- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- ATP-319-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00305-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. F. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria V. F. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto J. P. 2014 m. kovo 18 d. nutarimu V. F. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį ir nubaustas 750 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį, 2014 m. vasario 25 d., 18 val. 55 min., nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, stovinčio prieš geležinkelio pervažą, esančią (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini) 24 km.
Šalies argumentai
V. F., nesutikdamas su tokiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įgalioto asmens – J. P. 2014 m. kovo 18 d. nutarimu, Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti jam skirtą specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi V. F. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui V. F. prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą – palikti piniginę baudą, bet atšaukti specialiosios teisės atėmimą.
Skunde nurodo, kad dėl jo padaryto pažeidimo niekas nenukentėjo, niekas nebuvo sugadinta, nebuvo jokio pavojaus aplinkai ir aplinkiniams, nebuvo jokių praeivių, jokių kitų automobilių, nevažiavo nė vienas traukinys, jis buvo blaivus. Taip pat nurodo, kad nebuvo ir jokių liudytojų, tik policijos pareigūnai, kurie, pasak apelianto, sėdėjo pasaloje, o įvykio vieta yra praktiškai miškas – (duomenys neskelbtini) k., kur yra keli pastatai, kurie yra vieno geležinkelio pervažos pusėje, o pervažos vieta yra tokia, kad į abi puses labai toli matosi pats geležinkelis, jis gerai apšviestas ir galima adekvačiai įvertinti situaciją. Taigi teigia, kad jis tinkamai įvertino situaciją ir tiesiog visiškai neužfiksavo sustabdymo prieš patį „STOP“ ženklą, jo greitis buvo minimalus, mašina tiesiog riedėjo. Dėl to mano, kad formaliai šį įvykį galima skaityti pažeidimu, bet pažeidėjas įsitikinęs, kad, individualizuojant, įvertinant visas aplinkybes, specialiosios teisės atėmimą, jam skirta labai griežta bausmė. Nurodo, kad jis dirba nuosavame versle, jis dirba visoje Lietuvos teritorijoje, dirba vienas kaip direktorius, vadybininkas, vairuotojas, šaltkalvis, valytojas, o jo darbo rezultatyvumas priklauso nuo operatyvaus atvykimo į bet kokį Lietuvos miestą. Todėl teigia, kad automobilio vairavimas – tai jo darbo įrankis, be kurio nebus jokių pajamų, o neturėdamas teisės vairuoti 4 mėnesius jis bus bedarbis, verslas bankrutuos ir nebus galimybės ne tik sumokėti baudos, bet ir išlaikyti šeimos. Taip pat nurodo, kad versle dabar yra labai sudėtinga situacija, firma turi daug skolų, todėl, apelianto teigimu, reikalinga dar labiau dirbti, kad ne tik išliktų versle, bet turėtų iš ko gyventi. Nurodo, jog firmoje (UAB „S. L.“) yra dar trys darbuotojai (darbuotojų sąrašas pridedamas), kurie bus atleisti ir papildys bedarbių armiją. Be to, nurodo ir tai, kad jo šeimoje auga du vaikai (12 metų ir ką tik gimęs, 4 mėn. kūdikis), o jis yra pavyzdingas tėvas ir vyras, visiškai nevartoja alkoholio ir tabako, yra socialiai aktyvus žmogus, nuolat dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose ir akcijose, o iki šių metų pradžios niekada nebuvo kelių policijos pareigūnų dėmesio centre.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. F. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo V. F. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Administracine tvarka nubausto asmens – V. F. – apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. F. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą, skirta 750 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Taigi V. F. paskirta vidutinio dydžio bauda ir vidutinės trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokia nuobauda jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. F. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Ketvirta, tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. F. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Taigi visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip absoliutus pagrindas švelninti nuobaudą. Taigi tai, kad V. F. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Iš to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtines bylos aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 30¹ straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį apelianto prašomą sprendimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o V. F. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka tiek jo padaryto administracinės teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį nepakeistą ir V. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.