- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1250-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11456-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieškinį atsakovei L. A. dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie juridinį asmenį ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atsakovė parengė ir išplatino tuometinei LR Seimo pirmininkei I. Degutienei, LR Susisiekimo ministrui E. Masiuliui, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui bei Lietuvos savivaldybių asociacijai kreipimąsi pavadinimu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus". Pasak ieškovės, atsakovė kreipimesi nurodė neatitinkančius tikrovei faktus, be to, atsakovės nurodyti duomenys yra žeminančio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai ieškovas prašė pripažinti, kad kreipimosi teiginiai: „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neteisėtų ir neskaidrių veiksmų prieš smulkiojo verslo atstovus“, „Klaipėdos savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, atstovaujama direktoriaus G.Neniškio, vykdo neskaidrią, nepagrįstą ir neaiškią miesto visuomeninio transporto sistemos reformą, kuri vykdoma neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą Klaipėdos miesto smulkiajam verslui“, „Šių metų gegužės mėn. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vienašališkai, neatlikę tyrimų, neturėdami jokio pagrindo paruošė maršrutinių taksi maršrutų integracijos į viešojo transporto sistemą schemas“, „Prašome imtis veiksmų, užkertančių korupcinius sprendimus, veiksmus ir susitarimus tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, žlugdančius Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų veiklą“, „Atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nuolat piktnaudžiauja savo įgaliojimais, vienašališkai ir neskaidriai priimdami netinkamus bei žalingus sprendimus, liečiančius plačiąją visuomenę ir smulkųjį verslą“, neatitinka tikrovės, žemina ir pažeidžia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dalykinę reputaciją, bei įpareigoti L. A. savo lėšomis rašytine forma juos paneigti Kreipimesi nurodytoms institucijoms. Taip pat ieškovė prašė atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, kreipimesi nurodydama, kad ieškovė neteisėtai, neskaidriai, nepagrįstai, neaiškiai, neatlikus tyrimų, neinformavus visuomenės, nežinant jos nuomonės bei darant moralinę ir materialinę žalą smulkiajam verslui, išreiškė savo nuomonę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ar buvo faktinis pagrindas susiformuoti atsakovei nurodytą nuomonę apie ieškovės veiksmų neteisėtumą ir ar tai ji darė sąžiningai. Teismas, įvertinęs tai, kad po reformos maršrutas Nr. 2 buvo pakeistas nežymiai, sutartis su atsakovės įmone buvo nutraukta ankščiau laiko, ir reformos pasekmėje atsakovės įmonė neteko darbo, konstatavo, jog atsakovė turėjo pagrindą suformuoti savo subjektyvią nuomonę apie vykdomos reformos neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuomonei arba kritikai tiesos kriterijus netaikomas.
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreipimosi prašymo tikslus ir aplinkybes bei jame išdėstytų teiginių formuluotę. Pasak apeliantės, kreipimesi teiginiai formuluojami kategoriškai, kaip objektyviai egzistuojantys, neginčijami faktai, kurių atsakovė neįrodė. Kaip nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, nuo to laiko, kai atsakovė išsiuntė kreipimąsi nurodytiems asmenims, jai tenka įrodinėti, kad ji, vykdydama savo veiklą, laikosi teisės aktų reikalavimų, neatlieka neteisėtų veiksmų. Po kreipimosi išplatinimo įstaigoje pradėti valstybės institucijų patikrinimai dėl vykdomos veiklos, o tai neigiamai veikia ieškovės dalykinę reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo ir EŽTT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo, kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz., žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).
Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė parengė kreipimąsi Seimo pirmininkei, Susisiekimo ministrui, Nacionalinei verslo konfederacijai dėl Klaipėdos mieste vykdomos maršrutinių taksi reformos. Kaip matyti iš šio rašto rezoliucinės dalies, jo tikslinė paskirtis buvo atkreipti dėmesį į vykdomą maršrutinių taksi reformą, kai vieni iš jų naikinami, o su kitais sudaromos sutartys penkiems metams. Šiuo raštu buvo siekiama, kad minėtos institucijos, kurioms jis išsiųstas, išspręstų susidariusią konfliktinę situaciją. Dėl to galima konstatuoti, jog tokiam raštui faktinis pagrindas buvo. Natūralu, jog jo turiniui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių kontekstą, būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, tačiau ieškovė, būdama viešasis juridinis asmuo, kuris susijęs su vykdoma pertvarka, galėjo tikėtis neigiamos reakcijos, problemos hiperbolizavimo iš reforma nepatekintų asmenų. Šis problemos hiperbolizavimas, atsakovės rašte pasireiškęs atitinkamu perdėjimo laipsniu, teisėjų kolegijos vertinamas kaip nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikomas. Be to, aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas, o ne į spaudą su analogiško turinio pranešimu, rodo, kad atsakovė siekė išvengti maršrutinių taksi reformos ir taip išsaugoti savo verslą, o ne pakenkti ieškovei, kaip su reforma susijusiam asmeniui. Kaip konkrečiai buvo pakenkta ieškovei, pati ieškovė nenurodė nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Vien tik faktas, kad ieškovės įmonėje pradėti patikrinimai, kurie susiję su vykdomos reformos tikslingumu, negali būti traktuojami kaip kenkiantys juridinio asmens dalykinei reputacijai. Priešingai, pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad maršrutinio taksi reforma yra pavyzdinė, į ją atsižvelgia visi didieji miestai, iš gyventojų gaunama daugybė padėkų dėl išaugusio pasitenkinimo viešuoju transportu, dėl to teigti, kad buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.