- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-109-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Rimantas Savickas, Zina Mickevčiūtė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- I. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-109-212-/2009
teisėja Malvyra Bučienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-126/2008 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteismo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas A. B. yra jos sūnaus R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. J. yra A. B. sūnus. Priteisti išlaikymą sūnui A. nuo 2008 m. balandžio 10 d. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 7 200 Lt įsiskolinimą už trejus metus. Su atsakovu 1993 metais pradėjo gyventi faktinėje santuokoje ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. J. Gimus sūnui 1995 m. ji ėmė gyventi (duomenys neskelbtini), o atsakovas su ja kartu nuo to laiko nebegyvena ir išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovas buvo žadėjęs tėvystę pripažinti gera valia, bet to nepadarė, išlaikymo vaikui neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. J. pripažino A. B. sūnumi. Priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinę išmoką po 200 Lt nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki sūnaus pilnametystės, kasmet išmoką indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir priteisė 3 286,81 Lt įsiskolinimą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. R. J. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti motinai I. J. Nustatė, kad ieškovės sūnus R. J. gimė (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijoje 2008-10-22 ekspertizės aktu pripažino atsakovą vaiko R. J. tėvu. Nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo sūnų R., todėl atsižvelgęs į vaiko tėvų turtinę padėtį nuo 2008 m. balandžio 10 d. priteisė sūnui išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis). Nustatė, kad atsakovas 2005 ir 2006 metais nedirbo, o pagal duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, kad 2007 m. dirbo pagal verslo liudijimą bei (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2005–2006 metais nedirbo. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinio reikalavimą dėl 7 200 Lt įsiskolinimo priteisimo už trejus metus tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 7 200 Lt sumažino iki 3 286,81 Lt, nurodydamas, kad ieškovė per paskutinius trejus metus didelę nurodyto laikotarpio dalį vaiko neaugino ir neišlaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priteistą kas mėnesį sūnui R. J. 200 Lt išlaikymą sumažinti iki 130 Lt, ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo neginčija, tačiau nesutinka su priteistomis sumomis: kas mėnesį 200 Lt dydžio išlaikymu ir 3 286,81 Lt įsiskolinimu. Jis neturi pastovaus darbo, todėl negauna ir pastovių pajamų. Ilgą laiką buvo ir yra registruotas darbo biržoje. Jo materialinė padėtis yra gana sunki, nes šeima turi tris vaikus: L., gim. (duomenys neskelbtini), V., gim. (duomenys neskelbtini), R., gim. (duomenys neskelbtini). Augant vaikams, didėja ir jų poreikiai, jiems reikia aprangos, avalynės, knygų, mokymosi priemonių, reikia tenkinti ir kultūrinius poreikius, o tam reikia pinigų. Mano, kad teismas, priteisdamas R. J. nurodytą išlaikymą, turėjo atsižvelgti ir į kitų jo vaikų bent minimalius poreikius. Jis pats jokio nekilnojamojo turto neturi. Žmona neturi gyvenamojo ploto, šeima gyvena nuomojamame bute, o paslaugų kainos nuolat kyla. Dėl šių aplinkybių jis sutinka ir gali teikti sūnui R. minimalų 130 Lt kas mėnesį išlaikymą pagal savo realias galimybes (CK 3.193 str.). Nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovė anksčiau išlaikymo sūnui nereikalavo, nors tai galėjo padaryti seniai. Dabar, priteisus išlaikymą vaikui po 200 Lt per mėnesį bei dar priteisus 3 286,81 Lt įsiskolinimą, tai labai pablogina jo ir jo šeimos turtinę padėtį, o dėl to nukentės vaikų L., V. ir R. interesai. Jei iš jo būtų atskaitomas išlaikymas bei įsiskolinimas, iš likusios sumos nebesugebėtų savo vaikams teikti net minimalaus išlaikymo.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenys rodo, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas ir išlaikymą vaikui pagal įstatymą, savo turtinę padėtį turi ir gali teikti (CK 3.192 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į CK 3.192 str. nuostatas, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su svarbių vaikų būtinų vystymosi poreikių tenkinimu, kuri turi būti teikiama nuolat. Teismas ištyrė atsakovo turtinę padėtį ir konstatavo, kad nors atsakovas teismui nurodė, jog jis 2007 metais jokių pajamų neturėjo, o 2005–2006 metais nedirbo, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę nustatė (b. l. 11), kad atsakovas 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir pagal verslo liudijimą, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie gautas pajamas. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog 2005–2006 metais jis nedirbo ir negavo jokių pajamų. Byloje yra atmintinė, patvirtinanti, kad atsakovas lankėsi darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nuo 2007-01-22 iki 2007-10-22 (b. l. 42). Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas teismui nepateikė visų duomenų apie savo gautas ir turimas pajamas, todėl neįrodyta, kad jis negali teikti priteisto išlaikymo, įskaitant išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą nuo 7 200 Lt sumažino iki 3 286,81 Lt, nes nustatyta, jog ieškovė per paskutinus trejus metus dalį nurodyto laikotarpio sūnaus R. neaugino ir neišlaikė (b. l. 43, 73, 74, 75). Pagrįstai, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, laikotarpių nuo 2005 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. birželio 14 d., nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2007 m.birželio 26 d., nuo 2007 m. liepos 2d. iki 2008 m. kovo 21d. į išlaikymą neskaičiavo. Atsakovo argumentas, kad ieškovė galėjo anksčiau kreiptis dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atmestinas, nes pareigą išlaikyti savo vaiką turi ne tik ieškovė, bet ir jis. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie sūnų atsakovas žinojo, nes vaikas gimė gyvenant faktinėje santuokoje su ieškove. Esančias abejones dėl tėvystės galėjo pašalinti anksčiau ir savo iniciatyva. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 3 286,81 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteistas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu, nes atitinka visus aukščiau minėtų įstatymų reikalavimus, šalių turtinę padėtį ir yra pripažintinas minimaliai būtinu. Atsakovas turi ir gali jį teikti, nors tokio dydžio išlaikymas yra minimalus, kad būtų patenkinti būtini vaiko poreikiai (CK 3.192 str.). Priteistas išlaikymas indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 str.). Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 176, 185 str.), tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, jų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.