- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-46-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12808-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- A. E., M. L.
- Advokatai
- Bronius Varsackis, Zenonas Žymančius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2000 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu už 57,92 Eur (200 Lt). Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2004 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui;
3) 2007 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) 2012 m. birželio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
6) 2018 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
7) 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 16 d. paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir L. G. pasiųstas vykdyti 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę - 4 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo;
8) 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis - 1 mėnesis 12 dienų laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta subendrinta bausmė - 7 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo (2020 m. kovo 17 d. paleistas iš pataisos namų),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
L. G. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 16 d. 19.56 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės A. E., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, kumščiu smūgiavo vieną kartą jai į kairę akį, padarydamas kairės akies obuolio kraujosruvą, žaizdą, potrauminį kairės akies regėjimo aštrumo pakitimą (kairės akies regėjimo aštrumas iki traumos -1,0, po traumos - < 0,1), kraujosruvas akių vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį ir kraujosruvą kaktos kairėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė šeimos narės - sugyventinės A. E. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 3 d. laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 13.17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie neveikiančios parduotuvės pastato (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis, ne mažiau kaip vieną kartą, smūgiavo M. L. į veidą ir galvą, padarydamas poodines kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvą po kaire akies obuolio jungine, pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kairės akies dugno išorinės sienelės skeveldrinius lūžius, viršutinio kairio žandikaulio žandinio ančio skeveldrinį lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. L. sveikatą. Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 3 d. apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės A. E., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, tai yra parvertė ją ant lovos ir vieną kartą spyrė į tarpkojį, tokiu būdu nukentėjusiajai savo šeimos narei - sugyventinei A. E. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 22 d. apie 13.15 val., namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės A. E., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu - vieną kartą kumščiu smūgiavo jai į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai savo šeimos narei - sugyventinei A. E. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų
1. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sugyventinės jis nemušė. 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 16 d. jis savo namuose net nebuvo, todėl ir negalėjo padaryti šio kaltinime nurodyto nusikaltimo. Tuo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie A. E., todėl jis ateidavo į namus tik aplankyti vaikų. 2019 m. kovo 16 d. A. E. jam tik skambino telefonu ir pasakė, kad ji susimušė akį. Ar skambindama jam sugyventinė buvo namuose, ar ligoninėje, jis nežino, nes pats jis tuo metu buvo darbe, dirbo prie miško. Kodėl jų dviejų pokalbis nėra užfiksuotas telefoninių ryšių išklotinėse, nežino, bet miške nėra gero ryšio. Kai A. E. motina sužinojo, kad jos dukra A. yra ligoninėje, iš karto jam pasakė, kad policijai nurodys, jog dukrą sužalojo būtent jis, nes ji buvo pikta ant jo. Būtent ji ir pasakė tyrėjai, kad A. E. sužalojo jis. Kad A. E. pareigūnams teigtų, kad akį jai sužalojo jis, negirdėjo, arba nepamena to dėl girtumo (6 t., b. l. 165-166).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. E. parodė, kad sugyventinis akies jai nesužalojo, o akį ji susižalojo pati, skaldydama lentas. Jos teigimu, lenta trenkėsi į akį jai ją skaldant, o kaltinamojo tuo metu net nebuvo namuose. Namuose tuo metu nebuvo ir vyriausios dukters. Į medikus dėl susižalojimo ji iš karto nesikreipė, kreipėsi tik kitos dienos vakare ir iš karto buvo išvežta į Kauno klinikas, kur gydėsi 3 savaites. Sugyventinis L. G. apie tai, kad ji susižalojo akį, sužinojo turbūt tą patį vakarą – arba pats pamatė, arba ji jam pasakė, paskambinusi telefonu, tiksliai to nepamena. Ji niekam nesakė, kad ją sumušė L. G.. Jos mama pati nusprendė, kad ją sužalojo sugyventinis. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad išgėręs sugyventinis ne visada būna agresyvus. Praeityje yra prieš ją smurtavęs, bet jis dirba ir padeda išlaikyti vaikus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. E. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su šešiais nepilnamečiais vaikais: (duomenys neskelbtini) metų A. E., (duomenys neskelbtini) metų L. E., (duomenys neskelbtini) metų K. G., (duomenys neskelbtini) metų K. G., (duomenys neskelbtini) metų K. G. ir (duomenys neskelbtini) metų D. G.. Apie 10 metų gyveno su sugyventiniu L. G. - keturių jos vaikų tėvu. Su juo gyveno iki 2019 metų vasario vidurio, kuomet jis ją ne pirmą kartą sumušė. Jam tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas negyventi jų bendruose namuose. Nuo vasario vidurio L. išsikraustė, tačiau buvo atėjęs ne vieną kartą į namus, o vieną kartą net nakvojo. 2019 m. kovo 15 d. ji buvo namuose su dukromis D. ir K., kiti vaikai buvo mokykloje. Apie 14.00 val. ji nuėjo į malkinę, kuri yra prie namų. Pasiėmė apie 1 metro ilgio lentą, padėjo ją ant žemės ir parėmė į sieną. Kirviu trenkė į lentą, ties jos viduriu, ir lenta skilo per pusę. Lentos viršutinė dalis atšoko nuo sienos ir trenkė jai tiesiai į kairę akį. Kraujas nebėgo iš akies, tik permatomas skystis. Parėjus namo, jai skaudėjo akį, bet ji manė, kad skausmas praeis, todėl į gydytojus nesikreipė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jai akį skaudėjo, ji paraudo. Turėjo akių lašiukų, jų įsilašino. Atsikėlusi kitos dienos ryte, ji pamatė, kad jos akies obuolys ištinęs, o jautėsi ji dar blogiau, nei dieną, kai susižalojo. Visą dieną pralaukė, kol vyriausioji dukra grįš iš šaulių būrelio. Tik vakare, tikslios valandos neatsimena, ji pati paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė greitąją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją iš karto išvežė į Kauno klinikas, kur jai padarė akies operaciją. Paaiškėjo, kad kaire akimi ji visiškai niekada nematys. Iš Kauno klinikų ją išleido 2019 m. balandžio 3 d. Nukentėjusioji tos apklausos metu nurodė, kad jos nei L., nei dar kažkas nesumušė, o akį ji pati susižalojo. Žino, kad jos sesuo L. E. ir mama M. E. sakė, jog ją sumušė L., tačiau ji joms taip tikrai nesakė. Jos nuomone, sesuo ir mama taip pasakė tyrėjams tik dėl to, kad L. yra ne vieną kartą ją sumušęs ir jos jo nemėgsta. Dėl sužalotos akies ji niekam pretenzijų neturi (1 t. b. l. 79-80, 81).
Pagarsinus šiuos parodymus, atsakydama į teisėjo klausimus, A. E. parodė, kad jos sūnus L. 2019 m. kovo 15 d. tikrai buvo namuose, kuomet ji skaldė lentas ir matė, kad jos akis buvo sužalota būtent lentos, o ne L. G.. Tyrėja norėjo L. apklausti, tačiau ji nesutiko ir neleido jo apklausti, nes turi tokią teisę. Paskui L. buvo apklaustas ir ji girdėjo, kaip sūnus tyrėjai sakė, jog nematė, kaip mama susižalojo, jos jau sužalotą akį jis pamatė tik grįžęs iš mokyklos (6 t., b. l. 69-70).
2020 m. spalio 28 d. nukentėjusioji A. E., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį L. G. (1 t. b. l. 91-92).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje (duomenys neskelbtini), yra slaugos specialistė skubiai pagalbai. Kadangi liudytoja nurodė, jog L. G. pavardė jai nežinoma, įvykio, apie kurį prašoma duoti parodymus, ji nepamena, kadangi atvejų, kuomet dirbdama vyksta pas nukentėjusiuosius, būna labai daug. Ji prašė pagarsinti jos anksčiau duotus parodymus, kadangi davė juos apie atvejį, dėl kurio buvo apklausta iš karto po jo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, R. B. parodė, kad 2019 m. kovo 16 d. vakare buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), moteris iš vakaro kapojo malkas ir blogai jaučiasi. Pagal dokumentus, kuriuos liudytoja pildė dėl šio įvykio, mato, kad moteris nurodė, jog išvakarėse ji skaldė malkas ir kažkas jai įkrito į akį. Ją apžiūrėjusi, matė, kad moters akis buvo ištinusi, todėl buvo nuspręsta nukentėjusiąją vežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Neatsimena, ar su moterimi buvo daugiau žmonių. Nuo moters nesijautė alkoholio kvapo. Jeigu būtų kilęs įtarimas, jog moteris neblaivi, liudytoja tai būtų pažymėjusi pildomuose dokumentuose. Apžiūrėjus moterį, pagal jos pasakojimą ir traumos pobūdį, liudytojai nekilo įtarimas, kad moteris buvo sumušta. (1 t. b. l. 189-190). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. B. patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai, bei papildomai, atsakydama į teisėjo klausimus, paaiškino, kad daugiau jokių sumušimo žymių nepastebėjo (6 t., b. l. 88).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad dirba Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininke (duomenys neskelbtini). A. E. šeima jai yra žinoma, nes nuo 2018 m. liepos mėn. ji dirbo su šia šeima, kuri yra socialinės rizikos, jai teikė pagalbą. Nurodė, jog šeimoje sistemingai smurtaujama bei vartojamas alkoholis, joje šiuo metu yra 7 mažamečiai vaikai. 2019 m. vasario 14 d. vyko Socialinių paslaugų centro posėdis, kuriame dalyvavo ir A. E.. Posėdis vyko dėl to, kad atvykus į šeimos namus, vaikai buvo rasti namuose vieni ir jie nurodė, kad mama ligoninėje. Posėdis įvyko jau po to, kai A. E. grįžo iš ligoninės. Ar posėdyje dalyvavo ir L. G., liudytoja nepamena, bet dažniausiai jis nedalyvaudavo posėdžiuose. Į posėdį A. E. atvyko su užklijuota akimi ir aiškino, kad ją susižalojo skaldydama malką. Savo nuomonę ji keitė, nebuvo tikslaus paaiškinimo, kaip tai atsitiko. A. E. sesuo ir motina jai nurodė, kad akį A. E. sužalojo jos sugyventinis L. G.; kad joms pati A. E. ir jos vaikai sakė, kad A. sumušė L. G.. Tačiau jiems (Socialinių paslaugų centro specialistams) vaikai bei A. E. to nesakė. 2019 m. balandžio 11 d. su A. E. ji buvo susitikusi seniūnijoje. Tą kartą A. E. jau kalbėjo kitaip, sakė, kad tai sugyventinio darbas, tačiau minėjo, jog apie tai ji neduosianti parodymų. Liudytoja mananti, kad A. E. buvo įbauginta sugyventinio, jo bijojo ir matėsi, kad nukentėjusioji nedrįsta kalbėti. Liudytoja taip pat parodė, kad A. E. jai buvo sakiusi, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai ji nurodė, jog buvo sumušta L. G., tačiau tik tuo metu, kai apklausos protokolas dėl to įvykio nebuvo rašomas. A. jai taip pat sakė, kad jaučiasi nesaugiai. Dėl to jai net buvo duotas specialus policijos iškvietimo mygtukas, kadangi yra buvę atvejų, jog ji nespėdavo paskambinti policijai. A. E. vaikai niekada nėra sakę liudytojai, kad bijo L. G., kad jie mušami ar pan., tačiau buvo matyti, jog vaikų elgesys yra išmoktas – jos nuomone vaikai nesako tiesos, nes vaikams nepatinka, kai socialinių paslaugų specialistai atvažiuoja į šeimą. Šios šeimos tėvų naudojamo psichologinio smurto prieš vaikus pastebėta nebuvo (6 t., b. l. 88-89).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. V. parodė, kad šiuo metu yra pensijoje, tačiau iki jos dirbo vadybininke (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Su A. E. šeima ji dirbo ir bendravo nuo 2019 m. vasario mėnesio iki birželio mėn. Šeima jai yra gerai žinoma, nes dažnai tekdavo joje lankytis ir su policija. Pamena, jog kai pirmą kartą su A. E. susitiko, buvo stipriai sumuštas jos veidas. Su A. ilgai kalbėjosi, bet ji neišdavė kas ją sumušė. Liudytoja lyg ir įtarė, kad A. sugyventinis sumušė, bet A. E. neprisipažino. Įkalbėjo A. E., kad ji sumušta, kad turi kreiptis į policiją. A. E. jos buvo nuvežta į policijos komisariatą, bet iš ten pabėgo. Praėjus porai savaičių, liudytoja pamatė, kad buvo sumušta A. E. akis ir apie sumušimą kalbėjo su ja. Iš pradžių nukentėjusioji gynėsi, kad susižalojo skaldydama malkas, bet vėliau jai pripažino, kad tai padarė L. G..
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytoja patvirtino (6 t., b. l. 89). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Nuo 2019 metų vasario mėnesio jai buvo paskirta dirbti su A. E. ir jos sugyventinio L. G. šeima. Jai tik vieną kartą teko bendrauti su L. G., kuris 2019 metų vasario mėnesio pradžioje sumušė A. E.. Jam buvo paskirtas įpareigojimas negyventi šeimos namuose. Bendraujant su A. E., liudytoja jos klausdavo, ar pas ją ateina L. G.. A. E. sakė, kad L. G. buvo vieną kartą atėjęs trumpam kažko pasiimti. 2019 m. kovo 20 d. ji nuvyko pas A. E. į namus, tačiau durų niekas neatidarė. Per uždarytas duris vyriausioji dukra A. pasakė, kad mama yra ligoninėje, o tėtis išvykęs į darbą. Paskambinus A. E., ši pasakė, kad savaitgalį, tai galėjo būti kovo 16 d., kapodama malkas, ji susimušė akį, jai padaryta operacija, ir ji yra Kauno klinikose. 2019 m. kovo 21 d. pas A. E. į namus liudytoja atvyko su vaiko teisių apsaugos specialiste, policijos darbuotoja ir atvejo vadybininke V. K.. A. dukra A. jas įsileido į namus ir buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų paėmimo. Tuomet atvyko A. E. brolis M. ir jis perėmė vaikus priežiūrai. 2019 m. kovo 21 d. A. E. buvo išleista iš ligoninės ir liudytoja kartu su ja buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) paštą, paimti socialines išmokas. Tą kartą A. E. jai kategoriškai teigė, kad ne L. G. sumušė jos akį, o ji susižalojo pati. Atvykus į A. E. namus, kur buvo jos brolis M., pastarasis nurodė, kad nukentėjusioji buvo sumušta L. G.. M. sakė, kad jam apie tai pasakė kažkuri iš mažiausių A. dukterų - K. arba D.. Liudytoja nurodė, kad pati A. E. jai niekada nėra sakiusi, kad ją sumušė L. G., tačiau apie savo sužalojimą ji kalbėdavo užuominomis (1 t., b. l. 195-196).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad L. G. pažįsta, su juo yra draugai nuo vaikystės, bendrauja iki šiol, santykiai draugiški. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, o L. G. buvusioje (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. A. E. jis pažįsta tik iš matymo, bet žino, kad ji yra L. G. sugyventinė. Tai, kad A. E. susižalojo akį skaldydama malkas, jis sužinojo iš kaltinamojo, kuomet jie kartu dirbo miške. Tą dieną L. G. jis pasiėmė iš vietos, netoli namų, kur jis tuo metu gyveno. Iš namų jo niekada nepasiimdavo, o parveždavo į tą vietą, iš kur tą kartą paėmė. Ar L. G. dirbo kovo 15-19 d., jis nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai jie yra teisingi. Miškas, kuriame jiedu kartu dirbdavo, yra (duomenys neskelbtini) kaime. Ten telefono ir interneto ryšio nebūna. Dirbti jie išvažiuodavo nuo 7.30 val. ir dirbdavo iki pavargdavo. Konkretaus darbų baigimo laiko jiems nebūdavo nustatyta. Kokiomis tiksliai aplinkybėmis A. E. susimušė akį, jam nežinoma, bet jam L. sakė, kad kapojant malkas, viena jų atšoko ir pataikė A. į akį. L. G., tai pasakodamas, nebuvo pasimetęs, elgėsi normaliai, tik pergyveno, kad laiku negrįžo namo, todėl sugyventinei teko kapoti malkas pačiai. Smulkiau jis nieko nepasakojo. Kai jie abu dirbdavo miške, alkoholio nevartodavo (6 t., b. l. 89-90).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – policijos darbuotojas E. S. parodė, kad A. E. ir L. G. šeima jam gerai žinoma, nes pas šią šeimą tekdavo važiuoti dažnai dėl kylančių konfliktų ir smurto. Kol L. G. nevartodavo alkoholio, tol su juo netekdavo susidurti, tačiau į kiek iškvietimų liudytojas buvo išvykęs, visuomet L. G. būdavo išgėręs, konfliktuojantis su sugyventine. Dažniausiai policiją kviesdavo A. E. dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto. Ar jie visą laiką gyvena kartu, negali pasakyti, bet L. G. pas A. lankosi, ateina aplankyti jų bendrų vaikų. Tikslios datos nepamena, bet policijoje buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tą kartą atvykus, policijos darbuotojus pasitiko nukentėjusioji A. E., kuri nurodė, kad jos sugyventinis jai spyrė į tarpukojį. Namuose tuo metu buvo ir L. G.. Matė liudytojas, kad A. E. akis buvo užklijuota. Kiek pamena, kai atvyko pas A. E. buvo įjungta pareigūno vaizdo stebėjimo kamera. Vienu metu A. E. į kamerą pasakė, kad akį jai išdūrė sugyventinis ir ji jam atleido, tačiau pasakė, kad „šį kartą jau neatleis“. Liudytojas taip pat patvirtino, kad A. E. nuolat keičia parodymus, nes bijo L. G. (6 t., b. l. 110-111).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. P.-A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate tyrėja. Kadangi liudytoja nurodė neatsimenanti 2019 m. kovo 21 d. įvykio, apie kurį davė tyrimo metu parodymus ir dėl kurio į teismą pakviesta liudytoja, teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. P.-A. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiąja tyrėja. 2019 m. kovo 21 d ryte, dirbant pagal priemonių planą 2019-03-12 Nr. 20-IL-9412 „Prevencinių priemonių, vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planas“, kartu su RS vyr. patruliu S. I. ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininke V. K., ji nuvyko lankyti A. E. ir L. G. šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Vyko į šią šeimą dėl to, kad iš socialinės darbuotojos G. P. telefonu buvo gauta informacija, kad A. E. yra sužalota ir randasi Kauno klinikose. Dėl šio fakto 2019 m. vasario 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, pabeldus į duris, prie durų atėjo vyriausioji šeimos dukra A. E., kuri, joms prisistačius ir paprašius atrakinti duris, pasakė, kad mama yra ligoninėje, tėvas dirba, o ji neturi raktų ir negali jų įleisti. Tuomet, kad galėtų patekti į butą, buvo paprašyta atrakinti balkono duris, kadangi butas yra pirmame aukšte. Po šio prašymo A. E. pasakė, kad paskambins tėvui. Pakalbėjusi su juo, ji paprašė jų palaukti ir, paėmusi raktus, duris atrakino. Namuose kartu su ja buvo seserys K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. (gim. (duomenys neskelbtini)) G.. Paklausus A. E., kodėl ši ne mokykloje, ji atsakė, kad serga ir prižiūri seses. Šeimoje iš viso yra 6 nepilnamečiai vaikai. Kiti trys šeimos vaikai buvo mokykloje. Pas šeimą jos apsilankė dėl to, kad KSPC vadybininkė iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad A. E. kovo 16 d. vakarą buvo išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikas, dėl to, kad kapodama malkas susižalojo akį. Šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja G. V. apie tai, kas rūpinasi be motinos likusiais vaikais, nežinojo. Pati A. paaiškino, kad vakarais į namus grįžta tėvas ir juose nakvoja. Buvo susisiekta su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialiste V. K., kuri vaikus prižiūrėti perdavė A. E. broliui D. E.. Telefonu susisiekus su A. E. ši paaiškino, kad 2019 m. kovo 16 d. ji kapojo malkas ir pati susižalojo akį, dėl ko jai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo atlikta operacija ir gydymas tęsiamas. Būnant A. E. namuose ir laukiant kol atvyks Valstybinės vaiko teisių Apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialistė, A. E. paskambino motinos seseriai L. ir perdavė mobilaus ryšio telefoną jai. Pokalbio su A. E. seserimi metu, ši paaiškino, kad 2019 m. kovo 17 d. lankė seserį ligoninėje ir A. jai pasakė, kad ją 2019 m. kovo 16 d. vakare sumušė girtas namo parėjęs jos sugyventinis L. G.. Liudytojos įsitikinimu, į policiją A. E. bijo kreiptis, neigia, kad ją sužalojo sugyventinis, nes bijo, kad iš jos bus paimti vaikai. Telefonu jos sesė nurodė, kad gali duoti parodymus dėl jai žinomų aplinkybių. Taip pat parodymus duotų ir mama M. E., kuri irgi žino, kad dukrą sužalojo būtent sugyventinis (1 t. b. l. 183). Tokius parodymus N. P.-A. teisme patvirtino ir papildomai paaiškino, kad 2019 m. kovo 21 d. jai nuvykus pas A. E. į namus, namuose buvusi A. E. dukra nesakė, kas mamą sužalojo. Kodėl A. E. slėpė, kas nutiko, liudytoja nežino - gal iš baimės (6 t., b. l. 111-112).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji dirba organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Policijoje buvo apklausta dėl A. E. sužalojimo, bet nelabai pamena apie įvykius, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė, kad ji dirba organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jų centras yra vienas iš specializuotų pagalbos centrų ir teikia pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusiesiems pagal kliento poreikius suteikia specializuotas konsultacijas, taip pat psichologinę ir teisinę pagalbą. 2019 metų vasario mėnesį jų centre buvo gautas pranešimas dėl nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiosios A. E.. Taip pat jos gavo prašymą iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro dėl pagalbos suteikimo A. E.. Kovo mėnesį jos gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės V., kad A. E. yra ligoninėje ir galimai sumušta sugyventinio L. G.. Tuomet buvo nuspręsta ją aplankyti ligoninėje. Liudytoja nurodė, kad ji ne vieną kartą vyko pas A. E. į ligoninę ir su ja kalbėjosi. Pradžioje A. E. teigė, kad ji susižalojo pati, kapodama malkas. Liudytoja paaiškino, kad ji 13 metų dirba su smurtą patyrusiomis moterimis, yra specializuotai apmokyta, todėl iš A. E. kūno kalbos suprato ir tvirtai gali teigti, kad nurodydama, jog ji pati susižalojo – A. E. melavo. A. E. grįžus iš ligoninės, jos dar ne kartą buvo susitikę ir kalbėjosi. Vieno pokalbio metu A. E. pasakė, kad neatleis L. G. už tai ką jis padarė. Liudytoja paklausė ką ji turi omenyje. A. E. parodė į akį ir pasakė „už tai ką jis padarė“. Kai liudytoja paklausė, ar akį jai vis dėlto sužalojo sugyventinis, A. E. atsakė, kad jis kumščiu jai trenkė į akį be jokios priežasties. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kad A. E. jaustųsi tvirčiau, siūlė advokatės pagalbą. Pradžioje A. E. sutiko, bet vėliau persigalvojo ir atsisakė advokatės pagalbos (2 t., b. l. 28). Perskaičius šiuos jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. Ž. nurodė, kad parodymai yra teisingi, taip pat patvirtino, jog po to, kai A. E. grįžo iš ligoninės, su ja bendravo ne kartą. Ji pripažino, kad akį sužalojo sugyventinis. Smurto atvejų buvo ne vienas, apie kitus smurto protrūkius ji kalbėdavo, bet apie tą atvejį, kai jai buvo sužalota akis, vengė kalbėti. A. E. sakė, kad jaučia didžiulę baimę, patiria nuolatinį smurtą, baimę vėl jį patirti. Jai akivaizdžiai buvo reikalinga psichologinė socialinė pagalba, psichologė su ja buvo susisiekusi. A. E. turėjo problemų ir dėl būsto, kadangi sugyventiniui buvo paskirtos kardomosios priemonės, o ji gyveno jo sesers bute. Buvo sprendžiama, kur jai išeiti, ji tam buvo pasiryžusi, tačiau paskui persigalvojo, dar prisidėjo viena problema - jos tėvo mirtis. Iš sugyventinio sesers A. E. taip pat gavo spaudimą neduoti parodymų L. G. nenaudai (6 t., b. l. 111-112).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. E. parodė, kad ji yra A. E. sesuo. Kaltinamąjį pažįsta, jis gyveno su jos seserimi. Ar gyvena šiuo metu, ji nežino. Su L. bendraudavo tik nuvažiavusi pas seserį. Kiek žino, A. E. su L. G. sutardavo gerai, kol pastarasis nepradėdavo gerti. Būdavo, kad išgėręs, jis mušdavo A. E.. Ji pati nematė, kad jis seserį mušė, tačiau tai žino iš pačios A. E. ir jos vaikų pasakojimų. 2020 m. liepos mėnesį iš A. E. dukters A. E. sužinojo, kad A. buvo sužalota akis. A. jai paskambino ir pasakė, kad mama ligoninėje, nes tėtis ją primušė. Tuomet liudytoja su savo mama nuvyko į Kauno klinikas aplankyti A. E.. Sesers akis buvo sužalota, užklijuota. Iš pradžių A. E. bandė išsisukinėti, kad akį susižalojo pati su malka, tačiau kadangi A. buvo sakiusi, jog A. primušė tėtis, jos nepatikėjo, klausė, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau A. E. ta tema nenorėjo kalbėti. Bet ji ir nepaneigė, kad buvo sužalota sugyventinio L. G.. Toks nutylėjimas, L. E. nuomone, buvo kaip ir pripažinimas, kad A. buvo sumušta būtent sugyventinio. Kaip jis sužalojo jai akį, A. E. jai nepasakojo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. E. parodė, kad jos sesuo A. E. gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu ir 6 vaikais. 2019 m. kovo 17 d. jai rašyti SMS žinutes pradėjo sesers A. vyriausioji dukra A., prašydama, kad pas juos atvažiuotų močiutė arba dėdė. Liudytoja paskambino ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko. A. jai pasakė, kad tėtis trenkė mamai ranka į akį ir atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę. Taip pat A. prašė niekam nesakyti, kas iš tikrųjų įvyko. Liudytojos brolis tą pačią dieną nuvyko A. aplankyti. Kad būtent L. G. sumušė A. E., jai sakė pati A. jų dviejų pokalbio telefonu metu. Ji pas seserį į ligoninę nuvyko 2019 m. kovo 19 d. Nuvykus į ligoninę, sesuo taip pat jai patvirtino, kad ją sumušė sugyventinis. Detalesnių sesers sumušimo aplinkybių, ji nežino. (1 t., b. l. 187). L. E. teismo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus, paaiškino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi, taip pat patvirtino, kad nuvykus į Kauno klinikas, A. E. jai antrą kartą – jau tiesiogiai patvirtino, jog ją sumušė ir akį sužalojo sugyventinis. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, L. E. nurodė, kad su seserimi A. E. bendrauja, susiskambina, tačiau sesuo ne visada viską išsipasakoja. Kartais gal ką ir pameluoja. Mano, kad jeigu sesuo bijotų L. G., su juo negyventų. Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja parodė, kad ir iki akies sužalojimo iš L. G. pusės taip pat yra buvę jo smurto prie A. atvejų. Ir telefonu A. E. yra jai ne kartą sakiusi, kad L. G. ją mušdavo, yra ir pati mačiusi A. sumuštą, tačiau kada tai buvo, tiksliai nepamena. Žino, kad L. G. jau buvo teistas už jos sesers sužalojimą, kad jam dėl sumušimų buvo paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie A.. (6 t., b. l. 118-119)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. E. parodė, kad L. G. pažįsta, kadangi jis yra jos dukros A. E. sugyventinis. Šiuo metu dukra su L. G. sutaria gerai, o ankščiau būdavo visko – jie pykdavosi ir net mušdavosi. A. E. nelabai pasakodavo jai apie sumušimus, kad ji dėl to nesinervuotų. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), kartais pas dukrą nuvažiuodavo, lankydavo anūkus, tačiau ne dažnai. Apie tai, kad A. E. akis sužalota ir ji guli ligoninėje, jai paskambinusi papasakojo kita dukra – L. E.. Iš L. ji sužinojo, kad iš pradžių A. E. L. E. pasakojo, kad ją sužalojo L. G., bet paskui jau sakė, kad taip sakė dėl to, kad buvo ant jo supykusi. Kai liudytoja pati skambino dukrai A. E. ir klausė, kas jai nutiko, dukra pasakojo, kad susižalojo pati, skaldydama malkas. Lankant dukrą ligoninėje, ji prašė A. E. sakyti tiesą, tačiau dukra vis tiek tvirtino, kad ją sužalojo ne sugyventinis, o ji susižalojo pati, skaldydama malkas. Kitai dukrai - L. E. jos duktė A. pirmiau buvo sakiusi, kad ją sužalojo L. G., tačiau vėliau jau teigė, kad pati susižalojo. A. E. asmeniškai ir tiesiogiai liudytojai nėra sakiusi, kad ją sužalojo sugyventinis.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti M. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jos dukra A. E. - (duomenys neskelbtini) A. E. gyvena su sugyventiniu ir 6 vaikais. 2019 m. kovo 17 d. jai paskambino kita dukra L. E. ir pasakė, kad A. E. yra ligoninėje. Kai ji paklausė, kas atsitiko, L. E. paaiškino, kad A. E. sumušė jos sugyventinis L. G.. Liudytoja ir pati skambino A. E., kuri patvirtino, kad ją primušė L. G.. Kai M. E. dukters paklausė, dėl ko ją sumušė, A. E. atsakė, kad L. G. namo grįžo neblaivus ir pradėjo kabinėtis prie A. dėl anksčiau jos turėtų vyrų, su kuriais ji gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 19 d. ji kartu su dukra L. E. nuvyko aplankyti A. E. į Kauno klinikas. Joms nuvykus, dukra A. E. jai dar kartą patvirtino, kad ją sumušė būtent L. G.. Detalių sumušimo aplinkybių, ji nežino ir negali nurodyti. (1 t. b. l. 185). Pagarsinus šiuos parodymus, M. E. jau nurodė, kad A. E. jai tikrai nepasakė, kad ją sumušė L. G. ir sakė, kad jis to nepadarė, o apklausiama tyrėjo, jai sakė tai, ką liudytojai pasakė duktė L.. Kai buvo apklausinėjama tyrėjo, kartu buvo ir L.. Ji pasirašė protokole po tekstu, kurį surašė tyrėjas, jo neskaitė. Liudytoja taip pat parodė, kad pirmą kartą apklausiama, ji galėjo duoti ir melagingus parodymus, nes buvo pikta, galvojo, kad dukra jai sakė netiesą. Pati tikrai galvojo, kad dukrą sumušė būtent sugyventinis, todėl taip ir tyrėjui pasakė. Žino, kad L. G. jau buvo teistas už jos dukters A. sumušimą, o A. E. su kaltinamuoju gyvena apie 10-11 metų. Šeimą išlaiką L. G., o A. E. nedirba, nes augina vaikus. Kai kaltinamasis negeria, dukra juo nesiskundžia. Kai išgerdavo, būdavo agresyvus. Šiuo metu L. G. negeria, dirba, yra „užsikodavęs“ (6 t., b. l. 143-144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis yra jo kaimynas. Pažįsta ir jo sugyventinę, yra tekę su ja bendrauti. A. E. kreipėsi į jį asmeniškai, prašydama suteikti informacijos dėl socialinio būsto gavimo. A. E. jam minėjo, kad nori išsikraustyti iš L. G.. Ji kažką yra minėjusi ir apie savo akį, tačiau ką konkrečiai, nepamena. Nepamena, ar ji sakė, kad akį sužalojo L. G., ar kažkas kitas. Asmeniškai prieš šeimos narius smurtaujančio L. G. liudytojas nėra matęs (6 t., b. l. 159).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju. Kaltinamasis jam gerai žinomas asmuo. Pas jį į namus teko vykti ne kartą. Kadangi liudytojas nurodė, kad byloje analizuojamas įvykis buvo seniai bei prašė vadovautis pirminiais jo parodymais, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu B. N. parodė, jog į L. G. šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), jam ne kartą teko vykti pagal gautus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. 2020 m. vasarą, tiksliau datos nenurodys, nes neatsimena, tikslinant vieną iš tokių pranešimų, L. G. sugyventinė, kurios vardo ir pavardės jis neatsimena, jam nurodė, kad prieš metus ar net daugiau laiko, akį jai sužalojo jos sugyventinis L. G., tačiau ji jam dovanojo. Atsimena, kad pranešime buvo minimi nepilnamečiai, todėl atvykus į įvykio vietą, alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas ten rastų asmenų, tai yra L. G. ir jo sugyventinės. Atsimena, kad L. G. buvo neblaivus, o jo sugyventinė – blaivi. Įvykio metu jos viena akis, kuri neatsimena, buvo užklijuota tvarsčiu. Tikslinant įvykio aplinkybes, pokalbis su įvykio dalyviais buvo filmuojamas „Body“ kamera. (2 t., b. l. 23-26). Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino. Atsakydamas į teisėjo bei prokurorės klausimus, B. N. parodė, kad tikriausiai A. E. jam nurodė, kad akį jai sumušė sugyventinis, bei patvirtino, jog įvykis buvo filmuojamas „Body“ kamera. (6 t., b. l. 164)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. E. parodė, kad L. G. yra jo sesers A. E. sugyventinis. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), pas L. G. bei A. E. nuvažiuodavo tik į svečius. Kai sesuo buvo ligoninėje, jis rūpinosi sesers ir kaltinamojo vaikais, pas juos gyveno. Su seserimi, jai būnant ligoninėje, telefonu nekalbėjo. Jam ir visiems kitiems sesuo sakė, kad akį susižalojo kapodama malkas. Taip pasakė tik išėjusi iš ligoninės. A. pastoviai sakydavo, kad apie mamos sužalojimą nieko nežino. Kiti vaikai nieko nekalbėjo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti M. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 kovo mėn., tikslios datos pasakyti negali, jam paskambino brolis D. E. ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti sesers A. E. vaikus, nes sesuo guli ligoninėje. Kas sesei A. E. atsitiko, brolis nepaaiškino. Tą pačią dieną jis atvažiavo į sesers namus. Namuose buvo tik sesers vaikai. Sesers vyriausioji dukra A. pasakė, kad mama yra ligoninėje, nes mamai kažkas atsitiko su akimi, o kas, ji nežino. Jis sesers A. E. vaikus prižiūrėjo apie dvi savaites ir kažkuri iš A. E. dukrų jam pasakė, kad mamą primušė tėtis, tačiau jau kitą dieną tą paneigė. Jis su A. E. kalbėjo tik telefonu. Pastaroji jam aiškino, kad akį ji susižalojo pati, kapodama malkas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad kol jis prižiūrėjo sesers A. E. vaikus, pastarosios sugyventinio L. G. nematė ir su juo nebendravo. (2 t., b. l. 8-10). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, M. E. nurodė, jog parodymai buvo duoti prieš 2 metus, tuo metu sakė ką atsiminė, sakė tiesą. Taip pat parodė, jog iš A. neteko nei karto girdėti, kad mamą sumušė tėtis. Iš kitų vaikų to irgi neteko girdėti. Kiek svečiuodavosi sesers šeimoje, viskas būdavo gerai. Ji nesiskundė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja. Jo santykiai su L. G. yra normalūs. Jis pats su kaltinamuoju niekad negerdavo, yra matęs pastarąjį kartą neblaivų, tačiau jis nebuvo agresyvus, grįžo iš darbo ir nuėjo iš karto miegoti. Sesuo apie akį nieko nekalbėjo, pastoviai sakydavo, kad susižalojo pati. (6 t., b. l. 164-165)
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas L. E. paaiškino, kad sutinka papasakoti apie įvykį, kuris galbūt susijęs su jo tėčiu L. G. ir nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. jis buvo mokykloje, o grįžęs namo pamatė, kad mamai kažkas su akim. Paklausė pas mamą, kas jai nutiko ir mama pasakė, kad kapojo malkas ir malka jai kažkaip įkrito į akį. Tą dieną L. G. namuose nebuvo. Kitomis dienomis jo tėtis L. G. kartais ateidavo pas juos į namus, bet trumpam. Apie tai, kad L. G. būtų mušęs mamą, ji nieko neminėjo. Apie įvykį jam papasakojo mama. Jo mažesnės sesės tuo metu buvo namuose, kol jis buvo mokykloje, tačiau jos nieko nepasakojo apie šį įvykį. (1 t., b. l. 172-173)
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė liudytoja A. E. paaiškino, kad sutinka papasakoti apie įvykį, net jei tai bus susiję su jos patėviu. Kai 2019 m. kovo 15 d. ji grįžo iš mokyklos, mama jai pasakė, kad kapojo malkas ir susižeidė. Mamos klausė kas nutiko, nes matė, kad jai su akimi negerai - akis buvo patinusi ir primerkta. Tuo metu L. G. namuose nebuvo. Mama jai nesakė, kad L. G. būtų ją sužalojęs. (1 t., b. l. 177-178)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1069/2019(02) nurodyta, kad: 1) A. E. nustatyta: kairės akies obuolio kraujosruva, žaizda, kraujosruvos akių vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kraujosruva kaktos kairėje; 2) Sužalojimai būdingi daiktui judant bei kontaktuojant su galvos kaire puse; 3) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti lentos daliai atsitrenkus į kairę akį 2019 m. kovo 15 d.; 4) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į kairės akies sritį; 5) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. kovo 15 d.; 6) Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio į galvos kairę pusę; 7) Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu akių obuolio žaizda, kairės akiduobės lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 108-109).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2873/202 (02) nurodyta, kad A. E. nustatyta: kairės akies obuolio kraujosruva, žaizda, potrauminis kairės akies regėjimo aštrumo pakitimas (kairės akies regėjimo aštrumas iki traumos - 1,0, po traumos - <0,1), kraujosruvos akių vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kraujosruva kaktos kairėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu potrauminis kairės akies regėjimo aštrumo pakitimas (kairės akies regėjimo aštrumas iki traumos - 1,0, po traumos - <0,1) laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 139-140).
2019 m. liepos 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių elektroninių ryšių išklotinės analizės nurodyta, kad buvo gauta informacija iš elektroninių ryšių paslaugų tiekėjo UAB „Tele2“ apie įvykusius abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. G., elektroninius ryšius laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. G. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja A. E., kurios mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini, nebendravo. 2019 m. kovo 15 d. L. G. bendravo su: 9.22 val. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 265 s. ir 18.00 val. su liudytojui A. K. priklausančiu mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 194 s. Kontaktų metu buvo prisijungęs prie celės, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad L. G. su A. E. bendravo 2019 m. kovo 16 d. 22.36 val. ir 22.47 val. Kontaktų metu buvo prisijungęs prie celės, esančios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 85-86).
2019 m. balandžio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. apie 12.00 val. pas ją į kabinetą atėjusi A. E. informavo, jog pagalbos telefonu pranešė apie L. G. apsilankymą dėl to, kad jis buvo neblaivus ir ji jo bijo. Paklausus A. E., ar tikrai ji laikosi savo 2019 m. balandžio 8 d. liudytojos apklausos metu duotų parodymų, kad kairės akies sužalojimus ji pasidarė pati skaldant malkas, A. E. susijaudino, pradėjo verkti ir paaiškino, kad tai neblaivus L. G. ją sužalojo, trenkdamas kumščiu jai į kairę akį. Tačiau A. E. atsisakė būti papildomai apklausta ir nurodė, jog išsamius parodymus dėl šio įvykio nurodys tik tada, kai L. G. bus patalpintas į pataisos namus bausmei atlikti (2 t., b. l. 99-100).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti 2020 m. liepos 3 d. „Body“ kamera fiksuoti vaizdo ir garso įrašai 2020_0703_205932_031. Įraše girdėti:
Moteriškas balsas (toliau – MB) - .....“ (duomenys neskelbtini) gana meluot, dėl akies dovanojau, išmušė.“
Vyriškas balsas (toliau – VB) – „ko čia meluoji?“
Į pareigūno klausimą – „o tai akį gal ir ne tu išlupai?“
MB – „akį jisai čia prieš daugiau nei pusantrų metų išmušė.“
Į pareigūno klausimą – „ir pasėdėjo už akį biški?“
MB – „ne, policijai pasakė, kad aš atsiprašant vaikų nėra, man su bybiu išdūrė akį, skambink (duomenys neskelbtini), taip, visi gali patvirtinti.“
Į pareigūno klausimą – „tai jūs esat sugyventiniai, gyvenant kartu?“
MB – „taip, sugyventiniai.“
Į pareigūno klausimą – „blaivi pati?“
MB – „taip, galiu papūst.“
Pokalbio su pareigūnais metu moteris savo sugyventinį įvardina L. vardu, o save - A. (2 t., b. l. 90-95).
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Artimojo giminaičio sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 1 dalyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai ), vaikai (įvaikiai ), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai ), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ( partnerystė ), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savarankišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai.
Apibendrindamas visumą tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų ir aukščiau aptartų duomenų, teismas konstatuoja, jog jų pakanka daryti neginčijamą išvadą, kad ne kas kitas, o būtent L. G. 2019 m. kovo 15 d. - 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu smūgiavo vieną kartą A. E. į kairę akį, padarydamas jai kaltinime nurodytus sužalojimus, tokiu būdu sunkiai sutrikdydamas šeimos narės - sugyventinės A. E. sveikatą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kad nukentėjusioji ir L. G. veikų padarymo metu buvo šeimos nariai, patvirtina ta aplinkybė, jog iki šiol jie gyvena kartu, yra abipusiai artimi, augina keturis bendrus vaikus, kurių tėvais yra, veda bendrą ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis ir neigė padaręs aptartą sunkų sveikatos sutrikdymą A. E., tačiau liudytojai bei kita tyrimo metu surinkta bei teismui pateikta medžiaga patvirtina kaltinamojo kaltę bei tai, kad jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos BK135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas netiki ir nesivadovauja šiame nuosprendyje aptariamais A. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad ne jos sugyventinis L. G., o ji pati, skaldydama malkas, susižalojo akį. Tokius jos parodymus teismas vertina kaip siekį padėti L. G. išvengti griežtos bausmės, numatytos BK už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, jais netiki ir nesivadovauja, nes juos iš esmės paneigia ne tik aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1069/2019(02), paneigianti galimybę A. E. pačiai susižaloti jos nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kiti aukščiau šiame nuosprendyje išvardinti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę. Aptarti duomenys patvirtina tai, kad A. E. tiek tuoj po L. G. padaryto sužalojimo, tiek ir praėjus nemažam laiko tarpui, ne kartą patvirtino liudytojams, kad sužalojimus, sukėlusius sunkią akies traumą t. y. sunkų jos sveikatos sutrikdymą, padarė būtent kaltinamas šioje byloje jos vaikų tėvas ir šeimos narys - sugyventinis L. G.. Tai, kad nukentėjusioji neigia tokį faktą ir tvirtina, kad susižalojo akį ji pati, skaldydama malkas, teismas vertina ne tik kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, bet ir siekį išvengti galimo L. G. keršto už tai, kad nukentėjusioji policijos darbuotojams bei kitiems asmenims papasakojo apie tikrąsias jos sužalojimo aplinkybes, norą ateityje išvengti galimų tolimesnių L. G. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, taip pat vertina kaip siekį jam įsiteikti bei klaidingą manymą, kad kaltinamasis ateityje jos daugiau nemuš, tik rūpinsis ja ir jų bendrais vaikais, o jų santykiai bus taikūs ir gražūs. Teismas, daro tokias išvadas atsižvelgdamas ir į tai, kad L. G. yra keturių (iš šešių) A. E. nepilnamečių vaikų tėvas, kad jis tik vienas šeimoje dirba ir vienas materialiai aprūpina visą didelę šių sugyventinių šeimą, nes A. E. niekur nedirba, o gyvendama viena, be vaikų tėvo, jis negalės tinkamai pasirūpinti vaikų gerbūviu. Suvokdama tai, kad L. G. pripažinus kaltu už padarytą jos atžvilgiu nusikalstamą veiką bei pasiuntus atlikti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, jos gausi šeima praras vienintelį asmenį, besirūpinantį vaikų išlaikymu. Būtent aptartais motyvais ir paaiškinamas A. E. noras melagingu liudijimu padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, įvertinęs visus šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, patvirtinančius L. G. kaltę sunkiai sužalojus A. E., teismas konstatuoja, jog L. G. yra kaltas padaręs savo šeimos narei – A. E. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jis baustinas, nepriklausomai nuo aplinkybių, kuriomis vedina, A. E. stengiasi padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų jos sveikatos sutrikdymą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. kaltu dėl M. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. ryte, po 10 val., išėjo parūkyti, sutiko V. P., kuriam pasiūlė nueiti nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus, jie gėrė jį už neveikiančios parduotuvės. Begeriant alų, atėjo M. L.. Jis nuėjo į parduotuvę, atsinešė butelį ir kartu išgėrinėjo. Išgertuvių metu M. L. pradėjo kalbėti visokius žodžius. Tuomet L. G. liepė jam patylėti, nes priešingu atveju, jis gaus nuo jo per veidą. M. L. atsakė, kad siūlo jam pasibučiuoti ir ėjo link jo. Jis pasakė M. L., kad nelįstų, tačiau jis vis vien lindo bučiuotis. Tuomet jis trenkė M. L. atbula ranka, krumpliais, į veido sritį. Nežino, ar pataikė į nosį ar kur kitur. Po to jie ir vėl gėrė, tačiau M. L. ir toliau lindo prie jo bučiuotis. Vėl jam neatlaikė nervai ir jis sudavė M. ranka į veidą, į nosį, gal ir į skruostą. Paskui jis M. L. atsiprašė, o neužilgo išėjo namo. M. L. jis paliko prie parduotuvės, niekur nelydėjo ir nestūmė, išėjo namo anksčiau už M.. Nežino, ar M. L. nuo jo smūgio galėjo lūžti žandikaulis. Gal ir sulaužė jį, bet buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nepagalvojo, kad gali taip stipriai sužaloti (6 t., b. l. 166-167).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. L. parodė, kad L. G. pažįsta iš matymo, yra buvęs pas jį svečiuose, bet tai buvo prieš daug metų, dar iki L. G. išvykstant atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. liepos 3 d. nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs, todėl nelabai apklausos metu ir atsimena, kas jam įvyko tą dieną. Tik pamena, kad vidudienį buvo nuėjęs prie parduotuvės pastato, esančio už geležinkelio, kad ten sutiko S., pasiūlė jam nueiti ir kartu išgerti alkoholio už parduotuvės. Prieš tai apsipirko parduotuvėje, lyg į ją tądien ėjo ir alkoholį pirko ne vieną ne kartą. Prie geležinkelio jis gėrė su S., Š., G. bei dar kažkokiais asmenimis. Kiek pamena, L. G. jam pradėjo reikšti priekaištus dėl savo vaikų - kad jis, atseit, jiems buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Atsimena, kad pokalbio metu L. G. jam trenkė į galvą - sudavė ranka ir koja, spyrė keliu. Kiek tiksliai kartų sudavė, negali pasakyti. Kas toliau vyko, nepamena, kadangi prarado sąmonę. Ją atgavo tik Kauno klinikose. Į parduotuvę jis atėjo iš namų, iki tol nebuvo sumuštas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad jis turi žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir vagonėlį jame, kur atvyksta praleisti laisvalaikio, o pats gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. 2020 m. liepos 3 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo atėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę nusipirkti degtinės. Pirko 2 litrus degtinės. Išėjęs iš parduotuvės sutiko pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino. Pastarasis paprašė jį pavaišinti degtine ir jis sutiko. Jie abu nuėjo už neveikiančios parduotuvės, esančios kitoje kelio pusėje nei „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, kur atsisėdę gėrė degtinę. Netrukus prie jų atėjo nukentėjusiajam pažįstamas asmuo vardu L., jo pavardės nežino. Pastarasis kartu su jais gėrė degtinę. Begeriant tarp jų su L. įvyko žodinis konfliktas dėl anksčiau L. vaikams kviestų policijos pareigūnų. Žodinio konflikto metu L. jį spardė kojomis ir rankų kumščiais trankė į galvą. Jis nesipriešino ir negali pasakyti kiek smūgių jam buvo suduota, nes prarado sąmonę, neatsimena ir kaip atsidūrė Kauno klinikose (2 t., b. l. 128-131).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), jis atėjo apie 10 val. Atėjo vienas ir buvo jau išgėręs. Parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės „Lithuania“, 1 ltr. talpos, ir maisto. Pamena, kad nuėjo už neveikiančios parduotuvės, kur gėrė pirktą degtinę su S. ir L. G.. Atsimena, kad prie jų atėjo ir A. Š. su draugu, kurio jis neįsidėmėjo. Paaiškino, kad dėl girtumo jis neatsimena kada ir su kuo A. Š. išėjo. Kas vyko geriant, atsimena tik protarpiais. Atsimena, kad su L. jie susibarė dėl pastarojo vaikų, kuriems jis buvo kvietęs policijos pareigūnus. Nurodė, kad konflikto metu L. jam koja vieną kartą spyrė į kairį šoną, po ko jis nukrito ant dešinio šono. Bandant atsikelti, L. jam kumščiu du kartus smūgiavo į kairį skruostą. Kas vyko po to, neatsimena ir pasakyti negali. Kaip jis atsirado gatvėje, taip pat neatsimena. Kas buvo įvykio vietoje ir matė, kaip L. jam smūgiavo, pasakyti negali, to neatsimena. 2020 m. liepos 3 d. ryte į parduotuvę jis atėjo nesumuštas ir nesužalotas, o jį mušė tik L.. L. smūgiuojant, jis jam atgal nesmūgiavo, o ir norėdamas to nebūtų galėjęs fiziškai padaryti, dėl girtumo. Eidamas į parduotuvę jis su savimi neturėjo jokių daiktų. Buvo pasiėmęs tik savo banko kortelę ir grynųjų pinigų. Pinigus išleido parduotuvėje, o banko kortelę rado savo kelnių kišenėje. Įvykio metu iš jos niekas nebuvo paimta ar pavogta. Po įvykio sesers vyras G. S. jam pasakojo, jog J. B. draugas, kurio neįvardino, matė, kaip L. jį vedėsi po pažastimi pasikišęs ir eidamas, dar kumščiu smūgiavo, o po to įmetė į pakelės griovį. Jis pats to neatsimena, todėl apie tai nieko pasakyti negali. (2 t., b. l. 134-137)
Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad atgal smūgių kaltinamajam nesudavė, to negalėjo padaryti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nežino, kur buvo surastas sumuštas. Skubios pagalbos centre jam sakė, kad rado jį gulintį griovyje. Kas jį į griovį įmetė, nežino. S. pasakojo, kad B. draugas jam sakė, jog matė kaip L. vedė jį po pažastimi, vesdamas smūgiavo, o paskui įmetė jį į griovį. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad Kauno klinikose jam operavo skruostikaulį, kuris buvo sulaužytas. Ieškinio atsisako, nes L. G. gyvena iš pašalpų ir nenori, kad nukentėtų jo vaikai. Pretenzijų jam neturi. L. G. jo neatsiprašė (6 t., b. l. 144-145)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad M. L. yra jo sūnus. 2020 m., tikslaus mėnesio nepamena, sūnus gulėjo ligoninėje. Sūnų važiavo aplankyti, jis buvo sumuštas. Sūnus šnekėjo, kas sumušė, bet jis to žmogaus nepažįsta. Girdėjo, kad yra žmogus, kuris grįžęs iš kalėjimo, jis labai priekabus. Tik tiek girdėjo. Sūnus taip pat sakė, kad jį sumušė kalėjęs asmuo. Sumušė (duomenys neskelbtini) stotyje. Jei ir sakė pavardę, jis nepamena. Sūnus nepasakojo kaip sumušė, ar sudavė pagaliu (6 t., b. l. 145).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad L. G. ir M. L. pažįsta, yra matęs tarp jų 2020 m. vasarą įvykusį konfliktą. Tą dieną (duomenys neskelbtini) stotyje, už parduotuvės, jis, M. L., L. G., R. P., V. P. vartojo alkoholį. Tarp M. L. ir L. G. įvyko konfliktas. Kažkas nepatiko L. G., dėl ko pastarasis kirto M. L. į veidą. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti. Kad spardytų M., negali patvirtinti, nes to nepastebėjo. Kai L. G. trenkė M. L. į veidą, šis sėdėjo ant laiptų, sėdėdamas nugriuvo. Smūgių galėjo būti ir daugiau, jų kiekio nepamena (6 t, b. l. 145).
Teisėjui pagarsinus A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis patvirtino, kad jie yra visiškai teisingi. O apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad 2020 m. vasarą, mėnesio ir dienos nurodyti negali, nes neatsimena, buvo penktadienis, apie 12 val., jis kartu su R. P. atėjo prie neveikiančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Ten R. pakvietė jo brolis V.. Jiems atėjus prie minimos parduotuvės, ant betoninių laiptų, esančių už parduotuvės, degtinę gėrė V. P., M. L. ir L., kurio pavardės liudytojas nežino. Jie su R. buvo blaivūs, o išvardinti vyrai buvo jau išgėrę. Jiems atėjus M. L. nebuvo sumuštas ar sužalotas, už parduotuvės buvę vyrai tarpusavyje nekonfliktavo ir nesimušė. Jis su R. taip pat prisijungė prie geriančiųjų. Jis pats nepastebėjo, kad M. būtų sužalotas. Pasibaigus degtinei, liudytojas su M. L. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią priešais neveikiančią parduotuvę. M. nupirko dar litrą degtinės, cigarečių ir maisto, po ko jie abu sugrįžo už neveikiančios parduotuvės, kur jų jau laukė R., V. ir L.. Begeriant, tarp M. L. ir L. G., įvyko žodinis konfliktas, abu buvo jau stipriai neblaivūs. M. L. kažką L. pasakė, o jo žodžiai nepatiko L. G.. Buvo matyti, kad L. G. yra supykęs, todėl griebė M. L. už atlapų, vieną kartą kumščiu smūgiavo jam į veidą. Įvykio metu jie abu sėdėjo ant laiptų, kai L. G. trenkė M. į veidą, po ko, sėdintis M. L. nugriuvo. Ar smūgių buvo ir daugiau, jis nepamena, todėl pasakyti negali (t. 2, b. l., 188-191).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad L. G. pažįsta, yra kaimynai, bendrauja. Taip pat pažįsta ir M. L.. 2020 m. vasarą teko su jais vartoti alkoholį. Ėjo su A. Š., pamatė uždarytą parduotuvę. Sutiko V. P., M. L., L. G., kurie gėrė už parduotuvės, jie prisijungė. M. L. lindo prie visų bučiuotis. Jis pats muštynių nematė. (6 t., b. l. 145-146)
Teisme buvo pagarsinti R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2020 m. liepos mėn., tikslesnės datos nurodyti negali, nes neatsimena, jis kartu su A. Š. grįžo iš viešųjų darbų. Buvo truputis po 12 val., nes iki to laiko jie kartu su R. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. Neatsimena, kad minimą dieną kartu su jais būtų dirbęs ir V. S.. Grįžę po darbo, jie su A. Š. atėjo prie neveikiančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur degtinę gėrė liudytojo brolis V. P., kaimynas L. G. ir M., kurio pavardės nežino. Pastarasis jų kaime turi vasarnamį, netoli pervažos. Jie su A. buvo blaivūs, o paminėti vyrai, nesipyko, nesimušė ir nebuvo sumušti ar sužaloti. Jie su vyrais išgėrė po kelis stikliukus degtinės, o jai pasibaigus, M. kartu su A. Š. nuėjo į kitoje kelio pusėje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, iš kur parnešė dar litrą degtinės ir maisto. Jie toliau visi kartu išgėrinėjo. Geriant M. sėdėjo ant betoninių laiptų. Šalia jo sėdėjo L.. Stipriai apgirtęs, M. ėjo prie sugėrovų, norėdamas juos pabučiuoti. M. nebuvo piktai ar agresyviai nusiteikęs, bet jo perdėtas draugiškumas labai nepatiko L. G.. Liudytojas pats kelis kartus L. atitraukė nuo M., kai pastarasis, agresyviai nusiteikęs, ėjo link M.. Po to L. atsisėdo šalia M. ir kumščiu vieną kartą smūgiavo M. į veidą. Po smūgio M. nenukrito ant žemės ir liudytojas nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas. Matydami, kad L. yra piktas ir stipriai apgirtęs, tiek liudytojas, tiek A. Š. siūlė M. eiti namo, bet jis kategoriškai atsisakė. Pirmas namo išėjo A. Š., liudytojas jam iš paskos. M. liko kartu su L. ir V.. Kas toliau tarp jų vyko, jis nematė ir nežino. Prie jo L. G. M. kumščiu į veidą smūgiavo vieną kartą ir kojomis jo nespardė. Jo brolis V. namo grįžo neužilgo ir nieko nepasakojo. Taip pat liudytojas paaiškino, kad M. yra draugiškas ir nekonfliktiškas žmogus. (3 t. b. l. 2-5). Pagarsinus šiuos jo parodymus, R. P. nurodė, kad jie yra teisingi ir papildomai parodė, kad L. G. sudavė M. L. vieną kartą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamąjį L. G. pažįsta. M. L. jam žinomas iš matymo. 2020 m. liepos mėn. jis pramiegojo viešuosius darbus. Brolis paskambino, jis atėjo prie parduotuvės, kur buvo L., brolis, Š. ir S.. L. tuo metu dar nebuvo. S., Š. ir jo brolis R. nuėjo dirbti, o jis su L. liko stotelėje. Nutarė palaukti, kol atsidarys parduotuvė. Sulaukę 10 val., nusipirko alaus ir nuėjo gerti už parduotuvės, kad nieko nematyti. Gėrė dviese. Begeriant alų, pasirodė M.. Jis atsinešė 2 butelius degtinės ir skumbrės. Paklausė, ar gali prisijungti. Jiems sutikus, toliau trise gėrė degtinę. Po 12 val. atėjo Š. su broliu R., jie irgi prisijungė. Begeriant L. pradėjo prie L. lįsti, sakė, jog jį pabučiuos, kažką kalbėjo prisiminę. Liudytojas nuėjo už kampo. Grįžęs atgal, pamatė, jog Š. nebėra. Tuo metu brolis su L. stovėjo, o M. sėdėjo. Liudytojui pasakius, kad einam namo, M. L. pasakė, jog einam kartu. Tuomet jis vedė M. L., tačiau lydėjo M. L. ne iki pat namų, kadangi jis nurodė pareisiantis pats. Muštynių jokių nematė.
Teisme buvo pagarsinti V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno V. P. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. jis pramiegojo ir neišėjo dirbti viešųjų darbų. Atsikėlęs apie 08.30 val. jis atėjo į autobusų sustojimo stotelę, esančią netoli geležinkelio stoties pastato, (duomenys neskelbtini). Stotelėje buvo jo brolis R., A. Š. ir L. G.. Tuo metu nebuvo atvažiavęs darbus paskirstantis P., bet brolis su A. Š. išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį apie 1,5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Jis su L. G. liko autobusų sustojimo stotelėje, nes L. pasiūlė palaukti 10 val. ir nusipirkus alaus jį kartu išgerti. Iki 10 val. jie su L. buvo už neveikiančios parduotuvės, esančios netoli geležinkelio stoties pastato. Iki to momento jie su niekuo nebuvo susitikę ir nebendravo. 10 val. L. vienas nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nupirkęs du butelius stipraus alaus grįžo pas jį. L. iš parduotuvės grįžo vienas ir alų jie gėrė dviese. Begeriant alų, prie jų atėjo M., kurio pavardės liudytojas nežino. Pastarasis (duomenys neskelbtini) kaime turi vasarnamį, kur kartais atvažiuoja. M. atėjo vienas ir buvo jau neblaivus. Su savimi jis atsinešė du butelius degtinės ir rūkytos skumbrės. M. jiems su L. pasiūlė išgerti ir jie trise gėrė M. atsineštą degtinę. Pradžioje jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 12 val. liudytojas susiskambino su broliu R., kuriam pasakė, kur jie geria alkoholį. Neužilgo prie jų atėjo ir R. kartu su A. Š.. Jie atėjo blaivūs ir prisijungė prie jų, tai yra kartu gėrė degtinę. Pasibaigus degtinei, M. su A. Š. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti alkoholio, iš kur atsinešė dar vieną butelį degtinės. Jie toliau visi gėrė degtinę ir kalbėjosi. Geriant M. ir L. sėdėjo ant betoninių laiptų, vienas šalia kito. M. kelis kartus L. siūlė pasibučiuoti, dėl ko L. labai supyko ir atsistojęs kumščiu vieną kartą smūgiavo M. į veidą. Ir iki to liudytojas su broliu R. kelis kartus ramino L. sakydami, kad jis nekreiptų dėmesio į girtą M., bet pastarasis neatstojo nuo L.. Kai L. smogė M. kumščiu į veidą, liudytojas apsisuko ir nuėjo už kampo, atlikti gamtinių reikalų. Girdėjo kaip L. įvairiais keiksmažodžiais vadino M.. Nuo jų liudytojas buvo nuėjęs apie 7 metrus ir gamtinius reiklaus atlikinėjo nusisukęs, todėl nematė kaip L. mušė M., tačiau girdėjo garsus panašius į smūgių sudavimą. Gamtinius reikalus jis atliko minutės bėgyje ir sugrįžo atgal. M. jis rado sėdintį ant betoninių laiptų ir kruvinu veidu. Matė, kad kraujas M. bėgo iš nosies ir viena akis, berods kairė, buvo pamušta, tai yra patinusi. Liudytojui atėjus, L. stovėjo prie M. ir jam daugiau nesmūgiavo. Kai jis paklausė L., kam reikėjo taip sumušti žmogų, pastarasis jam nieko neatsakė. L. liko už neveikiančios parduotuvės, o liudytojas M., paėmęs už parankės, nes pastarasis buvo stipriai apgirtęs, vedė namo. Su M. jie išsiskyrė ties G. namu, kur M. perėjo į kitą kelio pusę ir nuėjo link savo namų, o liudytojas nuėjo link savo. Iki mokyklos buvo likę dar apie 250 metrų. M. dėl girtumo galėjo nugriūti, nes sunkiai ėjo, bet jis nematė jo griūnančio ar nugriuvusio. Be L. G., M. daugiau niekas nemušė ir jam nesmūgiavo. Kur ir kuriuo momentu dingo A. Š. ir R., jis nepastebėjo. Minimą dieną jis daugiau nei M., nei L. nematė. (3 t., b. l. 23-26). Pagarsinus šiuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. P. juos patvirtino ir parodė, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, tai yra tiesa. Tuomet geriau atsiminė aplinkybes, nes nuo jų buvo praėję mažiau laiko. (6 t., b. l. 146)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2020 m. liepos mėn., ryte, matėsi su juo prie stotelės. Kartu buvo Š.. Visi kartu gėrė, o paskui su Š. ėjo dirbti viešuosius darbus. Prie stotelės laukiant atėjo ir M.. Teisėjas pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2020 m. liepos mėn., tikslesnės datos nurodyti negali, nes neatsimena, jis kartu su A. Š. sėdėjo autobusų sustojimo stotelėje, esančioje netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir laukė seniūnijos darbuotojo P., kad šis nurodytų, kur jiems reikia dirbti. Laukiant P., apie 8 val. ryto, prie jų atėjo M. L.. Jis atėjo vienas ir jau buvo išgėręs. Jiems bekalbant, prie jų atėjo ir L., kurio pavardės liudytojai nežino, tačiau vietiniai jį vadina „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. L. atėjo vienas ir buvo pagiringas. Tarpusavyje jie bendravo draugiškai, niekas su niekuo nesipyko ir nesimušė. P. atvažiavo prieš 9 val. ir jiems su A. Š. nurodė genėti krūmus kelyje link (duomenys neskelbtini) kaimo. M. L. ir L. liko sėdėti stotelėje ir liudytojas jų daugiau nematė ir nebuvo sutikęs. Su M. ir L. liudytojas alkoholio negėrė ir prie jo paminėti vyriškiai nesibarė ir nesimušė. Minimą dieną su A. Š. jie dirbo iki 12 val., po ko liudytojas parėjo namo. Kur nuėjo A. Š., jis nematė ir tuo nesidomėjo. Jis pats neatmeta galimybės, kad minimą dieną kartu su jais dirbo ir R. P., bet jis to neatsimena. Jis nematė ir nežino, kas ir kokiu būdu sužalojo M. L.. Vietiniai gyventojai kalbėjo, kad M. sumušė L., bet jis pats to nematė. (3 t., b. l. 37-40). Pagarsinus šiuos jo parodymus, V. S. papildomai nurodė, kad vietiniai kalbėjo, jog M. sumušė L.. Taip lyg sakė Š., bet to tiksliai nepamena. Kai jis pats sutiko nukentėjusįjį, M. L. nebuvo sužalotas. L. liko kartu su L. (6 t., b. l. 146-147)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. S. parodė, kad M. L. yra jo žmonos brolis. Jam pažįstamas - B. - papasakojo, kad M. buvo sumuštas. Apie tai, kad brolis buvo sumuštas, girdėjo ir žmona, bet daugiau ji nieko nežinojo. Kai grįžo iš ligoninės M. pasakojo kas įvyko, bet jis pats gerai nežinojo. Sakė, kad jį sumušė vietinis asmuo, grįžęs iš kalėjimo. B. pats sumušimo taip pat nematė, nurodė tik tai, ką girdėjo, žinojo, tik tai, kad M. L. buvo sumuštas iš kalėjimo grįžusio asmens. Teisėjui pagarsinus G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu jis juos patvirtino. (6 t., b. l. 147). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad M. L. yra jo žmonos A. brolis. Kad M. buvo sumuštas, jis sužinojo iš žmonos. Su M. jie kalbėjosi šiam grįžus iš ligoninės. Iki to liudytojas buvo susitikęs savo pažįstamą J. B.. Pokalbio metu J. B. pasakojo, kad jo pažįstamas, kurio neįvardino, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., matė kaip keliu kartu su M. ėjęs vyriškis, M. ranka smūgiavo į veidą, o po to jį pastūmė ir nuėjo. Ką liudytojui pasakojo J., tą jis papasakojo ir M. L.. Liudytojas pats nematė ir nežino, kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo M. L.. Pats M. liudytojui sakė, kad jį sumušė neseniai iš kalėjimo grįžęs vietinis (duomenys neskelbtini)aimo gyventojas, kurio neįvardino. (3 t., b. l. 42-45)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. vykstant automobiliu su vyru, rado ant kelio, viduryje važiuojamosios dalies, gulintį žmogų. Jis buvo visas kraujuotas, todėl pamanė, kad buvo partrenktas automobilio. Jis gulėjo toje vietoje, kur anksčiau buvusi (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis, tarp stoties ir pervažos. Šalia stovėjo 2 automobiliai, buvo kariškiai ir vietinis gyventojas. Pasiteiravo, ar nereikia iškviesti Greitosios medicinos pagalbos. Paskambinus GPM, pranešė, kad medicininė pagalba jau iškviesta, paklausė, ar žmogus sąmoningas. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie žmogaus, liudytoja pamatė, kad jis visiškai be sąmonės. Medikams atvykus, ji su vyru išvažiavo. (6 t., b. l. 156)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Su juo susitinka, pasisveikina ir tiek. M. L. žino iš matymo. Žino, kad jis turi vagonėlį prie geležinkelio, jį matydavo (duomenys neskelbtini) kaime vasaros metu. Su juo susitikus taip pat tik pasisveikina. Girdėjo, kad M. buvo sumuštas, apie tai kalbėjo vietiniai, tačiau ji nežino, nei kas, nei kur jį sumušė. Teisme buvo pagarsinti B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji pažįsta L. G., tačiau su juo nebendrauja ir jokių reikalų neturi. Pažįsta ir M., kuris netoli geležinkelio pervažos turi pasistatęs vagonėlį, tačiau jo pavardės nežino. M. į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja retai ir tik vasarą. Šių metų vasarą M. ji taip pat matė (duomenys neskelbtini)aime, tačiau tikslesnės datos, kada jį matė, nurodyti negali. Sumušto M. ji niekada nėra mačiusi, tačiau vietiniai gyventojai kalbėjo, kad L. G. sumušė M., dėl ko jis net į ligoninę buvo išvežtas. Apie tai ji nieko nežino ir negali pasakyti. 2020 m. vasarą ji dirbo viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje. Susirinkdavo nemažai žmonių dirbti, tačiau ji neatsimena, kad tarpe jų būtų L. G.. (3 t., b. l. 84-87). Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė ikiteisminio tyrimo metu sakiusi tiesą. Taip pat ji paaiškino, kad vietiniai iš tiesų kalbėjo, kad nukentėjusįjį sumušė L. G., tačiau, ar tai tiesa, ji nežino. Liudytoja taip pat parodė, kad tais metais, kai ji dirbo viešuosius darbus, G. irgi būdavo. (6 t., b. l. 157).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, seniūne. Seniūnijos teritorijoje žmonės atlieka visuomenei naudingą veiklą. Seniūnija organizuoja darbus, tikrina, ar darbai buvo atlikti, ar ne. Ji turi tabelį, kuriame žymimi žmonės, ar jie atliko darbus, ar ne. 2020 m. liepos mėn. jai teko atostogauti nuo 7 iki 10 d. Tomis dienomis darbą organizavo pavaduotoja, o tikrino K.. Nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. viešuosius darbus turėjo atlikti ir L. G.. Kiek žino, visų 40 valandų jis neišdirbo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad asmenys, norintys gauti piniginę socialinę paramą, turi atidirbti pagal savo gyvenamąją vietą, visuomenei naudingus darbus. Atidirbę 40 val. per mėnesį, jie gauna 175 eurų paramą. Minimi asmenys patys kreipiasi į seniūniją, dėl šios paramos gavimo ir pasirašo siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Liudytoja paskirsto kur ir kokius darbus jie turi atlikti, o jai padeda (duomenys neskelbtini) seniūnijos vairuotojas P. K.. Pastarasis viešuosius darbus dirbantiems asmenims išduoda darbo įrankius ir esant reikalui juos nuveža į darbo vietą. 2020 m. liepos mėn. liudytoja atostogavo nuo 7 iki 10 d. Iki to ji asmeniškai tikrindavo visuomenei naudingą darbą dirbančius asmenis, vykdama į jų darbo vietas ir atsižymėdama, kurie dirba, nes būdavo taip, kad pasirašę sutikimą dirbti kai kurie asmenys neatlikdavo jiems paskirto darbo, po ko jiems ir nebūdavo išmokama parama. 2020 m. lapkričio 5 d. rašte ji nurodė (duomenys neskelbtini)aime gyvenančius ir 2020 m. liepos 3 d. visuomenei naudingą darbą atlikusius asmenis. Rašte nurodytus asmenis ji asmeniškai matė darbo vietose laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 12.00 val., tačiau tikslaus laiko, jų buvimo darbo vietoje, pasakyti negali, nes niekur jo nefiksavo ir neatsimena. Kiek laiko rašte nurodyti asmenys dirbo ir kada paliko savo darbo vietą, taip pat nurodyti negali, nes pasibaigus darbo valandoms pastarieji neprivalo atvykti į seniūniją ir atsižymėti. Pagal turimus užrašus L. G. visuomenei naudingą darbą atlikti turėjo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. Dirbti jis nėjo liepos 1 d. ir 14 d. Liepos 10 d. niekas nedirbo, nes stipriai lijo. V. P. visuomenei naudingus darbus atlikti turėjo tuo pačiu laiku kaip ir L. G.. Dirbti jis nėjo liepos 1 d. ir 2 d., tačiau šias dienas jis atidirbo liepos 24 d. ir 27 d. (3 t. b. l. 90-93). Šiuos savo parodymus G. S. patvirtino, ir, atsakydama į teisėjo ir prokurorės klausimus, papildomai parodė, kad, ar liepos 3 d. G. dirbo, pasakyti negali, kadangi tai vyko seniai, neprisimena. Jei pasakyta, kad dirbo 1 d. ir 14 d., reiškia 3 d. nedirbo. Darbai dažniausiai dirbami vasaros metu nuo 8 val. iki 12 val., kai tamsu, rytais nuo 9 val. iki 13 val. Dažniausiai organizuojami taip, kad būtų netoli nuo dirbančiųjų gyvenamosios vietos, bet būna, kad juos ir veža. Kada pabaigia darbus neregistruoja. Duoda konkretų darbą, įvertina būna tą pačią dieną, būna ir kitą dieną. Liepos mėnesį buvo griežta kontrolė. Rašte nurodydama duomenis apie dirbančiuosius, rėmėsi užrašais. (6 t., b. l. 157)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. M. L. žino, tačiau tik tiek, kad jo tėvai – jo kaimynai, M. L. atvažiuoja pas juos. 2020 m. liepos mėn., kad jis buvo sumuštas, girdėjo. Važiavo iš kapų (duomenys neskelbtini) ir užvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Išeidamas iš parduotuvės matė, kad žmonės gėrė alų, jų nepažįsta. Jie kalbėjo, kad vyko muštynės. Paskui sakė, kad sumuštas buvo M. L.. Gal po savaitės liudytojas sutiko M. švogerį, paklausė, ar tiesa, kad M. sumušė. Jis atsakė, kad nieko nežino. Grįžęs paklausė ir M. tėvų, ar tiesa, kad jis buvo sumuštas. Jie patvirtino, jog taip, taip pat pasakė, kad M. buvo išvežtas į ligoninę. (6 t., b. l. 157)
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad jis dirba seniūnijoje vairuotoju, kaltinamąjį pažįsta. Liudytojui tenka prižiūrėti, registruoti asmenis, kurie atlieka seniūnijoje darbus, nuvežti juos į darbo vietą. Vakare seniūnei susako, kas dirbo, registruoja į žurnalą. Teisme buvo pagarsinti P. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis išvežioja po darbo vietas viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje dirbančius asmenis. 2020 m. vasarą, tikslesnės datos nurodyti negali, nes neatsimena, atvažiavęs į autobusų sustojimo stotelę, esančią netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., kur rytais jo laukia asmenys dirbantys viešuosius darbus, jis pastebėjo nepažįstamą vyriškį, apie 40 metų amžiaus, buvusį tarpe viešuosius darbus dirbti susirinkusių asmenų: A. Š., R. P., V. S., J. S. ir B. M.. Minimas vyriškis nebuvo nei sumuštas, nei sužalotas. Stotelėje buvo ir daugiau viešų darbų dirbti susirinkusių asmenų, bet jis jų neatsimena. Nepažįstamas vyriškis buvo neblaivus ir šmaikščiai kalbėjo su liudytoju. Atsimena, kad vyrams jis nurodė eiti kirsti krūmų (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje, moteris išvežė dirbti į (duomenys neskelbtini) kapines, o nepažįstamas vyriškis liko stotelėje, kai jis išvažiavo. Minimą dieną nepažįstamo vyriškio liudytojas daugiau nematė. Praėjus kiek laiko, galėjo būti savaitė ar net dvi, anksčiau matytą nepažįstamą vyriškį liudytojas vėl sutiko prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu liudytojas kartu su A. Ž., prie parduotuvės, statė skelbimų lentą. Buvo apie 11-12 val. Nepažįstamas vyriškis ir vėl buvo išgėręs, tačiau liudytojas nepastebėjo, kad jis būtų sumuštas ar sužalotas. Prie parduotuvės jis buvo atėjęs kartu su A. Š.. Liudytojas jų nestebėjo ir negali pasakyti, ar jie buvo užėję į parduotuvę, bet vyrai greitai pasišalino, o kur jie nuėjo, jis nematė. Daugiau nei minimo vyriškio, nei A. Š., minimą dieną nematė. Apie (duomenys neskelbtini) kaime sumuštą ir ant kelio rastą vyriškį, liudytojas nieko negirdėjo ir nežino. L. G. viešuosius darbus dirbti buvo atėjęs tik dvi dienas, tiksliau vieną dieną dirbo, o antrą dieną buvo atėjęs į autobusų sustojimo stotelę, bet dirbti atsisakė. Liudytojas paaiškino, kad jis atžymi kada, kas ir kurioje vietoje dirbo viešuosius darbus, o informaciją perduoda (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei. Viešieji darbai yra dirbami iki 12 val. ir, jei dirbusiųjų nereikia parvežti į namus, tai jie patys grįžta namo. (3 t., b. l. 58-61). Pagarsinus šiuos jo parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi ir papildomai parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. L. G. nedirbo dėl kažkokios priežasties. Jis buvo atėjęs pasakyti, kad dirbti negali. Atsakydamas į prokurorės klausimą, P. K. taip pat paaiškino, kad viešieji darbai vykdomi nuo 8 val. iki 12 val., kai kuriais atvejais jie užtrunka ir 8 valandas. Minimu epizodu darbas buvo kelio atkarpoje. Darbo ten buvo savaitei laiko, asmenų į juos neveždavo. Tik nuvažiuodavo patikrinti, kiek atlikta darbų 6 t., b. l. 158) .
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. L. atpažino L. G. kaip 2020 m. liepos 3 d. jį sumušusį asmenį (2 t., b. l. 145-153).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. Š. atpažino L. G. kaip asmenį, kurį pažįsta kaip L., kuris M. L. tampė už atlapų bei kumščiu jam smūgiavo jam į veidą (2 t., b. l. 194-200).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. atpažino L. G. kaip asmenį, kumščiu smūgiavusį M. į veidą (3 t., b. l. 7-13).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. atpažino M. L. kaip asmenį, kurį jis pažįsta kaip M., kuriam kumščiu į veidą smūgiavo jų kaimo gyventojas L. (3 t., b. l. 14-21).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. atpažino M. L. kaip M., kuriam 2020-07-03 smūgiavo, padarydamas sužalojimus, L. G. (3 t., b. l. 28-35)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2092/202 (02) nurodyta, jog M. L. konstatuota: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kairės akiduobės dugno, išorinės sienelės skeveldriniai lūžiai, viršutinio kairio žandikaulio žandinio ančio skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo metu M. L. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai griuvimui ar autotraumai nebūdingi. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 3 d. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kairės akiduobės dugno, išorinės sienelės skeveldrinių lūžių, viršutinio kairio žandikaulio žandinio ančio skeveldrinio lūžio M. L. sveikata sutriks daugiau 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 162-163).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Apžiūros metu pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 113-120).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2020 m. liepos 3 d. „Body“ kamera fiksuoti vaizdo ir garso įrašai:
- 2020_0703_133830_030. MP4, kurio trukmė yra 05:01 min., o filmavimo pradžia - 13:18 val., matyti kaip policijos pareigūnai, atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties pastato, ieško sužaloto asmens; skambina pranešėjai, kad nustatyti tikslią jo buvimo vietą. Po to pareigūnai susistabdo keliu važiuojantį greitosios med. pagalbos automobilį, kuriuo vežamas sužalotas vyriškis. Šalia minimo asmens sėdinti greitosios med. pagalbos slaugytoja nurodo „radom ant kelio nukritusį, bet sakė mašina nepartrenkė jo“;
- 2020_0703_134330_031. MP4, kurio trukmė yra 05:00 min., o filmavimo pradžia - 13:43 val., matyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje gulintis vyriškis, kruvinu veidu ir rankomis save pristato M. L.. Greitosios med. pagalbos slaugytoja nurodo, kad sužalotas vyriškis buvo rastas ant kelio;
- 2020_0703_134829_032. MP4, kurio trukmė yra 33 sekundės, o filmavimo pradžia - 13:48 val., matyti, kad policijos pareigūnai yra prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurios yra skelbimų lenta su užrašu, viršutinėje jos dalyje, „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ (3 t., b. l. 99-105).
2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. tarnybiniame pranešime dėl pokalbių išklotinės analizės nurodyta, kad analizuojant telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę nustatyta, kad minimas telefono numeris, kurio naudotojas yra L. G., laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 2 d. 17:30 val. iki 2020 m. liepos 10 d. 10:09 val. veikė (duomenys neskelbtini) ribose (bazinės stoties (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, koordinatės - (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. analizuojamas telefono numeris bendravo su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju (08:04 val. - pokalbio trukmė 14 sek., 10:37 val. - pokalbio trukmė 56 sek., 11:21 val. - pokalbio trukmė 14 sek., 11:36 val. - pokalbio trukmė 6 sek.), tai yra R. P., ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju (skambino ir rašė SMS - 13:25 val., 14:45 val., 14:47 val., 21:02 val., 21:08 val., 21:24 val.), tai yra T. M. (3 t., b. l. 120-121).
UAB „Tele-2“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patenka į bazinės stoties (cėlės) (duomenys neskelbtini) veikimo zoną (3 t. b. l. 124-125).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė. M. L. sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajam inkriminuotos ir šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodytomis nusikaltimo aplinkybės nustatytos įvertinus teisme patikrintų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai ištyrus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai išspręsti teisingai. Abejonių dėl priežastingumo tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarinių bei tyčinės kaltės padarant nusikalstamą veiką teismui nekyla. Tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota L. G. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, byloje nustatytomis aplinkybėmis tyčia nesunkiai sutrikdžius sveikatą M. L.. Visuma aptartų paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, rašytinių duomenų, neginčijamai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes t. y. tai, kad būtent L. G., o ne koks kitas asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 3 d. prie neveikiančios parduotuvės pastato (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis smūgiavo M. L. į veidą ir galvą, padarydamas jam sužalojimus ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. L. sveikatą. L. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl kaltinamasis už šią veiką baustinas.
3. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 3 d. epizodas) numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. kaltu dėl A. E. sukelto fizinio skausmo, parvertus ją ant lovos ir koja spyrus į tarpukojį, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2020 m. liepos 3 d. grįžo į namus neblaivus, buvo atėjęs aplankyti vaikų. A. E. pradėjus priekaištauti, kilo konfliktas. Jam išeidinėjant iš kambario, A. E. stvėrė jam už peties. Tuomet jis paėmė sugyventinę už krūtų, pastūmė, ji griuvo. Jis taip pat griuvo ant lovos, užkrito ant jos. Po to apsisuko, išėjo į lauką. Kaltinamojo teigimu, jis tyčia A. E. nespyrė, tik griūdamas, dėl girtumo, netyčia atsirėmė keliu. Sugyventinė, galvodama, kad jis smurtaus toliau, gal būdama pikta, iškvietė policijos pareigūnus. Kaip jiems skambino, jis nematė. Kodėl sūnus L. pareigūnams taip pat nurodė, jog jis spyrė A. E., nežino (6 t., b. l. 166).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. E. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis ją pastūmė ir jai įspyrė, pataikė į koją. L. G. spyrė stovėdamas. Kraujosruvų nebuvo. Kai spyrė, jai skaudėjo. Ar spyrio metu kaltinamasis dėvėjo sportinę avalynę, nepamena. Dėl šio įvykio atvyko policijos pareigūnai, kuriuos berods iškvietė dukra A., arba ji pati, nepamena. Medikai taip pat buvo atvykę, apžiūrėjo ją ir išvyko (6 t., b. l. 69-70).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad tikslios datos negali pasakyti, bet buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, juos pasitiko nukentėjusioji A. E., kuri teigė, kad jai sugyventinis – L. G. įspyrė į tarpukojį. (6 t., b. l. 110)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas, asmeniškai jo nepažįsta. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl A. E. sukelto fizinio skausmo, spiriant jai į tarpukojį. Buvo gautas pranešimas, kad kaltinamasis smurtauja prieš savo sugyventinę. Patruliai pranešė, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, kaltinamasis įspyrė sugyventinei į tarpukojį. Jam atvykus kaltinamasis buvo sulaikytas. Nukentėjusioji patvirtino faktą, kad jai spyrė, jog dėl to jai skaudėjo. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. (6 t., b. l. 161). Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu B. N.. Apie 20.30 val. iš Kauno budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus L. G. smurtauja prieš savo blaivią sugyventinę A. E.. Nuvykus nurodytu adresu, prie namų juos pasitiko A. E. nepilnamečiai vaikai, kurie nurodė adresą, kur įvyko konfliktas tarp A. E. ir L. G.. Jiems užėjus į nurodytą butą, namuose buvo nukentėjusioji A. E. ir jos sugyventinis L. G.. A. E. buvo paklausta, kas atsitiko. Ji paaiškino, kad ją sugyventinis L. G. pargriovė ant lovos ir įspyrė į tarpukojį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pati A. E. patvirtino, kad suduotas sugyventinio L. G. smūgis koja jai į tarpukojį sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Pats L. G. viską neigė, nurodė, kad jokio smurto A. E. atžvilgiu nenaudojo. Tuo metu kambaryje buvo tik jie, vaikai buvo lauke. Ką A. E. atsakė jos paklausus, kas dar matė šį įvykį, nepamena. Pas A. E. buvo atvykę medikai. Buvo patikrintas abiejų asmenų blaivumas. A. E. buvo blaivi, o L. G. nustatytas 2,81 promilės girtumas. L. G. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui. (t. 3, b. l. 160-162)
Teisiamojo posėdžio metu B. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju. Kaltinamasis jam gerai žinomas asmuo. Pas jį į namus teko vykti ne kartą. Kadangi liudytojas nurodė, kad byloje analizuojamas įvykis buvo seniai bei prašė vadovautis pirminiais jo parodymais, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. (6 t., b. l. 164). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu B. N. parodė, jog 2020 m. liepos 3 d. jis dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. P.. Apie 20.30 val. iš Kauno budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus L. G. smurtauja prieš savo blaivią sugyventinę A. E.. Nuvykus nurodytu adresu, prie namų, juos pasitiko A. E. mažamečiai vaikai. Bute buvo nukentėjusioji A. E. ir jos sugyventinis L. G.. A. E. paaiškino, kad jos sugyventinis L. G. ją pargriovė ant lovos ir įspyrė į tarpkojį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. E. patvirtino, kad suduotas sugyventinio L. G. smūgis koja į tarpkojį sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra jai skaudėjo. Pats L. G. viską neigė, nurodė, kad jokio smurto A. E. atžvilgiu nenaudojo. Buvo patikrintas abiejų asmenų blaivumas. A. E. buvo blaivi, o L. G. buvo nustatytas 2,81 promilės girtumas. L. G. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui. (3 t., b. l. 155-158)
Akistatos tarp nukentėjusiosios A. E. ir įtariamojo L. G. metu, nukentėjusioji A. E. laikėsi savo anksčiau duotų parodymų, tai yra, kad L. G., būdamas neblaivus, smurtavo jos atžvilgiu - ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ant lovos ir spyrė į tarpkojį. Įtariamasis savo kaltę neigia nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir nukentėjusiosios minimo momento neatsimena. (3 t., b. l. 169-172)
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta. (3 t. b.l. 133-138)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta - tarpkojis (3 t., b. l. 140-141).
VŠĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje kvietimo kortelėje nurodyta, kad medikai pas A. E. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), vyko 2020 m. liepos 3 d. 20:52 val. Grafoje Kvietimo priežastys/Pagalbos aktyvavimas pažymėtas skambinančiosios (-ojo) pranešimas: „SUMUŠTA“, grafoje Kvietimo rezultatas - šeimyninio konflikto metu sugyventinis įspyrė į sėdmenis, o grafoje Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: „Neramumas ir susijaudinimas“. (3 t., b. l. 148-149)
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2020 m. liepos 3 d. „Body“ kamera fiksuoti vaizdo ir garso įrašai:
- 2020_0703_205932_031 MP4, kurio trukmė yra 05:01 min. į pareigūno klausimą „kas atsitiko?“
Vyriškas balsas (toliau – VB) – „nieko nebuvo, va sėdžiu, alutį gurkšnoju, viskas, nieko nedarau; ateis sese va išsiaiškinsim viską“.
Pareigūnui paklausus – „kas čia buvo, ko čia nepasidalinot?“
VB – „nieko, va taip va, apsibarėm“.
Po to pasigirsta moteriškas balsas (toliau – MB) – „taip ir vaiką užsivijo, (duomenys neskelbtini) pati eit nenorėjo, jo sesuo, aš labai atsiprašau“.
MB – „sugyventinė, kuriai įspyrė, va“.
VB – „tu neapsimesk“.
MB – „neapsimetu, vaiko galit paklaust“.
VB – „niekas nespyrė“.
MB – „taip, va neseniai“.
MB – „va čia va (kalbančių asmenų nematyti), (duomenys neskelbtini) gana meluot, dėl akies dovanojau, išmušė“. (3 t., b. l. 131-132).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.
Įprastai fizinis skausmas yra nustatomas subjektyviu skausmą patyrusio asmens vertinimu, jei nustatyti objektyvūs duomenys apie patį trauminį tokį skausmą sukėlusį poveikį.
Nagrinėjamoje byloje ištirti duomenys – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, patvintina, kad L. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 3 d. apie 20.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės sugyventinės A. E., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu - parvertė ją ant lovos ir vieną kartą spyrė A. E. į tarpkojį, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į jautrią kūno vietą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Teismas netiki ir nesivadovauja kaltinamojo parodymais teisme, kad jis sugyventinei ne spyrė, o tik ją pastūmė ir ant jos girtas užkrito, kad fizinį skausmą A. E. jis sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Tokius jo parodymus teismas atmeta ir vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, tiki nukentėjusios parodymais, kurie nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, o liudytojų parodymai tik patvirtina, jog A. E. iš karto juos informavo, kad sugyventinis jai tyčia įspyrė į tarpkojį, o jo spyris jai buvo labai skausmingas. Abejoti A. E. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, apie sugyventinio smurtą iš karto pranešė policijai, nuosekliai tvirtino, jog prieš ją buvo smurtaujama. Kad nukentėjusioji A. E. galėjo jausti tokį skausmą ir jį jautė, patvirtina tai, jog ji iš karto kreipėsi dėl kaltinamojo veiksmų į policiją, pranešdama apie panaudotą smurtą jos atžvilgiu, apie jaustą skausmą. Tikėti būtent kaltinamojo parodymais, teismas nemato pagrindo, nes L. G. praeityje ne kartą yra pavartojęs smurtą prieš A. E., už tai buvo teistas, todėl teismui nekelia abejonių nukentėjusiosios parodymai tyrimo metu ir teisme.
Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas pripažįsta, kad tokiais veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir už ją jis baustinas.
4. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 22 d. epizodas) numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teisiamojo posėdžio metu L. G. kaltu dėl fizinio skausmo A. E. sukėlimo, kumščiu sudavus į galvą, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. grįžo namo iš darbo neblaivus. A. E. pradėjo prie jo kabinėtis, sakė, kad daugiau nematytų jo girto. Tada jis atsakė, kad išeina ir daugiau neduos jai pinigų. Jam einant pro duris, A. E. pradėjo šaukti – „palauk, pinigų duosi“. Tuomet jis mostelėjo ranka, stumtelėjo sugyventinę, nes ši nenorėjo jo išleisti pro duris, po ko A. E. koridoriuje galva atsitrenkė į sieną. A. E. pareigūnams pasakė, kad jis sudavė jai į galvą, nors iš tikrųjų tik pastūmė (6 t., b. l. 165-166).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. E. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, rado L. G. girtą. Sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, klausti kur ji buvo, kilo konfliktas, kurio metu L. G. ją pastūmė ir ji galva trenkėsi į sieną koridoriuje. Kraujosruvos nebuvo. Buvo atvykusi Greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo. Ji taip pat išsikvietė policijos pareigūnus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas A. E. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 13.05 val. grįžo namo, kur rado neblaivų savo sugyventinį L. G.. Vaikai tuo metu buvo lauke. L. pradėjo prie jos kabinėtis, klausdamas kur ji buvo, o kai ji atsakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), pastarasis pasakė, kad ji meluoja ir puolė prie jos sakydamas, kad ji buvo pas bernus. Tuomet ji norėjo išeiti iš namų, bet L. ją tempė už rankos, bandydamas užrakinti buto duris. Kai dukra A. E. atidarė buto duris, tada L. nukentėjusiąją palenkė į priekį ir kumščiu jai smūgiavo į pakaušį. Tuo metu ji jautė stiprų fizinį skausmą. Po smūgio ji iš karto pabėgo į lauką ir paprašė dukros A. iškviesti pagalbą. Įvykio metu namuose nieko nebuvo ir niekas jų su L. konflikto nematė. (4 t., b. l. 17-20). Pagarsinus pareiškimą, nukentėjusioji parodė, kad tą dieną ji melavo pareigūnams, kadangi buvo labai pikta ant sugyventinio, norėjo, kad jį laikinai sulaikytų. Atsakydama į prokurorės klausimą, nukentėjusioji nurodė, kad tuomet konflikto metu L. G. ją tik pastūmė, dėl ko ji trenkėsi galvą į sieną, jai skaudėjo (6t., b. l. 70-71).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Kada buvo įvykis, neatsimena. Ji dirba (duomenys neskelbtini) GMP slaugytoja. Ar 2020 m. liepos 22 d. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, negali pasakyti. Kad buvo paviršinis galvos sužalojimas rašoma vizualiai apžiūrėjus pacientą. Jei po to mato, kad reikia vežti į gydymo įstaigą, veža, jei asmuo atsisako, jo reikalas. Diagnozė tokia - paviršinis galvos sužalojimas, kai būna praskėlimas, nubrozdinimas. Sumušimas dažniausiai būna plaukuotoje dalyje, gali nesimatyti. Jei nukentėjęs skundžiasi, kad trenkė į tą vietą, o to vizualiai nesimato, tada rašoma diagnozė – paviršinis sužalojimas. (6 t., b. l. 157-158)
Akistatos tarp nukentėjusiosios A. E. ir įtariamojo L. G. metu nukentėjusioji A. E. laikėsi savo anksčiau duotų parodymų, tai yra, kad L. G., būdamas neblaivus, smurtavo jos atžvilgiu - palenkė ją į priekį ir kumščiu, vieną kartą, smūgiavo į pakaušio sritį. Įtariamasis savo kaltę neigė, nurodydamas, kad įvykio metu nukentėjusiąją jis pastūmė, po ko ši kakta atsitrenkė į sieną. (4 t., b. l. 83-86)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – patinimas galvos srityje. (4 t., b. l. 24-25)
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta. (4 t. b. l. 17-22)
VŠĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje kvietimo kortelėje nurodyta, kad medikai pas A. E. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), vyko 2020 m. liepos 22 d. 13:43 val. Grafoje Kvietimo priežastys/Pagalbos aktyvavimas pažymėtas skambinančiosios (-ojo) pranešimas: „sumusta, skauda galva“, o grafoje Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: „Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta“. (4 t., b. l. 37-38)
Specialisto išvadoje Nr. G1884/2020 (02) nurodyta, kad A. E. kūne objektyvių sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. (4 t., b. l. 42)
Bendrojo pagalbos centro pateiktame telefoninio skambučio garso įraše fiksuota, kad apie smurtą artimoje aplinkoje praneša nukentėjusiosios nepilnametė dukra A. E. nurodydama: „tėtis, tėtis rėkia vos nesmurtauja“. Į operatorės klausimą „o mušasi“, pranešėja atsako „galima sakyti taip jau“. (4 t., b. l. 78-80)
2020 m. liepos 22 d. 13:46 val. patikros alkotesteriu metu L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,79 promilių girtumas. (4 t., b. l. 87-88)
2020 m. liepos 22 d. 13:42 val. patikros alkotesteriu metu A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji - blaivi (0,00 promilių) (4 t., b. l. 87-88).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. liepos 22 d. apie 13.15 val., namuose (duomenys neskelbtini), L. G. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - sugyventinę A. E., su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, vieną kartą kumščiu smūgiavo jai į galvą ir sukėlė A. E. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir už šią veiką jis baustinas. Nors A. E. nebuvo nuosekli – tyrimo metu teigė, jog sugyventinis konflikto metu jai sudavė kumščiu į galvą, ko pasėkoje ji jautė fizinį skausmą, o teisme teigė, jog kaltinamasis ne sudavė jai kumščiu, o tik pastūmė, ko pasėkoje ji galva atsitrenkė į duris, tačiau teismas tiki ir vadovaujasi A. E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jos apklausos metu nuo konflikto su L. G. buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, kaltinime nurodytas veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik savo pirminėje apklausoje, bet ir pareiškime policijai, tą patį tvirtino ir apžiūrint ją greitosios pagalbos darbuotojai bei patvirtino akistatos su L. G. metu. Kad nukentėjusioji dėl L. G. pavartoto smurto jautė fizinį skausmą, patvirtina aplinkybė, jog apie smurtą buvo informuoti iš karto policijos darbuotojai, kurie atvyko į įvykio vietą, iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, aptartuose medicininiuose dokumentuose užfiksavusius smurto panaudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo faktą. Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas pripažįsta, kad tokiais veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir už ją jis baustinas.
III. Bausmių skyrimo motyvai
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurio šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).
Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytos kokios tai išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šis BK straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skiria bausmes pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: kiekvienos iš padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, jos dydis, skaičiuojant nuo vidurkio.
Skirdamas bausmes L. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas teistas net 8 kartus, didesniąją dalį nusikalstamų veikų padarė žmogaus sveikatai (tame tarpe paskutinius du kartus teistas ir už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją A. E., realiai atliko laisvės atėmimo bausmę), baustas ir administracine tvarka (t. 5 b.l. 40-74); kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nesigailėjo, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – visas nusikalstamas veikas L. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau tuo pat metu atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, augina ir materialiai aprūpina ne tik penkis savo nepilnamečius vaikus, bet dar ir tris sugyventinės nepinamečius vaikus.
Vertinant padarytų veikų pobūdį ir jų sunkumą pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, pripažintina, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką). Pažymėtina tai, kad nusikaltimo numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, o už kitas tris padarytas veikas numatytos tiek laisvės atėmimo, tiek alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmes L. G., būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis ne tik ne kartą teistas anksčiau, bet ir į tai, kad jo teistumas neišnykęs, o padarytas ir šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė jau būdamas 2019-02-10 padaręs naują nusikalstamą veiką (nežymų ir šioje byloje nukentėjusios A. E. sveikatos sutrikdymą), už kurią tik 2019-08-06 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Po jos padarymo L. G. padarė dar keturias naujas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šioje byloje: 2019 m. kovo 15-16 d. sunkiai sužalojo A. E., atlikęs 2019-08-06 nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2020-07-03 sukėlė fizinį skausmą A. E.; 2020-07-03 nesunkiai sužalojo M. L., 2021-07-22 sukėlė fizinį skausmą A. E.. Prieš šias padarytas nusikalstamas veikas jis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas susijusias su smurtu. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja L. G. ir rodo, jog kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamas veikas daro sistemingai, dažnai prieš tą patį asmenį – sugyventinę A. E.. Į tai atsižvelgtina skiriant L. G. bausmes šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgęs į visumą šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra nustatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje bei 75 straipsnyje numatyti pagrindai taikyti kaltinamajam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, taikyti švelnesnę bausmės rūšį, ar pagrindo atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas daro išvadą, jog L. G. už veikas numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (du veikų epizodai), turi būti skiriamos tik šių įstatymų sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, o ne kitos bausmės rūšys, ir, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, artimesnės ne minėtuose BK straipsniuose numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, o jų vidurkiui.
Kadangi, pagal BK 11 straipnį, kaltinamojo padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų, o BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų), už šias veikas paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies bei 5 dalies 2 punkte numatytomis nuostatomis – pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje paskirtas bausmes iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę subendrinant su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę jau subendrintą bausmę.
Kadangi 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu L. G. teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme už veiką padarytą iki padarymo veikų, už kurias patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, t. y. už veiką padarytą 2019-02-10, ir jau yra atlikęs 2019-08-06 nuosprendžiu paskirtąją bausmę, ši paskirta ir jau atlikta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies bei 5 dalies 2 punktu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta baume, o atlikta bausmės dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina į paskirtą bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje buvo pareikšti Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai: 1481,60 Eur dėl A. E. gydymo išlaidų atlyginimo (t.1 b. l. 144-146); 304,00 Eur dėl nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidų atlyginimo (t.2 b. l. 167-168). Kaip nustatyta, kaltinamojo L. G. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji A. E., nesunkiai sužalotas M. L., kurie dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Už nukentėjusiiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina už A. E. gydymą –1481,60 Eur, už M. L. gydymą – 304,00 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Kaltinamajam vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (t. 5 b. l. 171), kuris gynė kaltinamąjį nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2021-03-24 pažymą Nr. (12. 33 Mr) PT - 2149, kurioje nurodo, kad kaltinamajam L. G. teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 385, 35 Eur (t. 6, b. l. 5-10).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
BPK 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu būdu anksčiau nurodytos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu. Teismo 2021-03-08 nutartimi nukentėjusiajai buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, atstovauti nukentėjusiąją teisme (t.5 b. l. 159-160).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2021-07-09 pažymą Nr. (12. 33 Mr) PT - 4838, kurioje nurodo, kad nukentėjusiajai A. E. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 460, 41 Eur. (t. 6, b. l. 97-104).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad L. G. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį - nors jis ir dirba, tačiau jo atlyginimas nedidelis, kaltinamasis augina, prižiūri ir materialiai aprūpina penkis savo nepilnamečius vaikus bei tris nedirbančios sugyventinės vaikus, į patenkintų ir neatlygintų civilinių ieškinių dydį, teismas nusprendžia minėtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297 - 299, 301 - 303, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 4 ( ketverius) metus laisvės atėmimo;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2020-07-03 padaryta veika ) – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2020-07-22 padaryta veika ) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1(vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, o bausmei paskirtai už veiką numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte apimant jau subendrintą bausmę, paskirti L. G. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintą šiuo nuosprendžiu bausmę bendrinti su 2019-08-06 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta 7 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir paskirti L. galutinę bausmę – 4 ( ketverius) metus laisvės atėmimo, įskaitant į paskirtą galutinę bausmę pagal 2019-08-06 nuosprendį atliktą 7 mėnesių 12 dienų bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę taip pat įskaityti L. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-22 iki 2020-07-24 (dvi paras).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti L. G. nepakeistas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai (ketvirtadieniais nuo 8 val. Iki 12 val.) registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos iš L. G. 1481,60 Eur A. E. gydymo išlaidoms atlyginti (t.1 b. l. 144-146) bei 304,00 Eur nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidoms atlyginti (t.2 b. l. 167-168), šias lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) sąskaitą LT 217300010002484333).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. E. bei kaltinajam L. G., nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laiką nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.