- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- N-575-2312-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00295-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi S. R. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 7 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo S. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda S. R. buvo skirta už tai, kad jis 2010 m. birželio 4 d., 13 val., (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje, vairuodamas automobilį ir prieš pradėdamas lenkti sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės pusės, neįsitikino, kad priekyje vairuojančios transporto priemonės vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir suko į kairę, kliudydamas šią transporto priemonę ir ją sugadindamas, bei sužalojo lengvuoju automobiliu važiavusį keleivį, kuriam eismo įvykio metu padarytas nežymus (lengvas) sveikatos sutrikdymas. Nurodė, jog S. R. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje užfiksuotais duomenimis bei jo paties prisipažinimu. Pažymėjo, jog Institucija, skirdama nuobaudą, įvertino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus, be to, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe Institucija pagrįstai pripažino pakartotinį tokios pačios rūšies teisės pažeidimo padarymą per metus, nes paskutinis jo administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2010 m. vasario 17 d. Konstatavo, jog S. R. savo veiksmais padarė du vienus iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sau pačiam (sužalotas automobiliu važiavęs keleivis, sugadinta transporto priemonė), o iš byloje esančio informacinio pranešimo matyti, jog jis 2003 – 2010 metų laikotarpyje buvo dešimt kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, kai kurios nuobaudos galiojančios, nesumokėtos, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusižengti Kelių eismo taisyklėms. Pridūrė, kad jo skunde nurodomos aplinkybės – tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
II.
S. R., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57 – 60), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą pakeisti, paskiriant piniginę baudą, tačiau netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog priimant nutarimą nebuvo pakankamai įsigilinta į pažeidimo aplinkybes, jo asmenybę, sveikatos būklę, šeimoje esančius vaikus, sunkią padėtį, taip pat jam nebuvo išaiškintos teisės, kad gali teikti papildomus įrodymus. Teigia, jog dėl eismo įvykio kaltas yra priekyje jo važiavusios transporto priemonės vairuotojas, kuris nepersirikiavo, ir neparodęs posūkio, suko į kairėje esantį šalutinį kelią, tačiau jis, tikėdamas, kad nebus griežtai nubaustas, šio klausimo anksčiau nekėlė. Pažymi, jog Institucijos Nutarime yra nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios iš tikrųjų nėra, nes tokios pačios rūšies pažeidimo jis per metų laikotarpį nepadarė. Nurodo, jog įvykį padarė ne piktybiškai, yra neįgalus, turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos pats vežioja į mokyklą, dėl įvykio labai gailisi.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į S. R. skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog sunkinanti aplinkybė jo atžvilgiu buvo nustatyta pagrįstai, o S. R. piniginė bauda nagrinėjamu atveju nebuvo skirta, nes jis nemoka baudų, beveik visos jos yra išieškomos per jo darbovietę arba antstolius. Priduria, jog S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik po to, kai prokuroras prieš jį nutraukė tyrimą, todėl jo teiginiai, kad jis nežinojo savo teisių, jog gali pateikti papildomus įrodymus, vertintinas kritiškai, nes tai jis galėjo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. R. subendrinta administracinė nuobauda buvo skirta už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato, jog KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad S. R. kaltė dėl minėtų pažeidimų padarymo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, jog savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir sugadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, jis pripažino Institucijos Nutarime (b. l. 22), nurodė dėl to nuoširdžiai besigailintis, savo kaltės neneigė ir skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 4 – 5), o versiją, jog dėl eismo įvykio kaltas kitos transporto priemonės vairuotojas iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl ji vertintina kritiškai, kaip S. R. pasirinkta gynybos taktika. Pridurtina, jog S. R. nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo išaiškinta teisės teikti papildomus įrodymus, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis nuo 2010 m. liepos 12 d. naudojosi advokato pagalba (b. l. 18), todėl galėjo tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. R. administracinę nuobaudą, tinkamai pritaikė ATPK 30 straipsnyje administracinių nuobaudų skyrimo taisykles. Pridurtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su tuo S. R. teiginiu, jog teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nes jis tokios pačios rūšies pažeidimo metų laikotarpyje nepadarė. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 26 – 29) matyti, jog administracine tvarka už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą jis buvo baustas dar 2010 m. vasario mėnesį, taigi nepraėjus metams iki naujo pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008 ir kt.), vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai. Todėl laikytina, kad S. R. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 20 straipsnyje yra įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė objektyvius duomenis, kad S. R. jam paskirtųjų baudų nemoka (b. l. 26 – 29), tai, kad baudų išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, matyti ir iš anstolio pateiktos pažymos (b. l. 41), todėl Institucija pagrįstai konstatavo, jog paskyrus vien tik piniginę baudą nebus pasiekti minėti administracinės nuobaudos tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti administracinės nuobaudos rūšį, netaikant S. R. atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrindo nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – tai, jog jis yra neįgalus, turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos pats vežioja į mokyklą, dėl įvykio labai gailisi. Pasakytina, jog jam ir jo artimųjų ratui kilsiančias pasekmes asmuo turi numatyti dar prieš darydamas teisei priešingą veiką. Pridurtina, jog į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta S. R. skiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, artimą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam minimaliam.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.