Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovei advokatei S. Č., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, Lietuvos Respublikos piliečio, UAB ,,G“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas darbdaviu – UAB ,,G“ direktoriumi, leido G. N. ir Ž. D. dirbti nelegalų darbą, o būtent: pagal pavedimą Nr. FR043-5564 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) atliktas UAB „G“ operatyvus patikrinimas, veiklos vykdymo vietoje restorane „C D“, (duomenys neskelbtini). Restorane 2016 m. liepos 22 d. 12.54 val. dirbo dvi padavėjos-barmenės, kurios aptarnavo restorano lankytojus, priiminėjo užsakymus, nešė maistą, atsiskaitinėjo su lankytojais, dirbo su restorane įrengtu elektroniniu kasos aparatu. Užsakymą priėmusi G. N. pateikė pietų patiekalus ir su klientais atsiskaitė, pateikė nefiskalinį (sąskaitą) elektroninio kasos aparato kvitą sumoje 7,98 Eur, paėmė sumokėtus pinigus ir kartu su grąža pateikė fiskalinį elektroninio kasos aparato kvitą. Padavėja Ž. D. aptarnavo restorano lankytojus, atsiskaitinėjo su jais, dirbo su kasos aparatu. Patikrinimo metu nustatyta, kad abi padavėjos įmonėje neįdarbintos, darbo sutartys su darbuotojomis nesudarytos. Ž. D. paaiškinime nurodė, kad restorane dirba nuo 2016 m. liepos 15 d., dėl darbo tarėsi su restorano direktore E. M., kuri žadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį. Jos darbo laikas nuo 10 val. iki 24 val. Padavėja nurodė, kad patikrinimo dieną nuo 10 val. iki 12.54 val. aptarnavo restorano lankytojus ir pardavė patiekalų už 51,90 Eur. G. N. paaiškinime nurodė, kad dėl darbo įmonėje tarėsi su direktoriumi M. M., įmonėje dirbti pradėjo 2016 m. liepos 22 d. 10 val. Dėl darbo užmokesčio galutinai dar nesusitarė, o dirbti tarėsi pagal darbo grafiką, tai yra keturias dienas dirbti ir keturias poilsiauti. Patikrinimo dieną G. N. aptarnavo klientus prie keturių staliukų ir už parduotus patiekalus gavo 31,51 Eur. Darbdavys M. M. padavėjoms-barmenėms suteikė darbo vietas, nustatė darbo laiką, tačiau neužtikrino, kad darbuotojoms būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartis, instruktavus jas saugiai dirbti. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad pagal gautus buhalterinės apskaitos dokumentus, 2016 m. liepos mėnesio kasos pajamų orderiams nesuteikti numeriai, įmonė savo veikloje naudoja pinigų priėmimo kvitus, tačiau pildo pinigų priėmimo blankų apskaitos knygą ne pagal nustatytą tvarką, pinigų priėmimo kvitų inventorizacija neatliekama. Įmonė nepateikė prekių – medžiagų inventorizacijos akto 2015 m. gruodžio 31 dienai. Be to, įmonė administracines patalpas, kuriose įrengtas įmonės biuras, nuomojasi pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/03/31 iš B. N. nuo 2014 m. kovo 31 d., tačiau apie šią veiklos vykdymo vietą pranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui tik patikrinimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Tokiais veiksmais M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio, 99 straipsnio, 270 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 “Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 9, 10, 18 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 7 punkto, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 46 straipsnio, Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059, 65 punkto reikalavimus. M. M. už šiuos pažeidimus kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 173¹ straipsnio 1 dalį, 172⁹ straipsnio 1 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį.

M. M. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis yra UAB „G“, kuriai priklauso restoranas „C. D.“, direktorius. Jis yra darbdavys, nėra paskyręs asmens, kuriam būtų pavestos funkcijos priimti į darbą darbuotojus, sudaryti su jais darbo sutartis. 2016 m. liepos 22 d. restoranas liko be darbuotojų, nes vienas darbuotojas susirgo, o kitas darbuotojas buvo iškviestas aptarnauti klientą namuose. Restorano vadovė E. M. 2016 m. liepos 22 d. ryte išsikvietė dvi merginas, su kuriomis prieš savaitę atrankoje buvo kalbėjusi dėl darbo restorane. Su Ž. D. ir G. N. sutarė, kad jos pradės dirbti tą pačią dieną 9 val., dirbs restorane padavėjomis už minimalų atlyginimą slenkančiu grafiku - tris dienas dirbs ir turės dvi laisvas dienas. Jos nuo 10 val. pradėjo vykdyti darbines funkcijas. Iki 10 val. restorano vadovė joms parodė darbo priemones, viską paaiškino, nes tą dieną turėjo vykti vestuvės. Joms buvo skirti darbo drabužiai. Jis ryte gavo merginų prašymus priimti į darbą, dokumentus paliko apskaitą tvarkančios UAB „N“ buhalterei, kad ši išsiųstų ,,Sodrai“ dėl įdarbinimo. Ši išsiuntė „Sodrai“ dokumentus, tačiau gavo pranešimą, kad jie blogai užpildyti, nes žmogus negali būti tą pačią dieną įdarbinamas. Tada merginos parašė kitus prašymus, keitė prašymo įdarbinti, įsakymo, darbo sutarčių datas iš liepos 22 d. į 21 d., ir vėl siuntė ,,Sodrai“. Pirmi įsakymai dėl priėmimo į darbą galėjo būti surašyti, kai gavo prašymus, tai yra apie 10 val., o apie 12 val. jie gavo atsakymą iš „Sodros“, kad negali tą pačią dieną leisti dirbti naujoms darbuotojoms. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, restorane vyko vestuvės. Jo įmonės tikrinti atvykę moterys neprašė pateikti prašymų dėl įdarbinimo. Jam yra žinomi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius. Sutinka, kad 2016 m. liepos 22 d. apie Ž. D. ir G. N. įdarbinimą nebuvo laiku pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Pripažįsta pažeidimą, kad ne laiku pranešė mokesčių mokėtojo registro tvarkytojui apie patalpų nuomą. Nurodo, kad nebuvo laiku pranešta, kadangi samdė vietinę buhalterę, kuri dirbo pačioje įmonėje ir ji to nepadarė. Taip pat pripažįsta, kad nebuvo pateiktas pinigų priėmimo kvitų inventorizacijos aktas ir pažeista kasos aparato eksploatavimo ir kasos operacijų tvarka, kas ketvirtį nebuvo atliekama kvitų inventorizacija.

Liudytoja N. M. paaiškino, kad ji su kolege N. S. pagal Kauno apskrities VMI viršininko pavedimą vykdė UAB ,,G“ patikrinimą, kurį atliko UAB ,,G“ priklausančioje kavinėje. Užėjus į kavinę, prie staliuko mergina iš jų priėmė užsakymą ir inspektores aptarnavo. Kita mergaitė aptarnavo kitus kavinės klientus. Kai gavo kvitą, pareigūnės prisistatė, kad yra iš mokesčių inspekcijos, ir pasakė, kad nori atlikti operatyvinį patikrinimą. Patikrinimo metu suskaičiavo pinigus, kiekviena mergaitė turėjo atskirą stalą, atsiskaitinėjo elektroniniu kasos aparatu, kiekviena turėjo savo pinigus. Jos asmenines ataskaitas atspausdino iš kasos aparto. Kolegė N. S. iš ,,Sodros“ duomenų bazės surinko duomenis, kokie darbuotojai šiai dienai dirbo įmonėje, sąrašą palygino ir nustatė, kad tos merginos nebuvo registruotos toje įmonėje kaip darbuotojos, todėl paėmė jų paaiškinimus. Viena mergaitė nurodė, kad dėl darbo tarėsi su kavinės direktore, o kita mergaitė – kad su pačiu direktoriumi. Jos prašė pateikti darbo sutartis, bet šios nebuvo pateiktos. Mergaitės sakė, kad darbo sutarčių dar nepasirašę. Viena mergaitė sakėsi dirbanti jau savaitę laiko, o kita nurodė, kad dirbti pradėjo tą pačią dieną, nors ji buvo sumani, gerai mokėjo dirbti apartu, žinojo netgi tai, kur padėtos alaus statinės. Tuo metu buvo ir restorano direktorė, kuri ruošė pobūviui tortą ir sakė, kad dėl to negalinti bendrauti. Jos klausė direktorės dėl darbo sutarčių, bet ši neturėjo laiko, nuėjo į virtuvę. Po to atvažiavo direktorius, šis sakė, kad darbo sutartys su darbuotojais sudarytos, bet joms nebuvo pateiktos. Direktorius nepasakė, kada sudarytos darbo sutartys. Prašė direktoriaus pateikti darbo sutartis, tačiau jis jų nepateikė, nesakė, kur jos yra.

Liudytoja N. S. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja N. M.. Papildomai paaiškino, kad jas aptarnavusių merginų pavardžių jų turimuose darbuotojų sąrašuose pagal iš vakaro paimtus „Sodros“ duomenis nebuvo. Ji pasiskambino kolegei, kad ši dar kartą patikrintų ,,Sodros“ duomenis, tačiau pasikeitimų nebuvo.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad restorane dirbo tik vieną dieną, atėjo tik pabandyti dirbti. E. M. yra jos tėvų draugė, ji 2016 m. liepos 22 d. iš pat ryto jai paskambino ir pasiūlė ateiti pabandyti dirbti, nes tą dieną trūko darbuotojų. Ji 9 val. atėjusi parašė prašymą M. M., kad priimtų ją į darbą. Prašymą padavė E. M., ši ją apmokė dirbti - supažindino su meniu, kaip aptarnauti klientą, kaip dirbti su kasos aparatu, aprodė visas patalpas, būsimą darbo vietą. Susitarė, kad G. N. priims iš kliento užsakymą, suves duomenis į kasos aparatą, paėmusi užsakymą, nuneš jį klientui ir atneš sąskaitą. Buvo pirmieji pietūs, ir ji aptarnavo klientus. Ji neturi įgijusi padavėjos specialybės, neteko tokio darbo dirbti anksčiau. Visą instruktažą išklausė po 11 valandos, prieš 12 val. pradėjo dirbti. Joms buvo duoti indelyje pinigai - 40 eurų, iš kurių turėjo atiduoti grąžą klientams. Buvo pasakyta, kad E yra atsakinga už kasos aparatą, ir buvo liepta grąžą atiduoti iš tų pinigų. Su elektroniniu kasos aparatu mokėjo dirbti. Darbo sutartį pasirašė tą pačią dieną, tik jau po patikrinimo, ją davė pasirašyti M. M.. Prieš pradedant dirbti, ji su M. M. susitarė, kad bus mokamas minimalus atlyginimas, taip pat dėl darbo valandų skaičiaus. Buvo sudarytas grafikas, kad vieną savaitę dirbs 5 dienas, o kitą savaitę 2 dienas nuo 9 val. iki 23 val. Ateiti į darbą reikėjo 9 val., pasiruošti prieš atidarant restoraną 10 val. Jai buvo duoti marškinėliai, prijuostė, šiuos daiktus davė E. M. iš ryto prieš pradedant darbą. Tuo pat metu darbo sutartį sudarinėjo ir Ž. D.. E tą pačią dieną, po patikrinimo, paprašė pataisyti sutarties datą, nes sakė, kad buhalterei netiko. Reikėjo taisyti datą iš 22 d. į 21 d. Jos su Ž. tą pačią valandą susitiko restorane. Nežino, nuo kada dirbo Ž., jai buvo keblu naudotis kasos aparatu, E jai padėjo. E jas konsultavo, parodė kaip ką įmušti, ką daryti, kilus neaiškumas. Kai E instruktavo, Ž. vaikščiojo beveik visur kartu. Kartu apsižiūrėjo virtuvę, barą, viršuje ir rūsyje esančias patalpas, įrankius, viską su Ž. darė kartu. Raštu nebuvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, su kasos aparatu. Dirbo tik vieną dieną, daugiau nedirbo, nes E jai nepaskambino. E turėjo po savaitės jai paskambinti ir pasakyti, ar ją priims toliau dirbti, nes turėjo atsirinkti darbuotojus. Kai sudarė darbo sutartį, sutarė, kad ji dirbs šį darbą ne vieną dieną. Ji manė, kad tai buvo bandymo diena. Ji dirbo nepilną savaitę. Po sutarties pasirašymo, ji dar buvo atėjusi dirbti porą dienų. Dėl asmeninių priežasčių nutarė nedirbti, pasirašė darbo sutarties nutraukimo sutartį. Jį surašė su E. Ten buvo nurodyta, kad prašo ją atleisti iš darbo, jį pasirašė.

Liudytoja Ž. D. paaiškino, kad restorane pradėjo dirbti nuo 2016 m. liepos 22 d. padavėja. Liepos 15 d. ji atėjo į pokalbį dėl darbo. Ją priėmė E. M., direktoriaus žmona. Vyko pokalbis, restorano direktorė viską papasakojo, kad restoranas dirba nuo 10 iki 23 val. arba 24 val. Jos darbo užmokestis bus minimalus, o darbo valandos bus pagal grafiką, nuo 10 val. iki 23 val. Viską sutarė 15 d., o 22 d. parašė prašymą ir pasirašė darbo sutartį apie 9-10 val. Sutartį sudarė su direktore E. M.. Sutartį pasirašė ji ir direktorius M. M.. Pirmą darbo dieną bandė dirbti su kasos apartu, aptarnavo klientus. Anksčiau su kasos aparatu neteko dirbti. Kaip dirbti su kasos apartu, kaip čekį išmušti, kaip grąžą atiduoti, parodė E. M. liepos 15 dieną ir 22 dieną. Grąžą atiduodavo iš E duotų pinigų. Pinigai buvo laikomi kasos aparato stalčiuje ir indelyje, stalo stalčiuje. Direktorė tą dieną parodė įrankius, lėkštes, aiškino, į kokias taures pilami gėrimai. Patalpas ji buvo aprodžiusi liepos 15 d. Negali atsakyti, kodėl savo paaiškinime mokesčių inspekcijai nurodė, kad dirbo nuo liepos 15 d. Darbo sutartį pasirašė nuo liepos 22 d. Patikrinimo metu jos prašė pateikti darbo sutartį, bet sutarties nerado, nes ji užkrito už baro, todėl pasakė, kad prie savęs jos neturi. Tą dieną dar dirbo G., ją matė pirmą kartą. Neprisimena, kuri pirma atėjo į darbą, ir negali pasakyti, ar G. pasirašinėjo darbo sutartį. G. ryte direktorė viską parodė, kaip dirbti su kasos apartu, indus ir patalpas, pirmą aukštą ir požeminį aukštą. Gavo abi darbinę aprangą, marškinius ir prijuostes. Viską davė ryte. Prašymą priimti į darbą pildė liepos 22 d., jį atidavė direktorei. Darbo sutarties data paskui buvo pakeista į liepos 21 d. Tą padarė ryte, liepos 22 d. 10 val., nes direktorė paaiškino, kad buhalterė liepė taip pataisyti. Darbo sutartį pasirašė ji ir M. M. prieš patikrinimą.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad M. M. yra jos sutuoktinis, o ji dirba UAB ,,G“ restorano direktore. Priimti ir atleisti darbuotojus, pasirašyti su jais darbo sutartis turi teisę direktorius. Susirgus vienai iš darbuotojų, nebuvo kam dirbti, todėl išsikvietė Ž. ir G. į darbą. Pasikvietė į pokalbį Ž. ir G.. Su Ž. buvo kalbėjusi liepos 15 d., o su G. kalbėjo tą pačią ar kitą dieną. Ji abiems pasakė, kad kai reikės, tada jas pasikvies į darbą. Merginas pasikvietė paskambinusi iš vakaro. Jos sutiko, sutarė, kad merginos ateis anksčiau. Jos parašė prašymus, instruktavo abi merginas kartu, joms parodė, kaip dirbti su sistema, su kompiuteriu, parodė sales, davė drabužius – baltinius, prijuostes, ir merginos pradėjo dirbti. Ž. ir G. liepos 22 d. ryte parašė prašymus priimti į darbą, o darbo sutartis, kadangi jas ruošia administratorė, pasirašė gal apie 10 val. Sutartis atsiuntė administratorė elektroniniu paštu, abi mergaitės jas pasirašė apie 10 val., taip pat pasirašė ir direktorius. Sutarė dėl minimalaus atlygio, slenkančio darbo grafiko. Direktorius pasirašė tas sutartis vėliau, prieš patikrinimą. Nuskenuotas sutartis nusiuntė administratorei, o ši turėjo nusiųsti buhalterijai. Sutartis surašė dviem egzemplioriais, vieną jų atidavė darbuotojoms iš karto. Buhalterė pasakė, kad prašymai turi būti rašyti viena diena anksčiau. Tada merginos perrašė prašymus, nurodė liepos 21 d. Darbo sutartis taip pat perrašė ankstesne data, liepos 21 d. Dokumentai buvo perrašyti po patikrinimo. Po to, kai perrašė darbo sutartis, jas pasirašė darbuotojos ir darbdavys. 2016 m. liepos 22 d. darbuotojos priiminėjo užsakymus, aptarnavo klientus, atsiskaitė su klientais. Su G. darbo santykiai nutraukti jai pačiai prašant. Tikrinant įmonę, ji pati buvo restorane, bet tuo metu dekoravo vestuvinį tortą, todėl patikrinime nedalyvavo. Tikrintojos neprašė darbo sutarčių, jos, įėję į virtuvę, pažiūrėjo, kas dirba, prašė parodyti kasos juostą, bet pas juos kasos juostos – elektroninės, todėl joms pateikė kasos knygą.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės I. M. M. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti 2016 m. liepos 22 ir 23 d. atlikto patikrinimo rezultatai (b. l. 2), Operatyvaus patikrinimo 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, kad surašytos faktų fiksavimo pažymos, kuriose užfiksuoti patikrinimo metu nustatyti faktai (b. l. 3-4, 5-7, 14-15), Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akte 2016 m. liepos 22 d. Nr. FR 1043-5564, nustatyta, kad rasta 83,41 Eur grynųjų pinigų, iš Patalpų nuomos sutarties ir patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad B. N. su UAB ,,G“ (atstovaujama direktoriaus M. M.) pasirašė sutartį 2014 m. kovo 31 d. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2014 m. balandžio 1 d. neterminuotai (b. l. 16-19, 20), iš Kasos pajamų 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. liepos 28 d. orderių ir kasos išlaidų 2016 m. liepos 26 d., 2016 m. birželio 20 d. orderių matyti, kad jiems nesuteikti numeriai (b. l. 24-27), G. N. raštu 2016 m. liepos 22 d. paaiškino, kad vyko dirbti nuo 2016 m. liepos 22 d. 10 val. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi M. M.. Ji tą dieną aptarnavo 4 staliukus ir gavo 31,51 Eur, ją apmokė dirbti E. M. (b. l. 11). Ž. D. raštu 2016 m. liepos 22 d. paaiškino, kad dirbti restorane pradėjo 2016 m. liepos 15 d. (nuo restorano atidarymo dienos), bandomajam laikotarpiui, pasirašė sutartį. Ją apmokė dirbti direktorė E. M.. G. N. ir Ž. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbti pradėjo 2016 m. liepos 22 d. 9 val. (b. l. 52-60).

Motyvuojamoji dalis

M. M. pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų teisės pažeidimų, tą taip pat patvirtino liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokole, operatyvaus patikrinimo pažymoje, faktų fiksavimo pažymose, grynųjų pinigų suskaičiavimo akte, rašytiniuose paaiškinimuose, patalpų nuomos sutartyje, patalpų perdavimo-priėmimo akte, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, darbo sutartyse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus informacijoje apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuoti duomenys. Taigi, visiškai įrodyta, kad M. M. padarė administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 1 dalyje, 172⁹ straipsnio 1 dalyje, 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis savo kaltę pripažino, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, jis dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjui skirtinos straipsnių sankcijoje numatytos minimalios baudos, kurios subendrintinos pagal APTK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 1 dalyje, 172⁹ straipsnio 1 dalyje, 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

- pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirti jam už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą, t. y. 1736 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių) eurų baudą;

- pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

- pagal ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalį paskirti jam 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą;

- pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) eurų baudą.

Remiantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti sankcijos už sunkesnįjį pažeidimą ribose ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 1736 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.