Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-18 · Byla Nr. ATP-140-309/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-42-284/2013Nutarimas · 2013-01-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ATP-140-309/2013Nutartis · 2013-03-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
ATP-140-309/2013
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00014-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-140-309/2013Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00014-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7; 79.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:

pagal ATPK 130² straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 (trisdešimties) litų bauda.

Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalies tvarka, V. B. galutine administracine nuobauda skirta ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. sausio 10 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti yra atimta, vairavo automobilį „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą I. S. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcometer 500“, prietaiso Nr. 188951, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1211777, paklaida ± 5 %, jam nustatytas 10,58 promilės girtumas), kai jam 2011 m. lapkričio 21 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, be to, jis nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumento. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. S. prašo pakeisti 2013 m. sausio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir transporto priemonės nekonfiskuoti, bei skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl transporto priemonės konfiskavimo nesutinka. Žinojo, kad pakartotinas vairavimas asmeniui, nubaustam už transporto priemonės vairavimo neblaiviam, sukelia tokias neigiamas pasekmes, todėl pažeidėjui buvo griežtai uždrausta naudotis jos transporto priemone ir transporto priemonės registracijos dokumentai buvo padėti saugiai, t. y. paslėpti. Paslėpti buvo ir automobilio rakteliai. Bet, kaip ji minėjo teismo posėdžio metu, tuo metu sirgo, turėjo aukštą temperatūrą ir išgėrusi vaistų miegojo. Pažeidėjas tuo pasinaudojo ir radęs automobilio raktus, išvažiavo į parduotuvę, tuo labiau, kad iki parduotuvės buvo vos keli šimtai metrų, ir todėl jam automobilis nebuvo reikalingas. Todėl mano, kad jis pasinaudojo jos automobiliu be jos leidimo ir dėl to, kad jie kartu gyvena, nėra pagrindo teigti, kad jis ne vieną kartą vairuoja jos transporto priemonę. Žino įstatymus, juos gerbia ir nebūtų sau leidusi, keletą metų taupiusi pinigus naujam automobiliui, juos „išmesti“ atidavusi vairuoti automobilį pažeidėjui. Pasak apeliantės, V. B. nesąžiningai pasielgė jos atžvilgiu ir turi būti nubaustas. Be to, ji negali teismui pateikti įrodymų, kad pažeidėjas pasinaudojo jos automobiliu be jos leidimo. Tuo pasinaudojo teismas ir padarė išvadą, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Teismas nuėjo lengvesniu keliu konfiskuodamas jos automobilį.

Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33-2011 2012-09-25, priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime inter alia konstatuota: turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas; kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas; šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją. Pažymėtina, kad šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas.

Pasak apeliantės, kaip matyti iš minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, savininko teisės ginamos kitaip, jei teisės pažeidėjas panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju V. B. neteisėtai naudojo jos asmeninę transporto priemonę, t. y. naudojo transportą asmeniniams tikslams, važiavo į parduotuvę dėl asmeninių priežasčių. Todėl, remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, spręsdamas administracinę bylą, neteisingai išsprendė klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo ir neteisėtai ją konfiskavo.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į I. S. apeliacinį skundą prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su I. S. apeliaciniu skundu ir mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas skyrė tinkamą nuobaudą V. B..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pažymėtina, kad asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens V. B. kaltės, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011).

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs ją įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog automobilio savininkė būtų ėmusis kokių nors priemonių, kad automobiliu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs paimtas prieš jo savininkės valią. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė kitų ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad automobilio „Seat Leon“ savininkė I. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad V. B. yra jos draugas, gyvena kartu, bet bendro ūkio neveda. Ji žinojo, kad V. B. yra atimta teisė vairuoti. V. B. savavališkai pasiėmė jos automobilį, ji sirgo ir miegojo, o jis tuo metu išvažiavo jai priklausančiu automobiliu.

V. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad vairavo I. S. priklausantį automobilį. Tą dieną I. S. sirgo ir miegojo, o jis tuo metu ruošė valgį, reikėjo nuvažiuoti nupirkti sultinio. Nieko nesakęs I. S., pasiėmė automobilio raktelius ir nuvažiavo į parduotuvę. Sustabdžius policijos pareigūnams, jiems pateikė automobilio privalomojo draudimo dokumentus, o transporto priemonės liudijimas ir techninės apžiūros dokumentai buvo palikti namuose, bet policijos pareigūnai neleido jų atnešti.

Taigi iš V. B. duotų parodymų matyti, kad jis nenurodė, jog jam buvo uždrausta naudotis I. S. priklausančiu automobiliu, taip pat nurodė, kad jis pasiėmė automobilio raktelius, o transporto priemonės liudijimas ir techninės apžiūros dokumentai buvo palikti namuose, bet policijos pareigūnai neleido jų atnešti. Šie duomenys leidžia teigti, kad automobilio „Seat Leon“ rakteliai ir dokumentai nebuvo paslėpti. Be to, iš byloje esančios V. B. pažymos apie baustumą matyti, kad V. B. 2012 m. gegužės 6 d. buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, vairuodamas automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aukštesnės instancijos teismas nesiremia automobilio savininkės I. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais ir apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad V. B. jai priklausantį automobilį pasiėmė ir vairavo neteisėtai. Tokia I. S. pozicija prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir vertintina kaip siekis išsaugoti jai priklausantį automobilį.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė kitų ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad konfiskavus I. S. priklausantį automobilį, ji neturės galimybių pasirūpinti savo motina ar nuvykti į gydymo įstaigas naudodamasi viešuoju transportu. Pažymėtina, kad I. S. turi teisę iš V. B. reikalauti atlyginti jai padarytą žalą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas