Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-1273-639/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2-1273-639/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11456-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
L. A.
Ieškovas
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“
Civilinė byla Nr.2-1273-639/2013(Proceso Nr.2-06-3-11456-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 111.3., 111.4, 117.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant E. K.,dalyvaujant ieškovo atstovui J. P.,atsakovei L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieškinį atsakovei L. A., dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie juridinį asmenį ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atsakovė parengė ir išplatino (išsiuntė) tuometinei LR Seimo pirmininkę I. D., LR Susisiekimo ministrui E. M., Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui bei Lietuvos savivaldybių asociacijai, kreipimąsi pavadindama „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus". Nurodė, kad šiame kreipimąsi atsakovė nurodė neatitinkančius tikrovei faktus, be to atsakovės nurodyti duomenys yra žeminančio pobudžio. Atsižvelgiant į tai ieškovas prašė pripažinti, kad kreipimosi teiginiai: „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus“, „Klaipėdos savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovaujama direktoriaus G. N. vykdo neskaidrią, nepagrįstą ir neaiškią miesto visuomeninio transporto sistemos reformą, kuri vykdoma neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą Klaipėdos miesto smulkiajam verslui“, „Šių metų gegužės mėn. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vienašališkai, neatlikę tyrimų, neturėdami jokio pagrindo paruošė maršrutinių taksi maršrutų integracijos į viešojo transporto sistemą schemas“, „Prašome imtis veiksmų, užkertančių korupcinius sprendimus, veiksmus ir susitarimus tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, žlugdančius Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų veiklą“, „Atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nuolat piktnaudžiauja savo įgaliojimais, vienašališkai ir neskaidriai priimdami netinkamus bei žalingus sprendimus, liečiančius plačiąją visuomenę ir smulkųjį verslą“ neatitinka tikrovės, žemina ir pažeidžia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dalykinę reputaciją bei įpareigoti L. A. savo lėšomis, rašytine forma, juos paneigti Kreipimesi nurodytoms institucijoms. Taip pat ieškovas prašė atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą neturtinę žalą kurią įvertino 10000 litų.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad buvo individualios L. A. įmonės darbuotoja. Pripažino, kad ji parašė ir išsiuntė minėtą kreipimąsi ir tai ją paskatino padaryti susiklosčiusi, anot atsakovės, beviltiška maršrutinių taksi verslo padėtis, kadangi reformos pasekmėje žmonės prarado darbą, investuotas į šį verslą lėšas ir t.t. L. A. įmonė aptarnavo (vykdė keleivių pervežimą) Klaipėdos miesto maršrutu Nr. 2. Tačiau vykdant maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą reformą, maršrutas Nr. 2 buvo likviduotas. Atsakovė teigė, kad šiuo metu ji ir įmonės darbuotojai liko be darbo. Atsakovė nurodė, kad pateikdama kreipimąsi ji tikėjosi, kad kreipimosi adresai padės išsiaiškinti ar teisėtai nepažeidžiant įstatymų naikinamos darbo vietos, žlugdomas verslas ir pan. Taigi atsakovė ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė išplatino (išsiuntė) tuometinei LR Seimo pirmininkę I. D., LR Susisiekimo ministrui E. M., Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui bei Lietuvos savivaldybių asociacijai, kreipimąsi pavadindama „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus" ( I t. b.l. 28). Ieškovas teigė, kad minėtame kreipimąsi atsakovės atskirai paminėti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009). Kasacinio teismo, kaip ir EŽTT, praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. UAB „Spaudos elementai“, bylos Nr. 3K-3-541/2005).

Šioje konkrečioje byloje ieškovas prašė pripažinti atsakovės kreipimosi nurodytus teiginius, neatitinkančius tikrovės, t.y. kad „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus", „Klaipėdos savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" atstovaujama direktoriaus G. N. vykdo neskaidrią, nepagrįstą ir neaiškią miesto visuomeninio transporto sistemos reformą, kuri vykdoma neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą Klaipėdos miesto smulkiajam verslui".„Šių metų gegužės mėn. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" vienašališkai, neatlikę tyrimų, neturėdami jokio pagrindo paruošė maršrutinių taksi maršrutų integracijos į viešojo transporto sistemą schemas ".

Ieškovas ieškinyje teigė, kad kreipimesi nėra pateikta nei vieno fakto, patvirtinančio, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" vykdoma veikla būtų neskaidri ar nepagrįsta. Ieškovas vykdydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavestą viešojo transporto sistemos reformą, nuolatos ir tikslingai informavo ir iki šiol informuoja visuomenę apie sistemos pasikeitimus ir esminius skirtumus per visuomenės informavimo priemones.

Teismas mano, kad šiuo atveju atsakovė kreipimąsi nurodydama, kad ieškovas neteisėtai, neskaidriai, nepagrįstai, neaiškiai, neatlikę tyrimų, neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą smulkiajam verslui išreiškė savo nuomonę. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo.

Šioje byloje nustatyta, kad vykdant miesto visuomeninio transporto sistemos reformą buvo panaikintas maršrutinių taksi Nr. 2 maršrutas ir jo vietoje įvesti maršrutai Nr.2A ir Nr. B. A. atsiliepime nurodė, kad maršruto panaikinimas, galėjo neatitikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-02-14 įsakymo Nr. 3-62 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo" 12, 14.1.; 14.2. 14.3. 25. punktų reikalavimas. Teismas pabrėžia, kad šioje byloje teismas nesprendžia teisi ar ne atsakovė, tai teigdama, taip pat teismas nesprendžia ar ieškovas vykdydamas visuomeninio transporto sistemos reformą, darė tai teisėtai. Kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju teismui svrabu išsiaiškinti ar buvo faktinis pagrindas susiformuoti atsakovei nurodytą nuomonę apie ieškovo veiksmų neteisėtumą ir ar tai ji darė sąžiningai. Teismas mano, kad įvertinus tai, kad po reformos maršrutas Nr. 2 buvo pakeistas nežymiai, sutartis su atsakovės įmone buvo nutraukta ankščiau laiko ir reformos pasekmėje atsakovės įmonė neteko darbo, šių aplinkybių visumoje atsakovė turėjo pagrindo suformuoti savo subjektyvią nuomonę, kad vykdoma reforma yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuomonei arba kritikai tiesos kriterijus netaikomas.

Taip pat įvertinus bylos aplinkybes nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovė nepagristai kreipiamasi nurodė, kad vykdoma reforma apie tai neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą smulkiajam verslui. Pripažinti šiuos teiginius nepagristais, t.y. neatitinkinančius tikrovės būtų galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai būtų pakankamai ir vienareikšmiškai aiškus. Taip, ieškovas kartu su savo steigėju, Klaipėdos miesto savivaldybe informuodavo žiniasklaidoje apie vykdomą reformą ir tai matyti iš ieškovo pateiktų spaudos išrašų ( I t. b.l. 30-43). Bet vien tik dėl to daryti neabejotiną išvadą, kad visuomenė buvo tinkamai informuota arba yra susiformavusi ir ieškovui žinoma aiški gyventojų nuomonė tuo klausimu nėra pagrindo. Atsakovė taip pat pateikė žiniasklaidos straipsnius kuriuose pasisakoma neigiamai ir motyvuotai kritikuojama (ypač komentaruose) ieškovo vykdoma reforma. Byloje nustatyta, kad gyventojai netgi rengdavo pyketus nesutikdami su panaikintais maršrutais ( II t. b.l. 119). Taip, pat atsakovė įvertinus tai, kad jos maršrutas Nr. 2 bei kaip nustatyta maršrutas Nr. 7 buvo panaikintas, dėl ko jie kaip smulkieji verslininkai neteko darbo turėjo pagrindo išreikšti savo nuomonę, kad vykdoma reforma darant moralinę ir materialinę žalą smulkiajam verslui.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepagristai kreipimais nurodė „Prašome imtis veiksmų, užkertančių korupcinius sprendimus, veiksmus ir susitarimus tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas", žlugdančius Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų veiklą", „Atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" nuolat piktnaudžiauja savo įgaliojimais, vienašališkai ir neskaidriai priimdami netinkamus bei žalingus sprendimus, liečiančius plačiąją visuomenę ir smulkųjį verslą. Ieškovas ieškinyje teigė, kad šiuo atveju nėra nei vieno įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo ar kito procesinio dokumento kuriuo būtų nustatyti korupciniai sprendimai, veiksmai ar susitarimai tarp VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" ar bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje konstatuodavo, kad iš esmės nėra nesuderinama su Konvencijos 10 straipsniu situacija, kai difamacijos bylose atsakovui yra uždedama našta pagal civilinį standartą įrodyti difamacinių teiginių atitiktį tikrovei (duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija); atsakovui turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti (žr. Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, 19 April 2011, par. 58-62; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 83‑87, ECHR 2002‑III; Steel and Morris v. the United Kingdom, no. 68416/01, §§ 93‑95, ECHR 2005‑II). Teismas pabrėžė Svarbu, kad teismai atsakovo pateiktus įrodymus nagrinėtų labai atsargiai, taip, kad atsakovui netaptų neįmanoma pasinaudoti „tiesos gynyba“. A. K. byloje Teismui buvo nepriimtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, jog kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, kad jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008).

Ieškovas yra Viešoji įstaiga, sprendžianti aktualų visuomenės klausimą, t.y. viešąjį transportą (susisiekimą). Vykdant šią veiklą susiduriama su viešaisiais ir privačiais interesais, kadangi pervežant žmones šiame versle dalyvauja privatus vėžėjai, o taip pat ir viešosios nuosavybės vežėjas UAB „Klaipėdos autobusų parkas” kurios 100 procentų akcijų valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovo, t.y. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas” steigėjas taip pat yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 pavesta tvirtinti, panaikinti ir koreguoti maršrutu, organizuoti reguliarų reisų maršrutus ir pan. (I t. b.l. 26). Viešajai nuosavybei priklausantys ūkiniai vienetai ( įmonės) verslo santykiuose dalyvauja lygias pagrindais kaip ir visiškai privatus verslininkai (privačios įmonės). Tačiau situacijoje kai, tas pats asmuo (šiuo atveju savivaldybė tiesiogiai ar per specialiai tam įsteigtą asmenį) dalyvauja organizuojant viešąją paslaugą ir tuo pačiu per ūkinį vienetą UAB „Klaipėdos autobusų parkas” kurios 100 procentų akcijų priklauso savivaldybei, dalyvauja versle. Suinteresuotiems asmenims gali susidaryti įspūdis, kad minėtas savivaldybės ūkinis vienetas proteguojamas privataus verslininko sąskaitą. Korupcijos (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – suvokimas yra įvairus, tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės arba korporacinės naudos. Korupcija gali reikštis įvairiose srityse tame tarpe ir versle. Šiuo atveju įvertinus ankščiau išdėstytas nuostatas nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė kreipimosi nurodydama apie korupcinius sprendimus, piktnaudžiavimą savo įgaliojimais ir pan., teigė, kad minėtame pasisakyme eina kalba apie padarytą kriminalinį nusikaltimą.

Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinys atmestinas.

Teismas vadovaudamasis LR CPK 259,270, 410 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas