Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Liudai Baltrušaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-663-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263224799.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas asmuo 2025 m. kovo 19 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263224799 priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-663-2025, kuriuo V. G. už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 38 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. G. per įgaliotąjį atstovą advokatą Raimondą Pakšį kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-663-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti. Taip pat tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teikia prašymus liudytojais apklausti J. M., R. A. ir A. M., išreikalauti iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA-4607 priedą – A. M. 2024 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimą ir duomenis, susijusius su pranešimu, kurio pagrindu V. G. atžvilgiu pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje, paskirta pagrįstai.

Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliota atstovė prašė liudytojais apklausti institucijos pareigūnus S. B., A. P. ir V. K..

Nutarimas panaikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 300 Eur bauda pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, t. y. už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 24 d. nuo 15 val. iki 17 val., priėmęs į jam priklausančio žvyro karjero teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), surinko statybines griovimo atliekas (apie 800 kg betono, plytų, atliekos kodas 17 01 07), iš A. M., neturėdamas teisės užsiimti tokia veikla, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 33 punkto reikalavimus, kurie numato, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896, ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86, nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi Registre. Taip pat tęsdamas neteisėtą veiką, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, žvyro karjero teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas smulkintuvą, iš A. M. neteisėtai surinktas atliekas susmulkinęs, neteisėtai jas apdorojo, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, <...>, turi gauti leidimus, taip pat pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkto reikalavimus, kurie numato, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pats tiesioginis teršėjas atliekomis A. M. galimai yra padaręs ANK 247 straipsnio pažeidimą, kadangi asmeniškai, vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiline priekaba, savo tiesioginiais veiksmais ir savo valia, niekieno neverčiamas, į aplinką pašalino, kaip jis pats teigė savo ūkinėje veikloje susidariusias statybines atliekas, taip aplinką užteršdamas tam tikru kiekiu nepavojingų atliekų, nors atliekas privalėjo priduoti atliekų tvarkytojui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, pagal kuriuos atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, šiuo atveju tai buvo A. M.. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad koks nors asmuo galėtų leisti kitam asmeniui, šiuo atveju – A. M., įstatymų/teisės aktų nesilaikyti. Savo neteisėtų veiksmų asmuo niekaip negalėtų pateisinti kažkieno žodiniais leidimais nesilaikyti įstatymų/teisės aktų ar pan., nes Lietuvos Respublikoje įstatymo ar kito teisės akto nesilaikyti niekas nėra įgaliotas leisti ir apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas: pagal Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, visuomenei yra prieinami ir žinomi. Visi įstatymai ir teisės aktai oficialiai skelbiami valstybės laikraštyje „Valstybės žinios“ (pastaba – šiuo metu Teisės aktų registre (TAR)). Todėl preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys. Šiuo atveju A. M. tyrimo, atlikto V. G. atžvilgiu, metu galimai mėgino išvengti atsakomybės, nurodydamas, kad jam kažkas žodžiu leido nesilaikyti teisės aktų ir jis dėl to surinko savo atliekas bei jas nuvežęs aplinkoje išpylė, o ne pridavė atliekų tvarkytojui. Be to, tai darė ne vieną kartą. Taigi, dėl neaiškių priežasčių skundžiamą nutarimą V. G. atžvilgiu priėmusi institucija nesprendė dėl A. M. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnį, priklausomai nuo išpiltų atliekų kiekio. Faktą, kad A. M. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn teismo posėdžio metu patvirtino institucijos atstovė.

Asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį pakanka bent vienos iš išvardintų veikų, t. y. arba atliekų surinkimo, arba vežimo ir (ar) apdorojimo neturint teisės užsiimti tokia veikla. Tačiau tai, kad A. M. savo ūkinėje veikloje susidariusias atliekas atvežė ir išpylė žvyro karjere, nuosavybės teise priklausančiame V. G. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, savaime nereiškia, kad įmonės savininkas V. G. jo prašė ar kvietė privežti ir išpilti jo įmonės valdomame sklype tas atliekas. Byloje nėra telefoninių pokalbių išklotinių apie skambučius, nors institucijos pareigūnai nesunkiai galėjo patikrinti šias aplinkybes, užklausdami telekomunikacijų bendrovės, taip pat nėra surinkta patikimų įrodymų, dėl kokių atliekų tartasi ir ar išvis ta tema kalbėta, neapklausti liudytojai, kad patvirtintų V. G. 2024 m. rugsėjo 24 d. kvietimą (leidimą) atvežti ir išpilti atliekas jo individuliai įmonei priklausančiame žvyro karjere. Nors A. M. 2024 m. gruodžio 12 d. savo rašytiniame paaiškinime teigė, o be kita ko, net ir 2025 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-27-2025 patys institucijos pareigūnai buvo nurodę, kad karjere tuo metu 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo karjero darbuotojų, tačiau jie institucijos pareigūnų nebuvo apklausti, tyrimą atlikę pareigūnai nepasidomėjo, kokie darbuotojai nurodytą datą dirbo karjere, ką girdėjo ar matė, t. y. nenustatyti ir neapklausti galimi tiesioginiai liudytojai. Iš bylos medžiagos duomenų (administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo) nematyti, taigi nenustatyta, kad V. G. 2024 m. rugsėjo 24 d. karjere buvo ir priėmė A. M. atvežtas atliekas. Tačiau darant prielaidą, kad atliekų atvežimas ir išvertimas aplinkoje suderintas su V. G., tai žvyro karjere kažkas tas atliekas turėjo priimti – gal tie buvę karjero darbuotojai, kuriuos minėjo A. M., todėl jie bet kokiu atveju turėjo būti identifikuoti ir apklausti.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. parodymai prieštaringi. A. M. 2024 m. gruodžio 12 d. savo paaiškinime teigė, kad iš V. G. jis gavo žodinį leidimą į jo karjerą (duomenys neskelbtini) atvežti statybines atliekas (betono gabalų ir akmenų), kurias V. G. geranoriškai ir maloniai priėmė telefoniniu pokalbiu. Iš šio paaiškinimo galima suprasti, kad A. M. pats kalbėjo telefonu su V. G., o jau 2025 m. vasario 12 d. apklausos metu A. M., įspėtas už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog telefonu su V. G. kalbėjo jo pažįstamas, buvęs V. G. darbuotojas R., kurio pavardės nežino. Institucija remiasi liudytoju apklausto A. M. parodymais, tačiau, kad jie prieštaringi nevertino ir prieštaravimų tyrimo metu nepašalino. Negana to, vos tik prieštaravimai A. M. paaiškinime ir apklausos protokole atsirado, pareigūnai skubiai surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. (A. M. apklausa 2025 m. vasario 12 d. baigta 8.30 val., o 10.40 val. jau buvo surašytas 2025 m. vasario 12 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-543-2025), netgi nesiaiškinus ir nenustačius A. M. minėto asmens vardu R. tapatybės bei jo neapklausus liudytoju.

Teismas pažymi ir tai, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Todėl ne pats V. G. turėjo identifikuoti A. M. minėtą R. ir prašyti jį apklausti liudytoju, o tai padaryti turėjo tyrimą atlikusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija.

Be to, A. M., teikdamas paaiškinimus ir duodamas parodymus nurodė, kad jo atliekos buvo betono luitai ir akmenys, o administracinio nusižengimo protokole ir jo pagrindu priimtame skundžiamame nutarime kaip atliekos įvardintos ir plytos, surinktos iš A. M., tačiau, kokiu būdu ir kokiais įrodymais remiantis plytos priskirtos V. G. iš A. M. surinktoms atliekoms neatskleista, jų kiekis nenurodytas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-4607 ir skundžiamame nutarime, be kita ko, nurodyta, jog 2024 m. spalio 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad karjero teritorijoje nerūšiuojamos susidariusios gamybos atliekos, nėra buitinių atliekų konteinerių, buitinės komunalinės atliekos buvo deginamos metalinėse statinėse, tačiau visa tai V. G. administracinio nusižengimo byloje nėra inkriminuojama. Tai dar kartą parodo, kad tyrimas V. G. atžvilgiu buvo neišsamus, nes neaišku, pagal kokius atrankos kriterijus vieni pažeidimai, nurodyti minėtame patikrinimo akte, į administracinio nusižengimo protokolą įtraukti, kiti ne.

Taigi, institucijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, neišsiaiškinę minėtų aplinkybių (kaip minėta, institucijos (pareigūno) vaidmuo turėjo būti aktyvus) – neapklausus liudytojų, nepatikrinus telefoninių pokalbių išklotinių ir skambučių dėl atliekų priėmimo fakto, nepašalinus prieštaravimų byloje, nepagrindus, kurioje tyrimo stadijoje ir kokiu pagrindu kaltinime atsirado kaip atliekos plytos, kurias surinko V. G., nenustačius jų kiekio ir pan., skundžiamame nutarime padarė skubotą ir visiškai nepagrįstą išvadą dėl administracinės nuobaudos V. G. skyrimo.

Siekiant minėtus trūkumus pašalinti, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama jį priėmusiai institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

Konstatavus, jog tyrimas byloje atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai ir priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo papildomam aplinkybių tyrimui atlikti, atmetami proceso dalyvių prašymai dėl liudytojų apklausos teisme ir papildomų įrodymų išreikalavimo.

ANK 567 straipsnio 1 dalis neatsitiktinai įpareigoja tyrimą atliekančią instituciją įrodymus rinkti per kaip įmanoma trumpesnį laiką, kadangi kai kurie įrodymai po ilgesnio laiko gali būti nebesurenkami (pvz., telekomunikacijų bendrovės ribotą laiką saugo skambučių išklotines), todėl nuo pareigūnų aplaidumo ir pasyvumo gali priklausyti ir bylos baigtis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-663-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263224799 panaikinti ir bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.