Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01047-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4; 2.3.3.7.; 2.3.4.4.1.; 3.2.3.8.; 3.2.3.1.;

2024 m. rugsėjo 25 d.

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei advokatei Reginai Butnevičienei, atsakovui P. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui P. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas P. J. yra jos sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustačius tėvystę iš atsakovo sūnaus D. B. išlaikymui priteisti po 450 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 16 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 4 d.; paskirti ją vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti sūnaus D. B. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas P. J. yra jos sūnaus D. B. tėvas. Su atsakovu draugavo nuo 2010 m. liepos mėnesio pradžios, bendravo intymiai. Atsakovas jai pasiūlė gyventi kartu jo name (duomenys neskelbtini), santykiai buvo gražūs. Kuomet atsakovui pasakė, jog laukiasi kūdikio, jis pasakė „nenusišnekėk“, ją paliko. Tuomet ji grįžo gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Tėvai ją palaikė, gimus vaikui padėjo jį auginti. Atsakovas prieš keturis metus su ja susisiekė per programėlę „Messenger“, paprašė sūnaus nuotraukų. Kuomet ji paklausė jo adreso, paprašė sūnui skirti išlaikymą, atsakovas dingo ir bendravimą su ja užblokavo. Nežinojo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kontaktinių duomenų, todėl į teismą anksčiau kreiptis negalėjo. Šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis atsakovo nepažįsta, nežino apie bylos nagrinėjimą. Sūnus tėčiu vadina jos sugyventinį, nors žino, kad jis nėra tikras tėtis. Sūnaus pavardės keisti nepageidauja. Nustačius tėvystę, nustatyti bendravimo tvarką nėra reikalinga, nes atsakovas nepageidauja matytis su sūnumi, vaikas apie atsakovą taip pat nežino.

3. Šiuo metu sūnus yra paauglys, turi savo nuomonę dėl rūbų, batų, bet kas jam nepatinka. Jo ūgis - 168 cm., batų dydis – 41, vaikiška avalynė nebetinka. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Vaikas lanko krepšinį, vyksta į varžybas, todėl tam patiriamos išlaidos kelionėms, varžybų aprangai, batams. Treniruotės kainuoja 26 Eur į mėnesį. Be to, dėl sveikatos jam reikalingi specialūs ortopediniai įdėklai į batus, kuriuos reikia pirkti faktiškai kiekvieną mėnesį. Ji (duomenys neskelbtini) metų su tėvų, vyro pagalba išlaikė sūnų, todėl mano, kad dabar atsakovas prie jo išlaikymo turėtų prisidėti didesne suma. Be iš atsakovo prašomos priteisti sumos, D. išlaikymui ji dar skiria apie 300 Eur į mėnesį. Ji pati turi dar vieną nepilnametę dukrą, su vaikais ir sugyventiniu gyvena nuomojamame bute, kurio nuomai ir patarnavimams kas mėnesį patiria apie 700 Eur išlaidas.

4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Ieškovė viena rūpinasi ir išlaiko nepilnametį sūnų, tai darė (duomenys neskelbtini) metų, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne suma. Išlaikymo vaikui įsiskolinimas paskaičiuotas už tris metus po 450 Eur į mėnesį ir sudaro 16 200 Eur. Bendravimo tvarka nenustatytina, kadangi atsakovas šiuo metu nenori bendrauti su sūnumi, berniukas tėvo nepažįsta. Vaiko pavardė ir gyvenamoji vieta nekeistinos.

5. Atsakovas P. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu, pripažino susitikinėjęs su ieškove, turėję intymių santykių, ekspertizės akto išvadų neginčijo. Jis ūkininkauja. Ieškovė dirbo pas jį, prekiavo daržovėmis. Vėliau iš ieškovė draugės girdėjo, kad ji susilaukė vaiko. Parašė ieškovei žinutę, o ji iš karto atsiuntė sąskaitos numerį. Sutinka, kad vaikas ir toliau gyventų su mama, turėtų jos pavardę. Bendravimo tvarkos klausimo spręsti nereikia, nes vaikas jo nepažįsta, apie jį nežino. Prašomo sūnui išlaikymo mokėti galimybės neturi. Turi dar tris nepilnametes dukras, kurioms taip pat reikalinga skirti išlaikymą, jį skiria pagal galimybes. Šiuo metu verčiasi ūkine veikla – augina (duomenys neskelbtini), pajamų įvardinti negali. Gyvena nuomojamame bute, tam patiria 300 – 500 Eur išlaidas į mėnesį. Be to, turi sveikatos problemų – serga (duomenys neskelbtini), turi bėdų su sąnariais.

6. Išvadą teikianti institucija pateiktose išvadose ir teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad duomenų apie tėvą įrašymas atitinka D. B. interesus jiems neprieštarauja. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, bendrauti su jais, būti jų išlaikomas. D. B. gyvena su mama, jos sugyventiniu, seserimi. Šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Vaikui augti ir lavintis sudarytos tinkamos sąlygos. D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovė deda įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Atsakovas registrų duomenimis yra sveikas, pilnai darbingas, todėl turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo pagal finansines galimybes, užtikrinti vaikui normalias gyvenimo sąlygas. Prašoma priteisti suma atitinka vaiko interesus, užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius. Iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Išklausius ieškovės paaiškinimus, atsakovo poziciją, matyti, kad atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi ir tokio pageidavimo nereiškia, vaikas jo nepažįsta, todėl bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu nėra tikslingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. B., tėvas gimimo įraše, atliktame Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas (b. l. 19). Nepilnamečiui jaunuoliui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, nuo pat gimimo jis gyvena su mama.

Dėl tėvystės nustatymo

8. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

9. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

10. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu susitikinėjo, bendravo intymiai, sužinojęs, kad ji laukiasi, atsakovas ją paliko. Sūnaus tėvas yra atsakovas, dėl to ji abejonių neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškove turėjo artimų santykių, dėl atliktos DNR ekspertizės išvadų abejonių neišreiškė. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. 2024 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas P. J. yra nepilnamečio D. B. tėvas su 99,99999997 proc. tikimybe (b. l. 63-65).

11. Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims nekvestionuojant tyrimo rezultatų, konstatuotina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas (CPK 187 straipsnis).

12. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytina, kad P. J. yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B. yra atsakovo P. J. sūnus (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

13. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta. Ieškovė nurodė norinti, kad sūnaus pavardė nesikeistų, jo pavardė liktų tokia, kokią jis turi nuo gimimo - „B.“. Atsakovas tam neprieštaravo. Įvertinus šias aplinkybes, vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

14. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą.

15. Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio D. B. gyvenamosios vietos. Vaikas nuo gimimo gyvena su mama ieškove J. B., kuri juo rūpinasi, prižiūri, išlaiko, atstovauja jo interesus ir užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Kartu gyvena D. sesuo E., ieškovės sugyventinis ir jo nepilnamečiai vaikai. Šeima dėl vaiko teisių pažeidimų, tėvų valdžios netinkamo vykdymo atvejų nėra žinoma. Atsakovo vaikas visiškai nepažįsta, jis su sūnumi ir jo mama nebendrauja. Pagal išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktą išvadą, D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio berniuko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus, todėl šalių nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kaip geriausiai atitinkanti vaiko interesus (CK 3.174 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo

17. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

18. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

19. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

20. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas orientaciniu. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į ugdymo įstaigą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

21. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi D., (duomenys neskelbtini) metų dukra E., sugyventiniu V. P., ir jo nepilnamečiais vaikais, šiuo metu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. D. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę (b. l. 87). Berniukas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jo kasdienius poreikius sudaro maistas, rūbai - viršutiniai ir apatiniai, atsižvelgiant į sezoniškumą, avalynė, higienos reikmenys, vaistai ir vitaminai, išlaidos telefonui, transportui, mokyklos ir ugdymo reikmėms. Be to, vaikas lanko krepšinio treniruotes, dažnai vyksta į varžybas, todėl yra reikalinga speciali krepšinio avalynė ir apranga, patiriamos papildomos išlaidos išvykoms. Berniukas yra paauglys, vis dar sparčiai auga, todėl yra reikalinga skirti išlaidas jo pomėgiams, saviraiškai, atsižvelgiant į raidą, poreikius šiame jo amžiaus tarpsnyje. Taip pat ieškovė nurodė, jog sūnui yra reikalingi specialūs ortopediniai padeliai, kainuojantys apie 23 Eur, kurie perkami faktiškai kas mėnesį. Kitų sveikatos sutrikimų vaikas neturi. Šiais mokslo metais gauna mokykloje nemokamą maitinimą. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį šeima patiria apie 700 Eur išlaidas buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams.

22. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės paaiškinimų apie sūnaus poreikius, jo reikmėms patiriamas išlaidas nereiškė, nurodė, žinių neturintis.

23. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924 Eur (2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516), kas atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 708 Eur. Valstybės skiriama universali išmoka vaikui – 96,25 Eur.

24. Taigi Domo poreikiams nurodyta reikalinga skirti suma – 750 Eur, kurios 450 Eur dalį, ieškovės teigimu, turėtų skirti atsakovas, nežymiai viršija minimalios mėnesinės algos dydį.

25. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, pilnai darbinga. Šiuo metu ji dirba, gaunamas darbo užmokestis kintantis, sudaro vidutiniškai 1 000 Eur į mėnesį (b. l. 8, 9, 56-59, 81,82). Be to, 2024 m. liepos 17 d. ieškovei buvo skirta 110 Eur socialinė parama mokinio reikmenims įsigyti. Be universalios išmokos vaikui - 96,25 Eur, papildomai už D. ieškovei kas mėnesį yra mokama 56,65 Eur suma (b. l. 88). Ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. (b. l. 60, 61). Nekilnojamojo turto neturi (b. l. 105). Kaip minėta, turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą E., kurią išlaiko.

26. Atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal registrų informaciją – pilnai darbingas (CPK 12, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sergantis (duomenys neskelbtini) susirgimu, turintis negalavimų dėl kojų sąnarių, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė. Atsakovas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 84). Teismo posėdyje nurodė ūkininkaujantis, auginantis (duomenys neskelbtini), ir iš šios veiklos gyvenantis. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas turi du automobilius: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m., (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. (b. l. 50-54), miškų ūkio paskirties 1,41 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (b. l. 103, 104), atsakovo turtui taikomas areštas. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos sudaro apie 300-500 Eur į mėnesį. Jis turi tris dukras: V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios visos gyvena atskirai, įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių pagrindu turi prievolę teikti joms išlaikymą (b. l. 90, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma, tačiau savo paskaičiavimų, kitų įrodymų, o ir duomenų apie savo turtinę padėtį, darbinę veiklą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimis atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitus nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismo įpareigojimų nevykdė. Be to, 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu teismas atsakovui siūlė pasinaudoti advokato pagalba, teikti įrodymus apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, tačiau atsakovas teikti papildomus duomenis atsisakė, prašė bylą nagrinėti iš esmės, spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, net ir žodžiu neįvardino gaunamų pajamų ir dukrų išlaikymui skiriamų sumų, kokio dydžio išlaikymą kas mėnesį galėtų skirti sūnui, į jam užduodamus klausimus neatsakė. Įvertinęs atsakovo procesinį elgesį, teismas sprendžia, kad atsakovas tikrosios savo turtinės padėties teismui neatskleidė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

28. Atsakovas visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime, jo išlaikymui pinigų neskyrė ir iki šiol neskiria, vaikui išlaikyti reikalingų daiktų kasdieniniam vartojimui neperka, todėl yra pagrindas materialinį išlaikymą D. B. periodinėmis išmokomis priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

29. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes apie vaiko poreikius, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, jų ir vaiko sveikatos būklę, vaiko amžių, darytina išvada, kad yra racionali ir pagrįsta nepilnamečio D. B. išlaikymui reikalinga suma yra 600 Eur per mėnesį (CPK 176-179, 185 straipsniai).

30. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė iki 2024 m. sausio 1 d. gavo 136,22 Eur per mėnesį išmoką vaikui iš valstybės, nuo 2024 m. sausio 1 d. išmokos vaikui dydis yra 96,25 Eur ir 56,65 Eur papildoma išmoka vaikui, t. y. viso 152,90 Eur. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad tėvams pareiga skirti sūnui išlaikymą sudaro 450 Eur.

31. Bylos duomenis šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši – abu dirba, iš darbinės veiklos gauna pajamas, nors atsakovas turi daugiau turto, jo turimoms transporto priemonėms ir žemės sklypui, yra taikomi antstolių įregistruoti areštai, be to atsakovas turi daugiau išlaikomų asmenų. Ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis sūnus, neabejotinai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, kurias ji privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Atsakovas sūnui reikalingų daiktų neperka, jokia kita forma prie jo išlaikymo neprisideda, ir visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime. Todėl, teismas sprendžia, kad atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti šiuo atveju yra žymiai geresnės, atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos sumos, kuri užtikrintų ne tik nepilnamečio jaunuolio būtiniausius, bet ir kitus poreikius (CPK 185 straipsnis).

32. Nustatytu aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus D. B. poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą teismas pripažįsta, kad atsakovo dalis nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje turi būti 250 Eur. Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai bei galimybėms. Todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės.

33. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).

34. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

35. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo 16 200 Eur už trijų metų laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 iki 2024 m. kovo 4 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas po 450 Eur į mėnesį (450 Eur x 36 mėn. = 16 200 Eur).

36. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sūnui išlaikymo niekada neteikė ir po ekspertizės atlikimo neteikia. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio laiko esant reikšminga, kad vaikui, esant mažesniam, jo poreikiai pagal amžių buvo mažesni, vartotojų kainos ir kiti rodikliai 2021-2023 m. taip pat buvo žemesni. Įvertinęs šias aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą laikytinas pagrįstu iš dalies – 2021 m. išlaikymo sumą per mėnesį skaičiuojant po 180 Eur, 2022, 2023 m. išlaikymo sumą per mėnesį skaičiuojant po 200 Eur. Viso iš atsakovo priteisiama 6 960 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (180 Eur x 12 mėn. + 200 Eur x 24 mėn. = 2 160 Eur + 4 800 Eur = 6 960 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

37. Ieškovė skiriama nepilnamečiui sūnui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

38. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ją 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 736,25 Eur (b. l. 73-76). Byloje mokėtinas 593 Eur žyminis mokestis pagal patenkintus reikalavimus (už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 147 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 147 Eur, už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 299 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

40. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bendros taisyklės vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalis, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį bei įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės skirstant bylinėjimosi išlaidas. Visi ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti iš esmės pagrįstais, iš dalies sumažinti prašomi priteisti materialinio išlaikymo vaikui periodinių išmokų, išlaikymo įsiskolinimo dydžiai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

41. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 39,65 Eur. Šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 5 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 960 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečio D. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 593 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 736,25 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtį nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.