juosmeninės stuburo dalies degeneraciniai pakitimai bei kitos ligos.

13. Taigi, kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo J. K. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinami, esant nusikaltimu žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam sutrikdydamas sveikatą, kas neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, ką patvirtina šio nuosprendžio 9-12 punktuose aptarti bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

14. Prokuroras palaikantis šioje baudžiamojoje byloje kaltinimą prašė, be kita ko, kaltinamąjį nuteisti už tai, kad jis J. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto dėl statybinių šiukšlių išvežimo ir malkų tarp jo ir J. K. metu, tyčia mušdamas – vieną kartą spirdamas J. K. į kairės kojos šlaunį, po ko J. K. ant kelių nukrito ant žemės – sukėlė J. K. fizinį skausmą.

21. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 60 Eur turtinės žalos, kurią sudaro įvykio metu sugadinti 20 Eur vertės marškiniai ir 40 Eur vertės kelnės, bei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

25. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

26. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog rūbai buvo suplėšyti, tačiau atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis sutinka atlyginti 60 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam. Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu šioje dalyje sutiko visiškai. Dėl šių priežasčių civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikaltimų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą, sudarančią 60 Eur.

27. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, jog patirtos traumos padariniai sukelia daug nepatogumų, atliekant savo profesines funkcijas. Nukentėjusysis paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, išgyveno emocinę depresiją, jam vis dar sunku nusiraminti, sunku susikaupti darbui, paūmėjo ankstesni negalavimai.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).