Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. liepos 3 d. nusikalstamos veikos) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. liepos 22 d. nusikalstamos veikos) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, ši subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir L. G. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta 7 (septynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausme ir L. G. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas L. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 24 d. (dvi paros) ir pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį atliktas 7 (septynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš L. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1 481,60 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras šešiasdešimt centų) A. E. gydymo išlaidoms atlyginti bei 304 Eur (trys šimtai keturi eurai) nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. L. G. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos.

8. Apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamų veikų nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo, apimties bei nuteistojo kaltės klausimai, tačiau nesutinkama su apelianto nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 138 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje prašoma nuteistąjį išteisinti. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su paskirtomis bausmėmis už visas nuteistajam inkriminuotas veikas, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neįžvelgusi byloje jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

19. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo L. G. parodymus apie telefonu iš A. E. sužinotas jos susižalojimo aplinkybes iš dalies paneigia ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Iš šio pranešimo matyti, kad išanalizavus L. G. mobiliojo ryšio telefono skambučių išrašus, nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. L. G. mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja A. E., kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), nebendravo. Užfiksuota, kad su A. E. mobiliojo ryšio telefonu L. G. bendravo tik 2019 m. kovo 16 d. 22.36 val. ir 22.47 val. (t. 2, b. l. 85-86). Taip pat tai, kad dirbant miške L. G. negalėjo bendrauti mobiliojo ryšio telefonu ir kaip jis teigė sužinoti apie A. E. patirtą traumą, patvirtina pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo A. K. parodymai. Liudytojas teigė, kad L. G. padėdavo jam dirbti miške. Miškas kuriame dirbdavo yra (duomenys neskelbtini) ir ten neveikia mobilusis ir interneto ryšys. Taip pat liudytojas nurodė, kad L. G. jam pasakojo apie A. E. akies sužalojimą, kad ji susižalojo kapodama malkas, tačiau tai L. G. jam papasakojo tuo metu, kai važiavo į mišką (t. 6, b. l. 89–90).

20. Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad smūgį ranka (kumščiu) į akį, sukėlusį nukentėjusiajai A. E. sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė būtent L. G. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. G. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, t. y. smūgiuodamas nukentėjusiajai nuteistasis suprato, jog savo veiksmais (suduodamas kumščiu į akį) gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia išvada padaryta įvertinus L. G. veiksmų būdą, pobūdį ir vietą (nors nukentėjusiajai buvo suduotas tik vienas smūgis, tačiau atsižvelgiant į padarytus sužalojimus ir kilusias pasekmes, jis buvo suduotas į gyvybiškai svarbią vietą – galvą). Toks veikimo būdas ir tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai objektyviai rodo, kad smūgiai rankomis į galvą kelia didelį pavojų nukentėjusio asmens sveikatai.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Nuteistojo L. G. apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, iš esmės nesutinkama su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis sužalojo M. L. Vis tik išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo teiginiais.

25. Būtent pirmosios instancijos teisme nuteistojo L. G. duoti parodymai dėl konflikto su nukentėjusiuoju M. L. bei suduotų smūgių sutampa su nukentėjusiojo M. L. ir jo parodymus patvirtinančiais liudytojų V. S., A. Š., R. P. ir V. P. parodymais. Nukentėjusysis M. L. proceso metu nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. kartu su L. G., V. S., A. Š. prie parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu susiginčijo su L. G.. Atsimena tai, kad L. G. jam trenkė, daugiau nieko neatsimena. Neatsimena kiek kartų L. G. jam trenkė, nes atsibudo tik būdamas (duomenys neskelbtini) klinikose. Kai atėjo iki parduotuvės sumuštas nebuvo, taip pat neprisimena, kad dar kas nors jį būtų mušęs (t. 2, b. l. 134–134; t. 6, b. l. 144–145). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Š. nurodė, kad 2020 m. vasarą, kartu su M. L., L. G., R. P. ir V. P. prie parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Jam atėjus prie parduotuvės M. L. nebuvo sumuštas. Tarp M. L. ir L. G. įvyko žodinis konfliktas. L. G. sudavė M. L. kumščiu į veidą, po ko jis nugriuvo. Kiek kartų sudavė neprisimena. Po to, jis išėjo namo, o visi kiti buvę ten asmenys, liko prie parduotuvės (t. 2, b. l. 188–191; t. 6, b. l. 145). Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl L. G. suduoto smūgio M. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P., išskyrus tai, kad liudytojas teigė nematęs, kad po smūgio M. L. nukrito. Taip pat liudytojas nurodė ir tai, kad po kilusio konflikto pirmas namo išėjo A. Š., o netrukus išėjo ir jis. Visi kiti ten buvę asmenys liko prie parduotuvės (t. 3, b. l. 2–3; t. 6, b. l. 145–146). Nors apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. nurodė, kad jokių muštynių nematė, o tik eidamas namo pakeliui palydėjo M. L., tačiau perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. nurodė, kad L. G. supykęs vieną kartą kumščiu smūgiavo M. L. į veidą. Po to, jis pats trumpam nuo jų pasišalino, o sugrįžęs rado M. L. kruvinu veidu. L. G. stovėjo šalia M. L. ir daugiau jam nesmūgiavo. Po to, L. G. liko prie parduotuvės, o jis M. L. vedė namo, nes jis buvo stipriai apgirtęs. M. L. dėl girtumo galėjo nugriūti, bet jis griūvančio jo nematė (t. 3, b. l. 23–24; t. 6, b. l. 146).

26. Kaip matyti nukentėjusysis ir liudytojai savo parodymuose detaliai išdėstė byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes – visi liudytojai nurodė, kad smūgius į veidą nukentėjusiajam sudavė tik nuteistasis L. G., tuo metu jokių kitų pašalinių asmenų šalia nebuvo, be kita ko, nukentėjusiojo veidas jau buvo sužalotas ir kruvinas dar iki to, kai V. P. jį lydėjo namo. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, atitinka tiek vieni kitus, tiek veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, aplinkybes, todėl netikėti jais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Taigi, aptartais šių asmenų parodymais paneigtas L. G., be kita ko, nenuoseklus ir net prieštaringas, aiškinimas, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo pateiktą versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, taip pat specialisto išvadoje Nr. G 2092/202 (02) nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas ar galėjo būti sužalotas eismo įvykio metu, nes specialisto išvadoje konstatuota, kad M. L. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui ar autotraumai (t. 2, b. l. 162–163).

27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad tiriamo įvykio metu vienintelis L. G. ne mažiau kaip vieną smūgį sudavė nukentėjusiajam į veidą dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia nuteistasis, šių nustatytų aplinkybių nepaneigia nuteistojo nurodytų liudytojų G. S. ir J. B. parodymai, kadangi kaip patvirtino abu liudytojai, jie M. L. sužalojimo aplinkybių nematė, taip pat nematė kaip M. L. ėjo namo. Aplinkybes apie tai, kad kažkas M. L. einant gatve smūgiavo ir pastūmė į griovį pasakojo tik iš nuogirdų (t. 3, b. l. 42–45; t. 6, b. l. 147, 158). Teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistojo apeliacinio argumentus, be kita ko, pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai, o taip pat liudytojų V. S. bei B. M. parodymai apie tai, kad kaime žmonės kalbėjo, jog M. L. sumušė L. G. (t. 6, b. l. 146, 157), vertinami tik kaip nuogirdos ar gandai, o ne kaip patikimi įrodymų šaltiniai. Visi minėti liudytojai patys tiriamo įvykio nematė ir nurodytas aplinkybes tik perpasakojo iš nuogirdų.

28. Esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. L. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis sužalojo L. G., kad tarp nuteistojo L. G. nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Taip pat šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis L. G. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, t. y. mažiausiai vieną kartą smūgiuodamas nukentėjusiajam į veidą nuteistasis suprato, jog savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia išvada padaryta įvertinus L. G. veiksmų būdą, pobūdį ir vietą (suduotas stiprus smūgis į gyvybiškai svarbią vietą – galvą). Teisėjų kolegija, šiame sprendime jau nurodė, kad toks veikimo būdas ir tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai objektyviai rodo, kad smūgiai rankomis į galvą kelia didelį pavojų nukentėjusio asmens sveikatai.

Dėl L. G. neblaivumo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas

30. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad L. G. visus jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos jo veiksmams bei tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas šio sprendimo plačiau neargumentavo ir dėl jo nepasisakė, taip pat nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė šią išvadą. Tačiau byloje pateikti objektyvūs duomenys patvirtina ir teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad L. G. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Be kita ko, tokia nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta ir L. G. surašytame kaltinamajame akte (t. 5, b. l. 121).

31. Kaip nustatyta, tiesioginių liudytojų, mačiusių, kaip 2019 m. kovo 15 ar 16 d. buvo sužalota nukentėjusioji A. E., nėra, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nukentėjusioji A. E. tiek netrukus po įvykio, tiek praėjus nemažam laiko tarpui, ne vienam asmeniui pasakė, kad akį jai sužalojo L. G. Taip pat nukentėjusioji A. E. tam tikriems asmenims pasakodama apie jos sužalojimo aplinkybės, be kita ko, nurodė ir tai, kad L. G. akį jai sužalojo būdamas neblaivus. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2019 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. E. pasakodama tiriamo įvykio aplinkybes dėl jos akies sužalojimo, paaiškino, kad L. G. būdamas neblaivus sužalojo ją trenkdamas kumščiu į kairę akį (t. 2 t. b. l. 99–100).

32. Tai, kad 2020 m. liepos 3 d. ryte, kai buvo sužalotas M. L., L. G. būdamas prie parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus, pirmosios instancijos teisme pripažino ne tik pats nuteistasis, tačiau tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Š., R. P., V. P. Tiek iš nuteistojo, tiek iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad konfliktas tarp M. L. ir L. G. įvyko būtent išgertuvių metu, po ko L. G. sudavė M. L. smūgį į veidą (t. 6, b. l. 145–146, 166).

33. Tai, kad 2020 m. liepos 3 d. vakare vykusio įvykio metu L. G. buvo neblaivus, nurodė tiek pats L. G., tiek nukentėjusioji A. E. Nukentėjusioji A. E. teigė, kad minėtą vakarą L. G. į namus grįžo būdamas neblaivus ir po to smurtavo prieš A. E.. Tai, kad atvykus į įvykio vietą L. G. buvo neblaivus, patvirtino ir policijos pareigūnas B. N. (t. 2, b. l. 23–26; t. 3, b. l. 155–158, t. 6, b. l. 164). Tai pat apie L. G. neblaivumą patvirtina ir rašytiniai duomenys, 2020 m. liepos 3 d. 22.03 val. alkotesteriu L. G. nustatytas 2,81 promilės girtumas (t. 3, b. l. 131–132).

34. Iš esmės tokia pati situacija buvo ir 2020 m. liepos 22 d., kai L. G. būdamas neblaivus namuose smurtavo prieš savo šeimos narį A. E. Tai, kad šio įvykio metu L. G. taip pat buvo neblaivus patvirtino nukentėjusioji A. E., be kita ko, tai patvirtina ir rašytiniai duomenys, 2020 m. liepos 22 d. 13.46 val. alkotesteriu L. G. nustatytas 2,79 promilės girtumas (t. 4, b. l. 87–88).

35. Teisėjų kolegija pastebi, kad ir pačiame apeliaciniame skunde apeliantas pripažino, kad su A. E. kartu išgeria, todėl būna, kad tarpusavyje konfliktuoja, kad vienas kitam suduoda ir kad tokių įvykių būna daug (apeliacinio skundo 4 lapas (t. 7, b. l. 37)). Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo nemotyvuoto ir agresyvaus elgesio priežastis tiek prieš M. L., tiek visais atvejais prieš A. E., buvo alkoholio įtaka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino nuteistojo L. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

37. Iš nuteistojo L. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad L. G. nepripažino iš esmės visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl A. E. sužalojimo esminių aplinkybių, taip pat nebuvo nuoširdus ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo. Taip pat ir dėl M. L. sužalojimo, tik pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sudavė vieną ar du smūgius nukentėjusiajam M. L. bei apeliacinės instancijos teisme jo atsiprašė, tačiau nepripažino, kad būtent dėl jo veiksmų kilo bylos nagrinėjimo metu nustatytos pasekmės. Be kita ko, pateiktame apeliaciniame skunde neigė ir smūgio sudavimą M. L. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra nuoširdaus nuteistojo L. G. prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o formali nuteistojo atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Dėl nuteistajam L. G. paskirtos bausmės

38. Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo manymu, jam turėtų būti paskirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės.

39. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos taip pat alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 135 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą L. G. paskyrė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 7 (septyneri) metai); už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, nors paskyrė griežčiausią sankcijoje nustatytos bausmės rūšį, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai, 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų); taip pat nors už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė griežčiausią sankcijoje nustatytos bausmės rūšį, t. y. atitinkamai 7 (septynių) ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, tačiau jos savo dydžiu taip pat yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų). Šias paskirtas bausmes subendrino bausmių dalinio ir apėmimo būdu. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta sąlygų ir pagrindų taikyti BK 62 straipsnį ir BK 54 straipsnio 3 dalį, skiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, taip nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnį.

40. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nustatant bausmės dydį buvo atsižvelgta į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. į padarytų nusikaltimų pavojingumą (padaryti trys nesunkūs ir vienas labai sunkus nusikaltimai), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir atsakomybę lengvinančių nebuvimą. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo L. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas aštuonis kartus, be kita ko, ne kartą ir už sveikatos sužalojimą taip pat ir savo šeimos nario – sugyventinės A. E. sveikatos sužalojimą, daugumą iš šių nusikalstamų veikų nuteistasis padarė būdamas neblaivus ir pripažinta, kad būtent tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistajam L. G. ne kartą buvo paskirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tai pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, tačiau paskutinį kartą, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes nuteistasis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Taigi, valstybės išreikštas pasitikėjimas nebuvo pateisintas, nes L. G. nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, be to, ir toliau darė naujas smurtines nusikalstamas veikas. L. G. taip pat baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų įžeidimą ir reikalavimų nevykdymą, šį nusižengimą L. G. taip pat padarė būdamas neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo aiškų L. G. pavojingumą visuomenei dėl kurio jo izoliavimas būtinas siekiant ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo naujų galimų nusikalstamų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas švelnesnį nei bausmės vidurkis jos dydį įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. dirba AB „K“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 140, 141), augina ir materialiai išlaiko septynis vaikus (t. 6, b. l. 134). Taigi, sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio nuteistajam L. G. nustatymo klausimą, įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės – kaltininko padarytos veikos, jų pobūdis, asmenybė (tiek neigiamos, tiek teigiamos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės), elgesys ir gyvenimo būdas iki veikų ir jų padarymo metu, t. y. kiekviena nustatyta aplinkybė tiek atskirai, tiek ir jų visuma, nepaliekant neįvertintų jokių nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų dydžiai bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl švelninti jam paskirtos bausmės ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.