- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-4251-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02333-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Saulius Aviža
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijos prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (29-2-2)-APVA-1068 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Agentūra, prieš pasirašydama 2020 m. balandžio 30 d. dotacijos teikimo sutartį su pareiškėja, bei projekto įgyvendinimo laikotarpiu turėjo visą informaciją, susijusią su veiklų įgyvendinimu bei jų įsigijimu, tačiau neteikė pasiūlymų dėl pasirinkto paslaugų įsigijimo būdo. Todėl mano, kad Agentūra pripažino, kad pareiškėjos veiksmai buvo teisėti.
Pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2019 m. gegužės 6 d. išvada nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pasekmes teisėms ir pareigoms. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra nuomonė-rekomendacija, bet nėra skundžiamas privalomojo pobūdžio teisės aktas, kuriame būtų nurodyti privalomi įpareigojimai. Tai, kad yra nurodoma apskundimo tvarka, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką nėra pagrindas skųsti raštu pareikštas rekomendacijas ar nuomones (pvz. žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. eI3-687-1066/2021).
Nurodo, kad jei tikrai būtų buvusi pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnio 2 dalis, VPT būtų kreipusis į teismą dėl 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4-PS pripažinimo negaliojančia, tačiau to nepadarė.
Pažymi, kad pareiškėja visada laikėsi pozicijos, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS yra teisėta, kadangi atitiko vidaus sandorio sudarymo kriterijus nustatytus Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. informavo VPT, kad, išnagrinėjusi minėtą išvadą, priėmė sprendimą nenutraukti sutarties. VPT neįpareigojo pareiškėjos nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Agentūra 2020 m. gruodžio 16 d. buvo informuota, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS yra galiojanti, nėra sustabdyta ar apskųsta bei atitinka teisės aktų reikalavimus, kas atitiko ir įstatymų leidėjo poziciją nuo 2019 m. gruodžio 31 d. vietos savivaldai priskirtų funkcijų vykdymą (įskaitant teritorijų priežiūros ir tvarkymo paslaugas) priskirti vidaus sandorių reguliavimo sričiai.
Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. buvo itin skubu ir svarbu įdiegti regeneracines krantotvarkos priemones (šakų klojinius, lentinius takus, žabtvores) padėjusias sumažinti smėlio sąnašų išpustymą į užkopę. 2020 m. gegužę kranto ruožai nuo Palangos tilto iki Birutės kalno ir nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių Europos Sąjungos lėšomis buvo papildyti atvežtiniu smėliu. 2,5 km. atkarpoje išpilta apie 166 tūkst. kub. m sąnašų. Siekiant maksimaliai stabilizuoti Baltijos jūros krantą centrinių Palangos miesto paplūdimio ruože nuo Birutės kalno iki Centrinės Palangos gelbėjimo stoties ir apsauginį kopagūbrį bei sumažinti smėlio sąnašų patekimą į pajūrio pušynus, dar 2020 m. gegužės mėn. per savaitę buvo suklota per 5,0 tūkst. kub. m šakų klojinių ir įrengta 1100 kv. m lentinių takų. Kadangi vasaros sezono metu tokių veiklų dėl gausaus poilsiautojų kiekio įgyvendinti nėra galimybių tik pasitelkiant savivaldybės įmonę pavyko įdiegti būtinas krantotvarkines priemones, kurios akivaizdžiai davė teigiamus rezultatus: sumažino kopagūbrio degradacijos procesų plėtrą ir smėlio išpustymo į užkopės mišką galimybes, padidino akumuliaciją kopagūbrio vakariniame šlaite bei padidino kranto „atsparumą“ būsimų stiprių audrų poveikiui, pagerino rekreacines sąlygas.
Pažymi, kad krantotvarkinių priemonių, tokių kaip šakų klojiniai, žabtvorės, lentiniai takai, įrengimo paslaugos yra priskiriamos teritorijų priežiūros ir tvarkymo paslaugoms, numatytoms Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Šių paslaugų atlikimo pavedimas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ neprieštarauja VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams bei atitinka minėtoje teisės normoje nustatytas vidaus sandorio sudarymo sąlygas.
Nurodo, kad VPT 2019 m. gegužės 6 d. išvada / nuomonė, kuria priimdama sprendimą rėmėsi Agentūra, buvo priimta 2019 m. gegužės 6 d., taikant senąją VPĮ 10 straipsnio 2 dalies redakciją dėl 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. 4-PS, o šioje byloje nagrinėjami darbai buvo atlikti pagal 2020 m. balandžio 23 d. pasirašytą papildomą susitarimą Nr. 46-PS, galiojant naujajai VPĮ 10 straipsnio 2 dalies redakcijai nuo 2019 m. gruodžio 31 d. (TAR, 2019, Nr. 2019-21571).
Apibendrindama skundo argumentus nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas teisingais faktiniais duomenimis, be to pritaikytas netinkamos redakcijos teisės aktas.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad tiek pati 2020 m. balandžio 30 d. tarp pareiškėjos ir Agentūros pasirašyta dotacijos teikimo sutartis, tiek ir galiojantys teisės aktai (Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-276 (toliau – Tvarkos aprašas)) įpareigojo pareiškėją užtikrinti skaidrų, ekonomišką ir efektyvų, laikantis viešųjų pirkimų reikalavimų, dotacijos lėšų panaudojimą.
Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d., po Agentūros prašymo pateikti galutinę ataskaitą, pateikė galutinę ataskaitą Agentūrai apie projekto įgyvendinimą. Kartu su galutine projekto ataskaita pareiškėja, grįsdama lėšų, skirtų Projekto įgyvendinimui panaudojimą, pateikė tik 2020 m. balandžio 23 d. papildomą susitarimą Nr. 46-PS, pagrindinės 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4-PS, sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“, pareiškėja Agentūrai nepateikė. Tik po atskiro Agentūros prašymo pagrindinė 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS buvo pateikta. Pareiškėja nei teikdama galutinę projekto ataskaitą, nei pagrindinę 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-P, sudarytą su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, neinformavo Agentūros, kad VPT 2019 m. gegužės 6 d. yra pateikusi vertinimo išvadą Nr. 4S-552, kuria rekomendavo pareiškėjai nutraukti 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS. Pareiškėja VPT 2019 m. gegužės 6 d. vertinimo išvados neskundė, padaryto pažeidimo nepašalino, 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4-PS nenutraukė, negana to, 2020 m. balandžio 23 d., 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4-PS pagrindu, sudarė ir papildomą susitarimą, kuriuo įsigijo iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ kopų tvirtinimo paslaugą, įgyvendinant projektą, taip pat Agentūros apie šią VPT išvadą neinformavo. Agentūrai tik pradėjus pareiškėjos pateiktos galutinės ataskaitos vertinimą, Agentūrai iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, kad VPT 2018 m. gegužės 6 d. konstatavo VPĮ pažeidimus ir rekomendavo nutraukti 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS.
Pažymi, kad pareiškėjos 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartis su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d., kuomet pareiškėjos nurodomi VPĮ pakeitimai negaliojo. Projekto lėšos buvo naudojamos 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėjos papildomo susitarimo su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, sudaryto tos pačios 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Nauja paslaugų teikimo sutartis, 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeitus VPĮ, tarp pareiškėjos ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sudaryta nebuvo, dėl ko ir 2020 m. balandžio 23 d. papildomo susitarimo sudarymui taikytini reikalavimai, galioję 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja projekto veiklas įgyvendino 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartimi – vidaus sandoriu, kuris turėjo būti nutrauktas dar 2019 metais. Šiuo atveju turi būti laikomasi bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (liet. neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo.
Nurodo, kad nepaisant nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusio VPĮ 10 straipsnio 2 dalies pakeitimo, vidaus sandoris, nepriklausomai, kad jis sudaromas ir Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytoms paslaugoms (teritorijos tvarkymas) pirkti, turi tenkinti išimtinumo reikalavimą. Vidaus sandoris buvo ir yra išimtis, o ne taisyklė. Tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek ir po 2019 m. gruodžio 31 d. galiojanti VPĮ redakcija, numato, kad vidaus sandoris galimas tik išimtiniu atveju, griežtai laikantis ir esant visoms VPĮ 10 straipsnyje numatytoms sąlygoms.
Pažymi, kad projekto įgyvendinimo paslaugos – pajūrio kranto sutvirtinimas (šakų klojiniai, žabtvorės, lentiniai takai) – gali būti teikiamos bet kurio rinkoje veikiančio tokias teritorijos tvarkymo paslaugas teikiančio subjekto, dėl ko tokios paslaugos teikimas konkretaus vieno subjekto, nevykdant viešojo pirkimo, negali būti pateisinamas, t. y. išimtinumo reikalavimas nėra tenkinamas.
Nurodo, kad pareiškėja nesilaikė skaidrumo principo, nes projekto įgyvendinimo paslaugos buvo perkamos vidiniu sandoriu, pažeidžiant tokio pirkimo išimtinumo sąlygą, be to, nebuvo laikytasi nei pagrindinės 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties, nei 2020 m. balandžio 23 d. papildomo susitarimo išviešinimo reikalavimo, kaip numato VPĮ 10 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio nuostatos. VPT aukščiau nurodyta 2019 m. gegužės 6 d. vertinimo išvada konstatavo, kad, sudarant vidaus sandorį – 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS – buvo pažeistas skaidrumo principas, nes nebuvo informuota apie sandorį per 5 darbo dienas. VPĮ 26 straipsnio 1 dalis iš esmės keistas nuo 2018 m. gruodžio 31 d., kai buvo sudaryta pareiškėjos ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS, iki Agentūros skundžiamo sprendimo priėmimo, nebuvo. Dėl to, Agentūra remdamasi nurodyta VPT išvada, taip pat įvertinusi faktines aplinkybes, laiko, kad VPT konstatuotas VPĮ 26 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nepatikslinus planuojamo atlikti pirkimų plano ir nepaskelbus per 5 darbo dienas, nebuvo pašalintas.
Nurodo, kad pareiškėja (perkančioji organizacija) suteikė išimtines sąlygas konkrečiam ūkio subjektui – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, sudarydama vidaus sandorį (2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS ir 2020 m. balandžio 23 d. papildomą susitarimą Nr. 46-PS) dėl pajūrio kranto sutvirtinimo darbų su konkrečiu tiekėju – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, nevykdydamas viešojo pirkimo procedūros, savo veiksmais apribojo kitų tiekėjų galimybę lygiomis sąlygomis varžytis dėl šių paslaugų teikimo ir tokiu būdu pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Kartu pažeistas draudimas riboti ir tiekėjų konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), t. y., perkant paslaugas iš konkretaus vieno tiekėjo ribota konkurencija.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjos sudaryti 2018 m. ir 2020 m. sandoriai nėra nuginčyti, yra galiojantys. VPT išvada yra tik nuomonė. Pažymi, kad atsakovė pritaikė pareiškėjai 100 proc. sankciją, vadovaudamasi teisės aktų registre nepaskelbtu teisės aktu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėja po dotacijos sutarties pasirašymo su Agentūra jokių viešųjų pirkimo procedūrų neatliko, todėl prašyti padengti praeityje patirtas išlaidas pareiškėja negali. Akcentuoja, kad paramai skirti pinigai turi būti tvarkomi skaidriai. Mano, kad tai, kad teisės aktas nėra paskelbtas teisės aktų registre, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pareiškėja po dotacijos sutarties pasirašymo neatliko jokių veiksmų projektui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjai sumažintas skirtos dotacijos tinkamų išlaidų dydis iki 100 proc., t. y. 51 000 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl pavedimo sudaryti vidaus sandorį“ Nr. T2-222. Sprendimu Palangos miesto savivaldybės taryba pavedė projekto vykdytojui parengti ir sudaryti terminuotą, ne ilgesnį nei 5 metams, vidaus sandorį su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, pagal galiojančiu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu „Dėl Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, teikiamų UAB „Komunalinis ūkis“, įkainių patvirtinimo“ Nr. T2-152 (toliau – Patvirtinti įkainiai), patvirtintus įkainius. Remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas vidaus sandoris - Paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS (toliau – ir Sutartis).
VPT 2019 m. gegužės 6 d., vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiškėjos vertinimą dėl Sutarties ir pateikė vertinimo išvadą Nr. 4S-552, kurioje atsižvelgdama į VPĮ pažeidimus, nustatytus vertinimo išvadoje, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo pareiškėjai nutraukti 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS.
Pareiškėja 2020 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė paraišką aplinkos apsaugos rėmimo programos 2020 m. lėšomis finansuojamam projektui „Pajūrio juostos tvarkymo programos priemonių įgyvendinimui Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ (toliau – Projektas). Paraiškoje buvo nurodyta, kad yra sudarytas vidaus sandoris su kontroliuojama įmone.
Agentūra ir pareiškėja 2020 m. balandžio 30 d. sudarė Dotacijos teikimo sutartį pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programą Nr. AARP-3(2020), kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“. Dotacijos sutartimi numatyta tikslinė dotacijos paskirtis – finansuoti pareiškėjo parengtą projektą, dotacijos sutarties 1.2 punkte numatyti atliktini darbai iš dotacija skiriamų lėšų. Dotacijos sutarties 2.1 punkte aptartos dotacijos teikėjo teisės ir pareigos, tarpe jų, 2.1.4 punkte: įvertinus dotacijos gavėjo pateiktą projekto įgyvendinimo ataskaitą ir išlaidas įrodančius dokumentus, AAD pateiktą projekto įgyvendinimo patikrinimo aktą ir nustačius, kiad projekto tikslai pasiekti ir lėšos panaudotos pagal paskirtį, per 20 kalendorinių dienų pervesti 51 000 eurų dotaciją. Dotacijos sutarties 2.3 punkte aptartos dotacijos gavėjo teisės ir pareigos, tarpe jų, 2.3.5 punkte: užtikrinti skaidrų, ekonomišką ir efektyvų dotacijos lėšų panaudojimą, paslaugas pirkti ir lėšas naudoti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (4.12.)D3-3497 „Dėl ataskaitos pateikimo“ Agentūrai pateikė Ataskaitą, kurioje nurodė, jog 2018 m. gruodžio 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra sudariusios paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS, o 2020 m. balandžio 23 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 46-PS, kurio pagrindu buvo įgyvendintos Projekto veiklos.
Pareiškėja Sutarties kopiją Agentūrai pateikė 2020 m. gruodžio 16 d., elektroniniu paštu atsakydama į Agentūros paklausimą dėl Ataskaitos, ir nurodė, kad pareiškėja išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. gegužės 6 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-552 ir nusprendė sutarties nenutraukti iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priims sprendimą dėl analogiškų vidaus sandorių sudarymo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-469/2018), t. y. akcentavo, jog sutartis yra galiojanti, nėra sustabdyta ar apskųsta, kad sutartis atitinka VPĮ 10 straipsnio nuostatas ir reikalavimus.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos apsaugos inspekcija 2020 m. gruodžio 18 d. surašė Patikrinimo aktą Nr.(13.5)-PA29-129, kuriuo pateikė išvadą, jog aplinkos apsaugos rėmimo programos tikslai pasiekti, projekte „Pajūrio juostos tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas Palangos miesto teritorijoje“ numatyti darbai įvykdyti. Palangos miesto savivaldybė Projekto lėšas panaudojo pagal tikslinę paskirtį, kaip numatyta dotacijos teikimo sutartyje.
Agentūra projekto įgyvendinimo ataskaitą įvertino ir 2021 m. birželio 11 d. parengė projekto pažeidimo tyrimo išvadą / sprendimą, kuriuo padarė išvadą, kad visos mokėjimo prašyme Nr. 1 deklaruotos kaip tinkamos finansuoti išlaidos, sudarančios 51 000 Eur, yra netinkamos finansuoti.
Ginčijamu sprendimu Agentūra, remdamasi tyrimo išvada, vadovaudamasi Agentūros 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1-187 patvirtinta Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarka, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai Priedo Nr. 1 „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkami finansinių pataisų dydžiai“ 1 punktu, nusprendė pareiškėjai mažinti tinkamų finansuoti išlaidų dydį 100 proc. Pasirašytos sutarties tinkamų finansuoti išlaidų vertė su PVM yra 51 000 Eur.
Agentūra ginčijamu 2021 m. birželio 15 d. sprendimu padarė išvadą, jog pareiškėja nesilaikė dotacijos sutarties 2.3.5 papunktyje numatytų įsipareigojimų, nes sudarydama 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-PS ir 2020 m. balandžio 23 d. pasirašydama papildomą susitarimą Nr. 46-PS, kurių pagrindu įgyvendintas projektas, pažeidė VPĮ 10 straipsnio 2 dalį bei 17 straipsnio 1 ir 3 dalis. Skundžiamas sprendimas ir konstatuotas pažeidimas iš esmės grindžiamas VPT 2019 m. gegužės 6 d. VPT išvada, kurioje buvo analizuota pareiškėjos sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 4-PS. Jokių kitų duomenų ginčijamame sprendime Agentūra nenurodo.
Aktualios redakcijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-276, nustato Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką, paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką, dotacijų savivaldybių vykdomosioms institucijoms teikimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarką. Aprašo 46 punktas numato, kad savivaldybė dotacijas naudoja vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir valstybės pagalbos reikalavimų pagal de minimis nuostatomis. Aprašo 49 punktas nustato, kad atsakingoji institucija, per 40 darbo dienų įvertinusi vykdytojo pateiktą galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos pateiktą patikrinimo aktą ir nustačiusi, kad projekto tikslai pasiekti ir lėšos panaudotos pagal paskirtį, dotacijų teikimo sutartyje nustatyta tvarka perveda į savivaldybės sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės. Jeigu vykdytojas nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir sutarties sąlygų, atsakingoji institucija gali neišmokėti dotacijos arba pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį.
Galiojančios redakcijos (2019 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-2765 nuo 2019-12-31) 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai: 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Tad iš esmės pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra draudžiama sudaryti vidaus sandorių apskritai, tačiau tai išimtis iš bendros taisyklės. Vidaus sandorių sudarymas galima nustačius bet kurią alternatyvą ir įgyvendinus jos sąlygas (1 arba 2 punktas). VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad motyvai turi būti išdėstyti administraciniame sprendime, o ne teismui adresuotame procesiniame dokumente, kadangi būtent administracinis sprendimas sukelia teisines pasekmes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja ir Agentūra 2020 m. balandžio 30 d. pasirašė dotacijos sutartį. Projektas turėjo būti įgyvendintas per pakankamai trumpą laikotarpį - iki 2020 m. lapkričio 1 d. Projekto įgyvendinimo metu pareiškėja įsipareigojo sutvirtinti Palangos centrinių paplūdimių kranto ruožą nuo Ašarėlės upelio iki Birutės kalno kyšulio – ilgis apie 3000 m. Orientacinė darbų apimtis: šakų klojiniai 19430 kv. m, žabtvorės – 1400 m, lentiniai takai – 1100 kv. m (takai kranto ruože nuo S. Dariaus ir Girėno gatvės iki Palangos tilto). Dotacijos sutarties 2.1.4 papunktyje sutarta, jog įvertinus Dotacijos gavėjo pateiktą Projekto įgyvendinimo ataskaitą ir išlaidas įrodančius dokumentus, AAD pateiktą Projekto įgyvendinimo patikrinimo aktą ir nustačius, kad Projekto tikslai pasiekti ir lėšos panaudotos pagal paskirtį, per 20 kalendorinių dienų Dotacijos gavėjui pervesti 51 000 Eur dotaciją. Vien tai, kad pagrindinis vidaus sandoris buvo sudarytas 2018 m., neduoda pagrindo atsakovui remtis ankstesnės redakcijos VPĮ 10 str. 2 d. nuostatomis (kurios taip pat numatė vidaus sandorių sudarymo galimybę kaip išimtį tik siauresnia apimtimi), kadangi dotacijos sutartis su pareiškėja sudaryta galiojant aktualios redakcijos VPĮ 10 str. 2 d. nuostatoms ir jos vykdymui buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų pagal vidaus sandorį atlikimo. Šalių nesiejo dotacijos teikėjo ir gavėjo santykiai iki dotacijos sutarties pasirašymo.
Kaip minėta anksčiau Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos apsaugos inspekcija 2020 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr.(13.5)-PA29-129 pateikė išvadą, jog aplinkos apsaugos rėmimo programos tikslai pasiekti. Agentūra, padariusi išvadą, jog lėšos panaudotos neskaidriai, neefektyviai ir neekonomiškai, ne pagal tikslinę paskirtį remiasi VPT išvada, kuri yra parengta iki dotacijos sutarties pasirašymo ir iki patikrinimo akto surašymo. VPT išvada yra parengta vadovaujantis tuo metu galiojusia VPĮ 10 str. 2 dalies redakcija, o ne aktualia VPĮ 10 str. 2 d. redakcija, kuri aktuali šiam ginčui. Be to, šia išvada pareiškėjai pateiktos tik rekomendacijos, o ne privalomojo pobūdžio nurodymai; pažeidimai ne konstatuoti, o tik įtariama, jog tokio pobūdžio, kokie nurodomi VPT išvadoje pažeidimai 2018 m. buvo padaryti. Teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, jog pareiškėja pažeidė VPĮ nuostatas 2018 metais, priimtas nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad projekto tikslai yra pasiekti, Agentūrai neatlikus savarankiško su projekto įgyvendinimu susijusių aplinkybių tyrimo, nepakanka VPT išvados, nesusijusios su dotacijos sutarties vykdymui panaudota vidaus sandorio sudarymo galimybe, konstatuoti, kad pareiškėja projekto lėšas panaudojo ne pagal viešųjų pirkimų teisės aktus. Pažymėtina, jog VPT išvadoje nėra pasisakoma dėl projekto įgyvendinimo, dėl kurio Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas (vertinant jį kartu su jo sudėtine dalimi esančia pažeidimo tyrimo išvada/sprendimu) neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi Agentūra neatliko savarankiško su projekto įgyvendinimu susijusių aplinkybių tyrimo, VPT išvados visiškai nesusiejo su projekto įgyvendinimo metu pasiektais tikslais, nemotyvuota išvada, kad prašomos finansuoti lėšos panaudotos ne pagal viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus, neskaidriai, neekonomiškai ar neefektyviai (dotacijos sutarties 2.3.5 p.), nors sprendime nurodoma, kad projekto tikslai yra pasiekti. Skundžiamame sprendime visiškai neatsakyta į pareiškėjos nurodomas išimties taisyklės taikymui svarbias faktines aplinkybes – būtinumą sudaryti vidaus sandorį su kontroliuojama įmone lėmusias faktines aplinkybes, susijusias su regeneracinės krantotvarkos priemonių 2020 m. darbų skuba ir svarba.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, jog ginčijamame sprendime minimas teisės aktas (Agentūros 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1-187 patvirtinta Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarka) nėra įregistruotas teisės aktų registre ar išviešintas. Taigi nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis yra taikoma griežčiausia sankcija, kokia skundžiamu sprendimu buvo pritaikyta pareiškėjai, t. y. 100 proc. dotacijos sumos sumažinimas. Be to, Agentūra nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį 100 proc. sankciją, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Agentūros sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmų, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai, atlikimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas, o skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (29-2-2)-APVA-1068.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.