Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3911-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
A8.-3911-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03156-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
I. S., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-3911-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03156-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 9.25 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S.,Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuo 2009 m. kovo 13 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovė, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte) direktore, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:

1) Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2019 m. birželio 3 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.

Taip I. S. pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį; FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d., toliau – ir Nurodymai Nr. V-55) 68 ir 69 punktus; ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d., toliau – ir Nurodymai Nr. V-185) 38 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 3 dalyje.

2) Nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2019 m. birželio 6 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT.

Taip I. S. pažeidė PPTFPĮ (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir PPTFPĮ (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį; Nurodymų Nr. V-55 70 punktą, ir Nurodymų Nr. V-185 36 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

3) Nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 6 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daromos klientų: 2018 m. kovo 8 d. UAB „Prevence Legal“, juridinio asmens kodas 304778400, 2018 m. kovo 15 d. 293-osios DNSB, juridinio asmens kodas 224794350, 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Šaudomus“, juridinio asmens kodas 302594355, 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Cooling masters group“, juridinio asmens kodas 302725993, 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Autovaldymas“, juridinio asmens kodas 304950782, atstovų direktorių (E. M., K. T., A. S. (A. S.), A. V.) ir pirmininkės (J. O.) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 10 dalį jo kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

Taip I. S. pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalį; Nurodymų Nr. V-185 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

4) Nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 6 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2018 m. kovo 8 d. UAB „Prevence Legal“, juridinio asmens kodas 304778400, 2018 m. kovo 15 d. 293-osios DNSB, juridinio asmens kodas 224794350, 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Šaudomus“, juridinio asmens kodas 302594355, 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Cooling masters group“, juridinio asmens kodas 302725993, 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Autovaldymas“, juridinio asmens kodas 304950782, pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu.

Taip I. S. pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Nurodymų Nr. V-185 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dirba buhaltere nuo darbinės veiklos pradžios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2008 m., sukūrė 5 darbo vietas ir sėkmingai dirba. Tą įstatymą žinojo, bet tų pakeitimų, kurie buvo priimti 2018 m. liepos mėn., nežinojo. Iš visų išvardintų įmonių, grynais pinigais veiklą vykdo tik viena įmonė. Visos įmonės yra pažįstamos. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, bet jokia žala nepadaryta. Jų finansinė apyvarta yra apie 5000 Eur. Jai reikia išlaikyti 5 darbuotojus, nuoma ir pan. Šiai dienai trūkumai pašalinti. Jos pajamos per mėnesį yra 700 Eur. Gyvena su 17 m. dukra. Jei teismas skirtų nuobaudą, prašytų baudą išdėstyti maksimaliam terminui.

Teismo posėdžio metu FNTT atstovas M. S. parodė, kad įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi, protokolas surašytas pagrįstai, prašo skirti baudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų PPTFPĮ nustatytų reikalavimų, išskyrus ANK 198 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimą.

PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). To paties straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise).

PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų: 1) vardas (vardai); 2) pavardė (pavardės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); 4) pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) (PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 4 dalis).

Pagal PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) ir 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų (palaikytų ryšius) su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

Be visiško I. S. prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys duomenys: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 58-59), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. 2019 m. gegužės 30 d. tarnybinis pranešimas dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiančių asmenų patikrinimo 04/6-1-7-5919, kuriame siūlyta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. 2019 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo Nr. 04/6-1-7-6498, kuriame aprašyta atlikto tyrimo eiga, jo metu nustatytos aplinkybės bei pasiūlyta pradėti administracinio nusižengimo procesą ir I. S. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 54-57), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 3-5), Dokumentų paėmimo aktas su priedais (b. l. 6-53), pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 2).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą taip pat proceso dalyvių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad I. S. pažeidė PPTFPĮ 10 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) bei 29 straipsnio 1 dalį ir padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 198 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 198 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).

Teismas, skirdamas I. S. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebausta, dirbanti, išsiskyrusi aukštojo išsilavinimo (iš jos žodžių). I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinius nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo 2100 iki 6000 Eur. To paties straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo 2000 iki 3500 Eur.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų net ir minimalaus dydžio piniginių baudų taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei padarytų administracinių nusižengimų pobūdžiui. I. S. nurodė, kad po atlikto patikrinimo nustatytus PPTFPĮ pažeidimus pašalino, išreiškė norą laikytis įstatymų reikalavimų, neigiamų padarinių jos veika nesukėlė, be to, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. S. vadovauja nedidelei įmonei, kurioje dirba tik 5 asmenys, be to, I. S. teigimu, jos mėnesinės pajamos siekia 700 Eur. I. S. taip pat pažymėjo, kad kartu su ja gyvena jos nepilnametė dukra.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir I. S. skirti švelnesnes administracines nuobaudas, nei numatytos ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

I. S. prašė teismo išdėstyti skiriamos baudos mokėjimą maksimaliam laikotarpiui. Teismas, atsižvelgęs į I. S. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas I. S. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 198 straipsnio 1, 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. S. paskirtas nuobaudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išdėstyti I. S. paskirtos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėti nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102861739.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas