Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-365/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
1A-131-365/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36380-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
Ž. G.
Advokatai
Irmantas Dobilas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36380-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10.1; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistajam Ž. G. ir jo gynėjui advokatui Irmantui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Irmanto Dobilo (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, įskaičiuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo Ž. G. faktinio sulaikymo vykdant ši nuosprendį dienos.

UAB „T.S.“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš Ž. G. civilinio ieškovo naudai priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei 860 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. Ž. G. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. spalio 11 d., apie 14.44 val., būdamas prie prekybos centro „Rimi“, adresu – Vilniuje, Zarasų g. 5A, esančiame taros supirkimo punkte, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į UAB „T.S.“ priklausančio taromato valdymo ekraną ir sudaužė jo stiklą, tokiais savo veiksmais sugadino UAB „T.S.“ 1052.34 eurų vertės priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis (nuteistasis) Ž. G. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas darė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas artimas sankcijos minimaliai ribai. Teismas vertino, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Nustatęs, kad Ž. G. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas daro nuolat, jam teigiamos įtakos nei teismo procesai, nei teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės nedaro, sprendė, jog nėra galimybių dar katą taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą išimtinę bausmės įgyvendinimo formą ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

3. Nuteistojo gynėjas alternatyviai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Ž. G. asmenybę – už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 1) skirti nuteistajam Ž. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba 2) atididėti nuteistajam Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

3.1. Apeliantas neginčija nuosprendžio dalies dėl pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką. Pažymi, kad nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad tokia gyvenimiška situacija neturėjo įvykti. Pabrėžia, kad tokie incidentai daugiau nebepasikartos dėl pakitusios šeimyninės situacijos bei pasikeitusio požiūrio į gyvenimą. Atkreipia dėmesį, kad po nuosprendžio priėmimo jis UAB „T.S.“ atlygino tiek priteistą turtinę žalą (400 Eur), tiek priteistas atstovavimo išlaidas (860 Eur) – šią aplinkybę pagrindžia prie skundo pridedami mokėjimo nurodymai bei civilinio ieškovo atstovės patvirtinimas apie atlygintą žalą bei atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

3.2. Nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, kad nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintos išimtinės bausmės įgyvendinimo formos ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teigia, jog nuteistasis į taros supirkimo punktą vyko tik priduoti panaudotą tarą (butelius), jokių išankstinių nusikalstamų tikslų, nusiteikimo ar siekių sugadinti svetimą turtą neturėjo, suprato, kad yra stebimas vaizdo kamera. Dėl sutrikusios aparato veiklos, dėl skubėjimo kilo didelis susierzinimas. Nuteistasis impulsyviai, nieko negalvodamas ir nemanydamas, kad padarys kokį nors neigiamą poveikį ar žalą taromatui, stipriau stuktelėjo į taromato valdymo ekraną. Nuteistasis nesiekė tyčia sugadinti svetimo turto ar išsisukti nuo atsakomybės. Gerai nesuprato, ar būtent jo stuktelėjimas į taromato valdymo skydelį padarė jam žalą, nes aparato veikla sutriko dar iki smūgio. Jis nebėgo, o perėjo prie kito taromato, tik kartą stuktelėjo į taromatą, kas, gynėjo vertinimu, įrodo, kad nuteistasis nesiekė aparato sugadinti ar sulaužyti, o tik norėjo sėkmingai užbaigti taros pridavimo procedūrą.

3.3. Manoma, kad skirdamas griežčiausią bausmę teismas privalėjo tinkamai motyvuoti savo sprendimą, t. y. detaliai atskleisti turto sunaikinimo subjektyviąją pusę, o neapsiriboti nemotyvuotu 4 žodžių apibendrinu „kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia“. Teigiama, jog teismas tinkamai neatskleidė nuteistojo psichinio santykio su padaryta nusikalstama veika. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis turėjo išankstinį siekį sugadinti taromatą, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiksmuose konstatuodamas tiesioginę tyčią privalėjo detalizuoti (paaiškinti) nuteistojo psichinį santykį su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Pabrėžiama, kad išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu.

3.4. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistajam nei ankstesni teismo procesai, nei paskirtos bausmės nepadarė jokios įtakos. Gynybos vertinimu, nuteistojo veiksmai buvo spontaniški, kilę iš emocijos (susijaudinimo), yra natūrali žmogiška reakcija, kuri nors ir vertintina kritiškai, bet visuomenėje yra paplitusi. Nors nuteistasis neigiamai sureagavo į taromato veiklos sutrikimą, tačiau nesitikėjo, kad jo veiksmai gali sukelti didelę žalą ar kitus neigiamus padarinius, nes trinktelėjo taromatą tik vieną kartą spontaniškai. Taip pat pažymima, kad po ankstesnių procesų nuteistasis padarė išvadas, jis puikiai supranta, kad toks elgesys yra nepriimtinas, dėl to gailisi ir nenori, kad tokios situacijos pasikartotų ateityje. Ankstesnės nusikalstamos veikos padarytos iki svarbaus gyvenimo įvykio – nuteistojo tapimo tėvu ir šeimos sukūrimo, nuteistasis, kaip tėtis, nori būti pavyzdžiu savo sūnui, tad visomis išgalėmis stengiasi kontroliuoti ir koreguoti savo elgesį ir praeityje palikti priimtus klaidingus sprendimus kaip pamoką.

3.5. Apeliantų nuomone, nuteistajam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai didelė bei neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Manoma, kad teismas nuteistajam paskyrė neteisingą, prieštaraujančią proporcingumo ir teisingumo principams, bausmę. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jam pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba, pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Manoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai įvertino visas bylos aplinkybes, neįvertino kaltininko asmenybės, nepagrįstai ignoravo faktą, kad nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė atsilieps nuteistajam, jo šeimai ir socialiniai aplinkai.

3.6. Apeliantai vertindami vaizdo įrašą, pažymi, jog iš jo galima matyti, kad apelianto smūgio (kontakto) intensyvumas (stiprumas) nebuvo pakankamas, kuris leistų teigti, kad tokio intensyvumo smūgiu buvo siekiama sutrikdyti taromato veiklą ir sudaužyti ekraną. Be to, teigiama, kad apžiūros protokole nėra fiksuotas ekrano sudaužymo faktas, leidžiantis jį sieti su apelianto suduotu smūgiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio neatitikimo nevertino ir neatsakė, kuo turi būti vadovaujamasi apžiūros protokolu, kuriame nėra užfiksuotas ekrano sudažymo faktas ar Fotolentele (nuotraukomis). Šiuo atveju, svarbi aplinkybė, kad apeliantas atlygino žalą net ir esant abejonėms (nesant tiesioginių įrodymų) dėl priežastinio ryšio tarp smūgio ir sudaužyto ekrano. Todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, turi būti konstatuotas tiek nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmens mažesnis pavojingumas.

3.7. Apeliantų vertinimu, reali laisvės atėmimo bausmė kelia grėsmę Ž. G. šeimos gerovei. Ypatingai svarbi aplinkybė, kad nuteistasis kartu su sužadėtine D. K. augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, nuteistasis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi sužadėtinė šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), yra penkto kurso studentė, atlieka praktiką bei rengia magistro darbą, todėl studijų laikotarpis yra labai intensyvus. Nuteistasis pagrinde dirba nuotoliniu būdu, todėl didžiąją dalį vaiko poreikių tenkina būtent nuteistasis, kaip vaiko tėvas, tarp jų egzistuoja labai glaudus tarpusavio ryšys, vaikas yra labai prisirišęs prie savo tėvo, todėl reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiktų mažamečio vaiko tiek emocinę, tiek psichologinę būklę, ko pasėkoje vaikas ateityje gali turėti psichologinių problemų. Pateikė duomenis apie santuokos įregistravimą 2023-01-05.

3.8. Be to, pabrėžiama, kad nuteistasis, taip pat studijuoja (duomenys neskelbtini) paskutiniajame kurse, dėl šeimyninės situacijos jis studijas sustabdė ir yra akademinėse atostogose. Nuteistasis yra gabus menininkas, (duomenys neskelbtini) organizuoto konkurso laureatas. Nuteistasis, kaip dažnas talentingas menininkas, yra jautresnis aplinkai, jį apimančios emocijos yra ryškesnės, stipriau išreikštos, o dėl padidinto jautrumo emocijų kaitą suvaldyti kartais būna sunku. Apeliantas prieš įstodamas į (duomenys neskelbtini) kelis metus kartu su savo tėvu A. G. privačiai mokėsi skulptūros meno Vokietijoje pas garsius skulptorius B. ir M. M.-D.. Apeliantas nuo jaunystės yra susiejęs savo gyvenimą su menu, yra kilęs iš meniškos aplinkos, augo kultūringoje šeimoje, kaip kūrėjas toliau stengiasi gyventi meninėje aplinkoje, kuo daugiau laiko leisti kultūrinėje erdvėje. Jis yra aktyvus visuomenės narys, savo menine veikla prisideda prie socialiai atsakingų ir naudingų projektų.

3.9. Pasak gynėjo, svarbu ir tai, kad šiuo metu nuteistasis yra labai reikalingas savo jaunesnei seseriai E. G., su kuria jį sieja labai artimas ryšys. Prieš metus sesuo iškrito iš namo ketvirto aukšto ir tik dabar pradeda atsigauti po sunkių kūno sužalojimų, daugybės operacijų, kelių mėnesių gulimo režimo bei reabilitacijos, todėl jai kaip niekad reikalinga brolio parama ir palaikymas, kurios iki šiol ji visada iš nuteistojo sulaukdavo.

3.10. Apylinkės teismas apelianto atžvilgiu padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta be realaus bausmės atlikimo, dėl ko nepagrįstai atsisakė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, šis laikotarpis apeliantui yra ypatingai reikšmingas, jis turi šansą įgyti menininko išsilavinimą, sukurti šeimą bei sėkmingai pereiti į kitą gyvenimo etapą, palikdamas ankstesnes klaidas ir gyvenimo pamokas už nugaros. Apeliantą izoliavus nuo visuomenės – visi ateities planai gali sugriūti, o tiek jo, tiek jo šeimos narių gyvenimas pasikeistų į neigiamą pusę.

3.11. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus apeliantai mano, kad nusikalstamos veikos pobūdis ir ją sąlygojusi gyvenimiška situacija bei nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto šeimine padėtimi bei socialiniais ryšiais (sukurta šeima, auginamas mažametis vaikas), jo asmenybės ypatumais bei tai, kad buvo atlyginta visa bendrovei UAB „T.S.“ padaryta žala reikalauja ne apelianto nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo. Visuma aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir apelianto asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai individualizuota bausmė ir pasiekti bausmės tikslai. Manoma, kad net ir minimalios BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų per griežta bausmė apeliantui.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, apeliantai skunde kelia Ž. G. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Tvirtinama, jog apeliaciniame skunde aptartų aplinkybių visuma turi būti konstatuotas tiek nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmens mažesnis pavojingumas ir Ž. G. už šiuo nuopsrendžiu padarytą nusikalstamą veiką paskirta švelnesnė bausmės rūšis, o paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Analizuojant bausmės individualizavimo pagrįstumą, pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į Ž. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nesunkią nusikalstamą veiką nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis praeityje teistas (b. l. 136-139), sistemingai daro administracinius nusižengimus (b. l. 130-135), SODROS duomenimis dirbantis (b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina gynyba, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, vertino tiek nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nustatęs, kad nusikalstama veika padaryta pakankamai didelė turtinė žala, taip pat tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Ž. G. pradėtas vykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas (į probuojamų asmenų sąrašą įrašytas 2021 m. birželio 14 d., o nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2021 m. spalio 11 d.), pagrįstai vertino, jog Ž. G. ankstesni teisminiai procesai nepaskatino keisti savo elgesį teigiama linkme. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog Ž. G. švelnesne bausme negu laisvės atėmimas (kurio dydis nustatytas artimas sankcijos minimaliai ribai) nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino Ž. G. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, baustumą, ir kt. aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę dėl recidyvinio elgesio, neturi pagrindo Ž. G. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis neigiamai sureagavo į taromato veiklos sutrikimą, ir nesitikėjo, kad jo veiksmai gali sukelti didelę žalą ar kitus neigiamus padarinius, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Nuteistojo emocinė būsena dėl sutrikusios taromato veiklos, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, nebuvo kliūtis nuteistajam tinkamai suvokti vykdomos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, todėl pripažinti šią aplinkybę ypatingai švelninančia nuteistojo padėtį, nėra pagrindo. Kitos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, išankstinio siekio neturėjimas sugadinti taromatą, taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Todėl vertinama, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais šioje dalyje, ir konstatuojama, jog Ž. G. paskirta bausmė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytas artimas sankcijos minimaliai ribai, nėra aiškiai per griežta, yra adekvati Ž. G. padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog Ž. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (7 mėnesių laisvės atėmimo bausme), kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teisingai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių subendrinimo būdas – taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis (t.y. dalinį bausmių sudėjimą, kuris palankesnis nuteistajam) – atitiko teisinę ir faktinę situaciją byloje, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe bei jo įvykdytais nusikaltimais, visumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant Ž. G. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančius ir pateiktus papildomus duomenis, išklausęs nuteistojo šeimos nario (mamos) S. S.-I. paaiškinimus, charakterizuojančius nuteistąjį, vis tik įžvelgia Ž. G. pastangas ir norą keistis, atsisakyti neteisėto elgesio ir vesti socialiai naudingą gyvenimo būdą. Dėl to įvertinus tai, kad Ž. G. paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

13. Šiame kontekste paminėtinas Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Taigi, šiuo atveju aktualu išsiaiškinti, ar byloje nustatytos aplinkybės gali sudaryti pagrindą Ž. G. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam netaikytinas, būtina atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apklausta apeliacinės instancijos teisme S. S.-I. paaiškino, kad sūnus Ž. G. kreipėsi į psichologus dėl psichologinės būsenos įvertinimo ir poreikio lankyti pykčio valdymo kursus, toks lankymasis pas psichologus keičia sūnaus Ž. G. suvokimą dėl emocijų valdymo, jis labiau supranta, kad ne aplinka kalta, o jis pats kaltas, kad reikia dirbti su savo emocijomis ir yra nusiteikęs ilgai lankyti šiuos kursus. Lankymasis kursuose rodo teigiamus rezultatus, sūnus daugiau šypsosi, yra geros nuotaikos, gražiai bendrauja su vaiku. Mano, jog seniai reikėjo tos pagalbos, kurią jis sugebėjo rasti.

16. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Ž. G. nurodė, jog apsilankymai pas psichologą jam labai padeda, jis tikrai taisosi, prašo įžvelgti gerą jo pokytį koreguojant elgesį, nurodė, jog su psichologo pagalba jis dirba ir su savimi, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

17. Nustatyta, jog Ž. G. nuteistas už vieną tyčinę baigtą nesunkią nusikalstamą veiką nuosavybei, ankščiau teistas, jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad nors nuteistasis yra brandus ((duomenys neskelbtini) metų), vis tik bylos duomenys liudija, jog jis nusikalto pakartotinai dėl patirties stokos valdant savo spontanišką elgesį stresinėse situacijose, nuteistojo veiksmai buvo spontaniški, kilę iš emocijos (susijaudinimo), ką apeliaciniu skundu pripažįsta ir pats nuteistasis ir dėl tokio netinkamo elgesio gailisi. Tokias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Ž. G. nesėkmingai dėdamas butelius tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį taromatą, buvo susierzinęs, po ko, kaip matyti iš vaizdo įrašo (1.30 min.) stipriu smūgiu trenkia į taromatą. Be to, apeliacinės instancijos teisme gynyba pateikė duomenis apie tai, jog po nuosprendžio priėmimo Ž. G. atlygino UAB „T.S.“ tiek priteistą turtinę žalą (400 Eur), tiek priteistas atstovavimo išlaidas (860 Eur) – šią aplinkybę pagrindžia prie apeliacinio skundo pridedami mokėjimo nurodymai bei civilinio ieškovo atstovės patvirtinimas apie atlygintą žalą bei atstovavimo išlaidas. Taigi, tokios aplinkybės rodo, jog vis tik nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, tokios aplinkybės iš esmės švelnina tiek nuteistojo, tiek jo padarytos veikos pavojingumą. Be kita ko, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų (medicininių dokumentų išrašų) matyti, kad nuteistasis Ž. G. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą bei, kaip nurodė, susitarė dėl 10 apsilankymų kurso (esant reikalui konsultacijų skaičius gali didėti). Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis suprasdamas, kad toks elgesys yra nepriimtinas, ir nenorėdamas, kad tokios situacijos pasikartotų ateityje, kreipėsi ir į privatų psichologą-psichiatrą A. K., kuris vizito metu nuteistajam diagnozavo – (duomenys neskelbtini), pasireiškiančia apsunkintu emocijų išreiškimu, emocijų užspaudimu, kurios kartais prasiveržia. Psichiatras paskyrė dviejų mėnesių trukmės emocijų valdymo kursus, kurių metu numatytos kassavaitinės psichologinės terapijos sesijos su paskiriamais namų darbais bei mokomosios literatūros skaitymu. Tokie duomenys rodo, jog nuteistasis deda visas įmanomas pastangas, kad pykčio priepuoliai nebepasikartotų arba būtų maksimaliai kontroliuojami. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Ž. G. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui.

18. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti duomenys, jog nuteistasis kartu su sužadėtine D. K. augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, nuteistasis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi sužadėtinė šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) studijų programoje ir yra penkto kurso studentė, todėl didžiąją laiko dalį prižiūri ir mažamečiu vaiku rūpinasi būtent nuteistasis. Todėl nepaneigtinos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiktų mažamečio vaiko tiek emocinę, tiek psichologinę būklę. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis taip pat yra menininkas, studijuoja (duomenys neskelbtini) programoje, paskutiniajame kurse, (duomenys neskelbtini) organizuoto konkurso laureatas, aktyvus visuomenės narys, savo menine veikla prisideda prie socialiai atsakingų ir naudingų projektų. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus bei besiformuojančius teigiamus šeiminius, socialinius ryšius, nes padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis – tiek pavojingas, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, išvadą, kad bausmės tikslai Ž. G. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis. Teismo įsitikinimu sprendimas pakartotinai atidėti bausmės vykdymą negali formuoti kaltinamojo nebaudžiamumo jausmo, nes bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų pakartotinai jam teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

19. Be to, Kasacinis teismas taip pat yrą pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo Ž. G. tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, pastangas ir siekį keisti gyvenimo būdą bei padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visumą, mano, kad bausmės tikslų šiuo atveju dar galima pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejų metų ir šešių mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose numatytas pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, Ž. G. paskirtos galutinės subendrintos – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 dalies 5, 6, 7, 8 punktais Ž. G. skirti įpareigojimus, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Ž. G. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys