- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2-20851-931/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15118-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „Netneta“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Netneta“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Netneta“ 2 155,92 EUR skolą, 370,38 EUR delspinigius, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. ieškovas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA perleido reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas (naujasis kreditorius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Šiuo atveju UAB „Juris LT“ yra naujasis atsakovo UAB „Netneta“ kreditorius ir tinkamas ieškovas. Pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA sudarė su atsakovu UAB „Netneta“ 2011 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 15-778/VA-15-773, pagal kurią suteikė atsakovui paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi atsiskaitęs iki šiol (e. b. l. 1-3).
2. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiami ieškinyje bei Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu Latvių g. 31, Vilnius, ir 2019 m. gegužės 24 d. buvo įteikti D. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
3. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui esant CPK numatytiems pagrindams (e. b. l. 3).
4. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija 2011 m. kovo 1 d. sudarė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 15-778/VA-15-773 (e. b. l. 5-8).
6. Byloje nustatyta, kad už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. kovo 27 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas tinkamai neapmokėjo, todėl susidarė 2 155,92 EUR skola (e. b. l. 15-16).
7. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teises bei kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas (delspinigius, baudas, palūkanas ir kt.) į atsakovą (e. b. l. 10-13). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas nurodo, kad pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (2019 m. balandžio 16 d.) (e. b. l. 9)
8. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 2 155,92 EUR skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 4.3 punkte nustatytas 0,1 procento delspinigių dydis (e. b. l. 6). Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutarties nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 370,38 EUR delspinigius (e. b. l. 2). Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 370,38 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
10. Ieškovas prašo priteisti 40 EUR, kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensacija.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pažymėtina, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 566,30 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 58 EUR žyminis mokestis bei 726 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 784 EUR.
13. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Netneta“ tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509, 2 155,92 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 92 ct) skolą, 370,38 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt eurų 38 ct) delspinigius, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 566,30 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784 EUR (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Netneta“, j. a. k. 300573750.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.