- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-381-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00042-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- R. U.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2042-1065/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui R. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. U. 3 134,62 Eur skolą, 255,09 Eur mokėjimo palūkanas 25 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 1 245,39 Eur tarpininkavimo mokestį, 11,72 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 25 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. U. 3 134,62 Eur skolą, 255,09 Eur mokėjimo palūkanas, 375,60 Eur tarpininkavimo mokestį, negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d., skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 25 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos pradedant nuo 2 865,20 Eur, kiekvieną mėnesį mažinant (amortizuojant pastovaus anuiteto būdu) negrąžintą sumą ir laikant, kad visa kredito suma turi būti grąžinta iki 2023 m. gegužės 15 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 765,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,05 Eur žyminį mokestį ir 162 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
3. Teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 134,62 Eur negrąžinto kredito bei 255,09 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.
4. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. gegužės 15 d. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies bei pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ teismas nustatė, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 2 366,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 25 procentai. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 2 366,24 Eur palūkanų. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. gegužės 15 d.).
5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino, iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-232-855/2021 ir kt.).
6. Teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 25 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos. Įvertinant vartotojo teisę grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu susimažinti mokėtinas palūkanas ir bendrą kredito kainą, teismas nurodė, jog ši nuostolių suma priteistina skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos po 25 procentus metinių palūkanų nuo likusios negrąžinto kredito sumos 2021 m. sausio mėnesį (2 865,20 Eur) ir laikant, kad visas kreditas turi būti grąžintas iki 2023 m. gegužės 15 d., naudojant vartojimo kredito amortizacinę skaičiuoklę anuiteto pastovaus grąžinimo būdu (pvz., https://www.bankai.lt/paskolos/busto-paskolos-skaiciuokle#rezultatai). Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl nuostoliai turėtų būti skaičiuojami iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką, įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos.
7. Teismas pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Teismas vertino, kad 375,60 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei iš atsakovo.
8. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (Sutarties 5.4 punktas). Taigi, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį ir, kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokestis yra nurodytas konkrečia suma. Tačiau pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, t. y. laikytinas netesybomis. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Atsižvelgiant į tai, teismas likusios tarpininkavimo mokesčio dalies ieškovei iš atsakovo nepriteisė.
9. Teismas nurodė, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius (negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2023 m. gegužės 15 d.), netesybos negali būti priteisiamos.
10. Teismas nurodė, kad papildomas pagrindas atmesti ieškinį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra tai, kad pagal kredito vartojimo sutarties 6.1. punktą buvo numatyta, kad 19 procentų metinių palūkanų yra skaičiuojama nuo negrąžintos mėnesinės kredito įmokos dalies ir, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokia sutartyje nustatyta kompensuojamųjų palūkanų suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl tokia sutarties nuostata negali būti taikoma dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitinkamai reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB ,,Neo Finance“ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti apeliantei AB „Neo Finance“ iš atsakovo R. U. 25 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 3 134,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-15); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „Neo Finance“ iš atsakovo R. U. 305 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; kitą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei AB „Neo Finance“ iš atsakovo R. U. 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
11.3. Sutarties 1.8. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.11. punkte nurodoma, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.27. punkte įtvirtinta, kad „Grafikas – Vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas Vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir Mėnesinėmis įmokomis Vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (2 366,24 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
11.4. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinus aukščiau nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
11.5. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik penkiolika pilnų įmokų pagal dar galiojusį sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo penkioliktosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 25 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 3 134,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepakito iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
11.6. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai).
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Neo Finance“ ir atsakovo R. U. 2019 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui (iki 2023 m. gegužės 15 d.), bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 366,24 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25 procentai), 375,60 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė nuo 2021 m. sausio 19 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria priteistos negautos pajamos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d., skaičiuojamos kiekvieną mėnesį po 25 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos pradedant nuo 2 865,20 Eur, kiekvieną mėnesį mažinant (amortizuojant pastovaus anuiteto būdu) negrąžintą sumą ir laikant, kad visa kredito suma turi būti grąžinta iki 2023 m. gegužės 15 d. Apeliantės vertinimu, šios negautos pajamos turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos (3134,62 Eur), o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Bendrąja prasme nuostoliai, kaip negautos pajamos, yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. kovo 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tenkinus ieškovės reikalavimą visiškai, būtų sudarytos prielaidos kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir iš esmės pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku.
21. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.