Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. A. ir N. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. A. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių gimimo įrašų matosi, kad atsakovai yra vaikų: A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), S. R., gimusio (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

2017 m. rugsėjo 8 d. teikimu Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė savivaldybės administracijai teikimą dėl globos ( rūpybos) nustatymo atsakovų vaikams A., S. ir I. R., kuriame siūlė nustatyti vaikams laikinąją globą ( rūpybą), o vaikų globėja (rūpintoja) paskirti vaikų močiutę I. R., kadangi nors nepilnamečiai vaikai gyveno su savo motina, J. A., tačiau jai išvykus dirbti į užsienį jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma ir motina vaikais nebesidomėjo, o vaikai gyvena su savo močiute I. R. ir tėvu N. R., kuris turi sveikatos problemų, yra gydomas (duomenys neskelbtini) ir laikinai taip pat negali rūpintis savo vaikais, teikimas buvo grindžiamas medicinos dokumentų išrašu apie N. R. sveikatą. Iš 2017 m. rugsėjo 11 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. A-982, A-983 ir A-985 matosi, kad atsakovų nepilnamečiams vaikams, nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. nustatyta laikinoji globa( rūpyba), vaikų laikinąja globėja( rūpintoja) paskirta I. R.. Iš 2017 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus posėdžio protokolo Nr. VV-199, matosi, kad skyriaus specialistai atsižvelgiant į tai, kad atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa vaikų močiutės šeimoje, o vaikų motina , skyriaus turimais duomenimis išvykusi į užsienį ir vaikais nesidomi ir vaikų tėvas gydosi ir gydymas užtruks apie 4 mėnesius, nutarė rekomenduoti atsakovo N. R. šeimą į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovo šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, įrašyta, šeimai teikiamos socialinės paslaugos ( iš socialinio darbo su šeima plano matosi, kad dar 2017 m. spalio 17 d., po to kai atsakovų vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovas buvo raginamas gydytis nuo (duomenys neskelbtini), įsidarbinti; atsakovei jokių socialinių paslaugų teikti galimybės nebuvo, nes apie jos buvimo vietą skyrius informacijos neturėjo, su vaikais atsakovė jokio ryšio nepalaikė). Iš teismui pateiktų 2019 m. birželio 11 d. vaiko globos ( rūpybos) peržiūros aktų matosi, kad buvo atlikta visų trijų atsakovų vaikų globos peržiūra, kurios metu prieita išvados, kad laikinoji vaikų globėja( rūpintoja) tinkamai atlieka savo pareigas, vaikai išsakė nuomonę, kad nori likti gyventi su globėja, kadangi jokių kontaktų su motina nepalaiko, apie jos buvimo vietą nieko nežino, o vaikų tėvas nurodė, kad su vaikais sutaria, tačiau jo sveikatos būklė „neleidžia savarankiškai prižiūrėti sūnų“. Teismui pateikta Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos pagalbos planai( 2018-11-06, 2018-12-05 ), iš kurių matosi, kad Atvejo nagrinėjimo posėdžiuose buvo sprendžiama dėl atsakovų vaikų A. R., S. R. ir I. R. globos peržiūros, bet posėdžių metu buvo aptarinėjamos analogiškos aplinkybės, kad vaikų tėvas N. R. nuo (duomenys neskelbtini) gydomas ligoninėje, savaitgaliais grįžta į namus, bet dėl „prastos sveikatos“ vaikais pasirūpinti negali, o apie vaikų motiną „jau seniai niekas nežino“, todėl posėdžiuose nutarta teikti ieškinį teismui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo ir dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vaikų motinai.

Iš 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pažymos matosi, kad atsakovų šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, priežastys nėra išnykusios, motinos buvimo vieta nežinoma, o tėvas , nors ir motyvuojamas auginti savo vaikus, bet dėl sveikatos problemų neturi galimybių tai daryti, nes nebaigė gydymo, ilgą laiką yra nedarbingas, gauna mažas pajamas. Analogiška ir 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro informacija, kurioje nurodoma, kad N. R. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, priežastys neišnykusios, jam teikiamos ir toliau socialinės paslaugos, jis motyvuojamas palaikyti su vaikais emocinį ryšį, lankyti psichologės konsultacijas, tačiau dėl sveikatos problemų ir nedarbo neturi galimybių vaikais tinkamai pasirūpinti.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini)pateiktos informacijos matosi, kad atsakovas N. R. ligoninės plaučių ligų klinikoje buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas ambulatoriškai iki (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. sausio 3 d. ligoninės pažymos matosi, kad planinis patikrinimas po N. R. gydymo buvo 2019 m. spalio 10 d. , kitas patikrinimas numatytas 2020 m. balandžio mėnesį, N. R. gydymas yra baigtas, jis pasveiko ir gali gyventi su šeima ir vaikais.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas bei to paties įstatymo 11 straipsnis įtvirtina principines vaiko teisių apsaugos nuostatas dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (LAT 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kada ribojama tėvų valdžia: kai tėvas ar motina 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas turi teisę riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė J. A. yra visiškai nusišalinusi nuo savo trijų nepilnamečių vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo, vaikais visiškai nesirūpina daugiau nei dveji metai laiko. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais anksčiau aptartais įrodymais nustatė, kad atsakovės buvimo vieta nėra žinoma ( teismas išnaudojo visas galimybes įteikti asmeniškai atsakovei procesinius dokumentus ir pakviesti dalyvauti teismo posėdyje), nėra žinoma kur ji gyvena, vienok akivaizdu, kad nuo 2017 m. vasaros atsakovė su vaikais nepalaiko jokio ryšio, ką patvirtino vaikų globėja. Pažymėtina, kad atsakovės vaikų gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, jie gyvena su globėja, kuri yra vaikų močiutė, taigi gyvenamoji vieta atsakovei neabejotinai žinoma, tačiau, akivaizdu, kad atsakovė abejinga savo vaikams, nes jokiais būdais su jais nebendrauja, nesirūpina vaikų sveikata ir jų neišlaiko. Esant šioms aplinkybėms manyti, kad padėtis pasikeis ir atsakovė ims rūpintis vaikais šiuo metu nėra jokio pagrindo, todėl atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia visų trijų vaikų atžvilgiu, ieškinys šioje dalyje tenkintinas,

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas – periodinės 60 Eur dydžio išmokos kas mėnesį akivaizdžiai negali būti laikytinas minimalia ir būtina suma vaikų net minimaliems poreikiams patenkinti, todėl ieškovo ieškinys ir šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau išmokų dydis turi būti ne mažesnis nei 150 Eur kas mėnesį, o išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Dėl tėvo atskyrimo nuo vaikų.

Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. LR CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t.y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama LR CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydomas ( stacionare ir ambulatoriškai), tačiau po 2019 m. spalio 10 d. atlikto jo sveikatos patikrinimo nustatyta, kad jis pasveiko ir gali gyventi su šeima ir vaikais. Kaip matosi iš anksčiau aptartų ieškovo teismui pateiktų rašytinių dokumentų, atsakovas buvo nuolat motyvuojamas „stiprinti su vaikais emocinį ryšį, lankyti psichologės konsultacijas“, minėtuose institucijų raštuose buvo akcentuojama, kad atsakovas norėtų rūpintis savo vaikais, bet neturi galimybių dėl sveikatos problemų ir nedarbo. Pažymėtina, kad visą laiką kuomet atsakovo vaikams yra nustatyta laikinoji globa( rūpyba) jie gyvena globėjos, kuri yra atsakovo motina, šeimoje. Tai reiškia, kad visą laiką kiek vaikai yra globojami jie gyvena kartu su savo tėvu, o vaikų ir jų tėvo( atsakovo) faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati - (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo paaiškinimo matosi, kad jo santykiai su vaikais geri, jie kartu leidžia laisvalaikį, atsakovas domisi vaikų mokslu. Atsakovas nėra neįgalus, kaip anksčiau minėta, jis yra sveikas ir gali gyventi su vaikais, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, jog Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pažyma, kad N. R. norėtų auginti savo vaikus, bet dėl sveikatos problemų neturi galimybių neatitinka tikrovės, kadangi gydymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad atsakovas yra sveikas ir gali gyventi su vaikais( beje, gydymo įstaigos informacija yra ankstesnė nei Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pažyma).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų vaikus atskirti nuo jų tėvo, teigiant, kad tėvas neturi galimybių gyventi su vaikais, jų auklėti, savarankiškai jais rūpintis, todėl pripažintina, kad atskirti nepilnamečius A. R., S. R. ir I. R., nuo jų tėvo N. R. nėra pagrindo, ieškinys dalyje atmestinas.

Netenkinus ieškinio dalyje dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo atmestinas ieškinys ir dalyje dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Dėl nuolatinės globos nustatymo.

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai ( CK 3.256 straipsnis).

Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje; 6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.

Esant minėtoms įstatymo nuostatoms, netenkinus ieškinio dalyje dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo jų tėvo, nėra pagrindo nustatyti vaikams nuolatinę globą, kadangi vaikai nėra likę be tėvų globos, todėl ieškinys dalyje dėl nustatymo nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos rūpintojos I. R. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaikų globos( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 2,5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis dalyje dėl išlaikymo priteisimo 54 Eur ( 150 x 12x 3 procentų) ir 19,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 73,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečiams vaikams A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinių išmokomų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019-06-26 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko vaikų tėvas N. R..

Priteisti iš J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 73,14 Eur ( septyniasdešimt tris eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.