- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-579-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00421-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje e2YT-2064-772/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta A. P. ir J. P. santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu, patvirtinta pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, buvo išspręsti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja A. P. 2025 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovui J. P. netinkamai vykdant nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos A. P. prašymas tenkintas ir išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-2064-772/2020 dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos pareiškėjų A. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punkto vykdymo.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė dokumentus, iš kurių matyti indeksuoto išlaikymo ir faktiškai sumokėtų sumų skaičiavimai. Teismas, remdamasis nustatyta indeksavimo tvarka ir Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais vartotojų kainų indeksais, nustatė, kad pareiškėjas J. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui turėjo mokėti: nuo 2020 m. sausio 1 d. – 150 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 300 Eur per mėnesį abiem vaikams; nuo 2021 m. vasario 1 d. – 150,30 Eur kiekvienam vaikui (150 Eur x 100,2/100), iš viso 300,60 Eur per mėnesį; nuo 2022 m. vasario 1 d. – 166,23 Eur kiekvienam vaikui (150,30 Eur x 110,6/100), iš viso 332,46 Eur per mėnesį; nuo 2023 m. vasario 1 d. – 202,30 Eur kiekvienam vaikui (166,23 Eur x 121,7/100), iš viso 404,60 Eur per mėnesį; nuo 2024 m. vasario 1 d. – 204,73 Eur kiekvienam vaikui (202,30 Eur x 101,2/100), iš viso 409,46 Eur per mėnesį. Teismo skaičiavimu, bendras indeksuoto išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudaro 7576,44 Eur. (2020 m.: 3600 Eur - 1664 Eur = 1936,00 Eur; 2021 m.: 3607,20 Eur - 2527 Eur = 1080,20 Eur; 2022 m.: 3989,52 Eur - 2243 Eur = 1746,52 Eur; 2023 m.: 4855,20 Eur - 3232 Eur = 1623,20 Eur; 2024 m.: 4913,52 Eur - 3750 Eur = 1163,52 Eur).
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo J. P. būtų pateikęs rašytinius įrodymus, jog tinkamai vykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. teikė priteistą ir įstatymų nustatyta tvarka indeksuotą dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo J. P. būtų kreipęsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nėra įrodymų, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ar jos dalis būtų pakeista, todėl ji yra privaloma suinteresuotam asmeniui J. P. ir turi būti vykdoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas patenkino ieškovės prašymą, nesurengęs žodinio bylos nagrinėjimo, neprisaikdinęs ir neapklausęs šalių ir prašomų iškviesti liudytojų.
7.2. Apeliantas prieš posėdį buvo teikęs prašymą teismui bylą nagrinėti žodinio proceso metu, į posėdį kviečiant A. P. ir nepilnamečius sūnus, kad būtų išnagrinėtos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog vaikai didelę, o kai kada ir didžiąją laiko dalį gyvena su J. P. Apeliantas pažymėjo, kad A. P. ruošiasi dar kartą ištekėti ir jai reikia pinigų pirminiam įnašui už namą.
7.3. Teismas neįvertino skolos susidarymo aplinkybių. Apelianto vertinimu, tokiu atveju būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir pareiškėją paklausti, kodėl ji tris metus nesiėmė jokių priemonių dėl taikos sutarties galimo nevykdymo, kodėl leido įsiskolinimui kauptis.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo J. P. būtų kreipęsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tačiau apeliantas nurodė, kad šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas, kad prieš kreipiantis į teismą privaloma ikiteisminė mediacija. Tokia mediacija ieškovei jau pasiūlyta ir iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, mediacija bus pasibaigusi ir jis kreipsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. P. prašo suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių J. P. įsipareigojo mokėti savo vaikams išlaikymą kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal minėtos sutarties 7.2. papunktį, ji ir J. P., įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės iš savo asmeninio turto ir pajamų papildomai skirti tiek lėšų, kiek bus būtina, siekiant visiškai patenkinti nepilnamečių vaikų kasdieninius poreikius. A. P. kartu su prašymu išduoti vykdomąjį raštą banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad apeliantas nevykdo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2064-772/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1. papunkčiu prisiimtų įsipareigojimų dėl išlaikymo sumos mokėjimo pilna apimtimi, neindeksuoja išlaikymo dydžio. Apeliantas ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigė, kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
8.2. A. P. nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama mokėti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintą ir indeksuotą išlaikymą vaikams, tačiau apeliantas atsisakydavo tai daryti.
8.3. Pareiškėja pažymėjo, kad po to, kai ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantas galimai inicijuos ginčą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2064-772/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. A. P. nurodė, kad iki 2025 m. gegužės 12 d., atsakovas J. P. nebuvo kreipęsis į teismą nei dėl išlaikymo dydžio, nei dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ar jos dalis nėra pakeista, yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, tarp jų – ir atsakovui J. P., ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ta yra nustatyta CPK 18 straipsnyje.
8.4. Apelianto argumentai, kad vaikai didelę, o kai kada ir didžiąją laiko dalį gyvena su juo, neatitinka tikrovės. Didžiąją laiko dalį pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vaikai praleidžia su A. P., kuri juos lavina, rūpinasi jų ugdymu ir laisvalaikiu. Pareiškėja neneigia, kad vasaros ar kitų atostogų metu vaikai dalį laiko praleisdavo su tėvu. Tačiau A. P. atkreipė dėmesį, kad ji, siekdama užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, niekada neprieštaravo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, kaip tai yra nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3. papunktyje, pagal kurį J. P. gali nekliudomai bendrauti su vaikais. Pareiškėja nurodė ir tai, kad bendravimo tvarka nekeičia privalomojo apelianto įsipareigojimo mokėti vaikams nustatyto dydžio išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Pareiškėja A. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimo su J. P. ekrano nuotraukas ir mediatorės pranešimą dėl ikiteisminės privalomosios mediacijos vykdymo ginče dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir skyriumi gyvenančio tėvo tvarkos pakeitimo bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių A. P. ir J. P..
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai jokios įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliantės papildomai pateikti įrodymai nepriimami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
14. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
15. Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių sūnums netinkamo vykdymo. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta A. P. ir J. P. santuoka bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 7.1. papunkčiu šalys susitarė, jog J. P. įsipareigoja teikti nepilnamečiams vaikams R. P. ir B. P. išlaikymą kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso metu, į posėdį kviečiant A. P. ir nepilnamečius sūnus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tvarka ir veiksmai, kuriuos spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą turi atlikti teismas, įtvirtinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šis prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Taigi, šiame straipsnyje yra numatyta teismo diskrecijos teisė, įvertinus kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto nurodytas aplinkybes, spręsti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suteikė teisę J. P. pateikti atsiliepimą ir išdėstyti argumentus dėl A. P. prašyme nurodytų aplinkybių, tačiau bylos duomenimis, apeliantas nors ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, tačiau atsiliepime nenurodė jokių pareiškėjos prašymą paneigiančių aplinkybių, neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, kartu su prašymu pateiktus banko išrašus, patvirtinančius J. P. nepilnamečių vaikų išlaikymų pervedamų lėšų dydį bei sprendė, kad iš pateiktų rašytinių paaiškinimų pagrįstai galima spręsti dėl apelianto netinkamos prievolės vykdymo.
19. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo išimtinai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams netinkamo prievolės vykdymo, todėl teismas byloje, apeliantui nepaneigus, įvertinęs pareiškėjos pateiktų rašytinių dokumentų visumą, patvirtino jos nurodomas aplinkybes. Taigi, nors apeliantas savo atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apelianto atsiliepime keliami klausimai pareiškėjai neturi jokios teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas prašė apklausti ne tik pareiškėją, bet ir šalių nepilnamečius vaikus, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes gali paliudyti nepilnamečiai vaikai, kurie tiesiogiai savo lėšų netvarko, o jas uzufrukto teise tvarko A. P. kaip nepilnamečių vaikų atstovė. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų laiko praleidimo pas apeliantą yra teisiškai nereikšmingos, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendime yra nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikai tvarka, be to, bendravimas su vaikais yra ne apelianto teisė, o pareiga, o vaikų laiko praleidimas pas apeliantą išlaikymo prievolės dydžio kitimui (mažinimui) nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto atskirajame skunde taip pat nenurodyta jokių svarbių priežasčių, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti, jog žodinis klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas buvo būtinas ir tai galėjo lemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimą.
22. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo J. P. būtų kreipęsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tačiau apeliantas nurodė, kad šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas, kad prieš kreipiantis į teismą privaloma ikiteisminė mediacija. Tokia mediacija ieškovei jau pasiūlyta ir iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, mediacija bus pasibaigusi ir jis kreipsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai apie bylos iniciavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, nes nėra jokio kito įsiteisėjusio sprendimo, pakeičiančio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, be to, net ir tokiam sprendimui esant, tai nepanaikina pareiškėjos teisės išieškoti sumas, skirtas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, už tą laikotarpį, kai nepilnamečiai vaikai gyveno pas ją. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtų apelianto argumentų nepasisako.
24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė ir nepaneigė pareiškėjos A. P. nurodomų aplinkybių dėl netinkamos išlaikymo prievolės šalių nepilnamečiams sūnums vykdymo, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos pareiškėjų A. P. ir J. P. 2020 m. sausio 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punkto vykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.