- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 1-150-133/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Kristinai Nekrašienei, Daivai Aliulienei, Indrei Stankienei,
dalyvaujant kaltinamajam S. D., prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anglija, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), fabriko darbuotoju, neteistas, - kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D., nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 dirbdamas Daugiabučių namų statybos bendrijos (DNSB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmininko ir kasininko pareigose, 2010-04-12 su UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) sudarė sutartį Nr. 2010-04-12 dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, fasado šiltinimo ir pamatų remonto darbų už 21 292,06 litus, ir šiems darbams apmokėti iš gyventojų surinkęs pinigus, bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikus visus darbus, 2010-05-24 ir 2010-07-20 pasirašė PVM sąskaitas faktūras serija IMB Nr. 100263, serija IMB Nr. 100264 ir serija IMB Nr. 100269 bei pasirašė darbų priėmimo aktus už 22 816,27 Lt atliktų statybos darbų, esant bendrijos kasoje 24 210,26 Lt grynųjų pinigų likučiui, pinigų pagal PVM sąskaitas faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) nepervedė, apgaule vengdamas atsiskaityti už atliktus darbus, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 22 816,27 litų turtinę žalą.
Be to, jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas DNSB (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, tyčia apgaule pažadėjo I. D. pervesti jos sumokamus bendrijai pinigus bankui kaip paskolos dalį už butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir jai į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) esančią AB „Swedbank“ 2009-07-01 mokėjimo pavedimu pervedus 12 866,75 litų ir 2009-07-16 mokėjimo pavedimu 32 000 litų, skirtų apmokėti AB bankui Nord/LB už perimtą lengvatinį kreditą kuriuo buvo atsiskaitoma už išperkamą iš DNSB (duomenys neskelbtini) butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantį GNSB (duomenys neskelbtini), šių sumų nepervedė į AB banko Nord/LB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei negrąžino I. D., apgaule bendrijos naudai įgydamas didelės vertės svetimą 44 866,75 litų turtą, padarydamas I. D. 44 866,75 litų žalą.
Be to, jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas DNSB (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, tyčia apgaule pažadėjo bendrijos nario A. J. G. žentui A. S. suremontuoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune stogą ir turėdamas vieningą tyčią pasisavinti pinigus per du kartus iš A. S. paėmė 10 392,85 litų, būtent: 2010 m. birželio mėnesio 9 d. surašęs Pinigų priėmimo kvitą serija AB Nr. 075, paėmė 7 392,85 litų ir 2010 m. birželio mėn. 11 d. surašęs Pinigų priėmimo kvitą serija AB Nr. 075, paėmė 3 000 litų, tačiau stogo neremontavo, pinigų A. S. negrąžino tuo, apgaule įgydamas svetimą 10 392,85 litų turtą, padarydamas A. S. turtinę žalą.
Be to, jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas DNSB (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, tyčia apgaule pažadėjo bendrijos nariui G. S. suremontuoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune stogą ir tyčia iš G. S. paėmė 13 500 litų, tačiau stogo neremontavo, pinigų G. S. negrąžino tuo, įgydamas svetimą 13 500 litų turtą, padarydamas A. S. turtinę žalą.
Be to, jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas Daugiabučių namų statybos bendrijos (DNSB) (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - bendrijos pinigus, jis iš SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT0270044001156222 kortele grynaisiais išėmė: 2009-07-17 19 500 litus, 2009-07-18 išėmė 7 000 litų, 2009-07-19 išėmė 500 litų, 2009-07-23 išėmė 300 litų, 2009-07-24 išėmė 100 litų ir 2009-07-25 išėmė 50 litų, bei 2008 m. birželio mėnesį, pagal dokumentus tiksli data nenustatyta, iš AB Danske banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortele grynaisiais išėmė 11 650 litų, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, pagal dokumentus tiksli data nenustatyta, iš AB Danske banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortele grynaisiais išėmė 80 litų ir 2008 m. spalio mėnesį, pagal dokumentus tiksli data nenustatyta, iš AB Danske banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortele grynaisiais išėmė 200 litų; bei iš AB Danske banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2008-2009 metus grynaisiais pinigais išėmė 20 706 litus, o būtent: 2008 metų birželio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 280 Lt, liepos mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 590 Lt, rugpjūčio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 330 Lt, rugsėjo mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 135 Lt, spalio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 239 Lt, lapkričio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 370 Lt ir gruodžio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 975 Lt; ir 2009 metų sausio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) – 1 430 Lt, vasario mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 972 Lt, kovo mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 565 Lt, balandžio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 995 Lt, gegužės mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) - 590 Lt, birželio mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) – 1 020 Lt ir liepos mėnesį (pagal pateiktus dokumentus tiksli diena nenustatyta) – 12 215 Lt, tačiau šių sumų bendrijos kasoje neapskaitė, išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, o pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą DNSB (duomenys neskelbtini) turtą, padarydamas bendrijai didelę 60 086 litų žalą.
Be to, jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas Daugiabučių namų statybos bendrijos (DNSB) (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, būdamas materialiai atsakingu, turėdamas vieningą tyčią iššvaistyti bendrijos pinigus, per kelis kartus iš bendrijos SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT0270044001156222 be pagrindo apmokėjo kortele už pirkinius neskirtus bendrijos naudojimui: 2009-07-16 apmokėjo už kurą 563,62 litus, 2009-07-18 apmokėjo už prekes UAB „Senukai“ 247,20 litus, 2009-07-18 apmokėjo už padangas UAB „Helio ratai“ 2 400 litus, 2009-07-19 apmokėjo už prekes UAB „Dorado“ 659 litus, 2009-07-20 apmokėjo už prekes UAB „Douglas“ 107 litus ir 2009-08-31 apmokėjo už prekes UAB „Šilas“ 22,36 litus, šių išlaidų apskaitos dokumentais nepateisino, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį 3 999,18 litų svetimą DNSB (duomenys neskelbtini) turtą.
Be to jis nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 būdamas Daugiabučių namų statybos bendrijos (DNSB) (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) bendrijos pirmininku ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1d.) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą„ kur nurodyta, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas„ būdamas atsakingas už daugiabučių namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nuostatas, nes, dokumentais nepagrindė išlaidų, kaip:
- išmokėjęs darbo užmokestį sau kaip bendrijos pirmininkui 10 644,21 Lt ir buhalterei R. P. - 6 201,48 Lt, nepateikė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių dėl ko nėra galimybės nustatyti išmokamų sumų teisingumo ir pagrįstumo;
- nuo 2008-06-17 iki 2010-09-30 antstoliui M. P. į atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10 898,46 Lt, tačiau nepateikė vykdomojo rašto dėl įsipareigojimų vykdymo antstoliui M. P., todėl nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu lėšos buvo pervestos;
- nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, - kokiu pagrindu į AB „VST“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 3 431,96 Lt ir 812,37 Lt sumokėdamas grynais pinigais iš kasos bei kokiu pagrindu į SODROS atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 3 131,99 Lt ir 300 Lt nurašydamas nuo kasos, ir dokumentais nepagrindė ūkio išlaidų už 4 499,18 Lt, o būtent: pagal UAB „Helio ratai“ 2009-07-17 bendrijai (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą HRA-0019323 už „V-225/40 R18XL Y PILOT SPORT PS Michelin 4 padangas iš viso 2 400 Lt bei apmokėjimo už kurą - 563,62 Lt, nes nepateikė duomenų, kad bendrijos vardu būtų įregistruotas, nuomotas ar pagal panaudą naudotas lengvasis automobilis, jis apmokėjo už prekes: 2009-07-18 UAB „Senukų prekybos centras“ - 247,20 Lt, 2009-07-19 UAB „Dorado“ (prekiauja juvelyriniais gaminais) - 659 Lt, 2009-07-20 UAB „Douglas“ (prekiauja kosmetika) - 107 Lt ir 2009-08-31 UAB „Šilas“ - 22,36 Lt, - iš viso 1 035,56 Lt, tačiau išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už įsigytas prekės nepateikė, prekių neužpajamavo, todėl nėra galimybės nustatyti kokias prekės įsigijo ir kur jas panaudojo; 2010-07-22 nuo kasos nurašė 500 Lt ir įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) kaip avansą 500 Lt pagal 2010-07-20 rangos sutartį, tačiau rangos sutarties, darbų atlikimo aktų, nei PVM sąskaitos faktūros tyrimui nepateikė.
S. D. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 3 p. kuriame nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes bendrijos kasoje neapskaitė 60 086,00 Lt, jų panaudojimo nepagrįsdamas šių išlaidų apskaitos dokumentais.
Taip pat jis nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinta „Inventorizacijos tvarka“ (LR 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija), kurios 3 punkte nurodyta: “Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą,“ nes nepateikė įsakymų dėl inventorizacijos vykdymo, nei atliktų inventorizacijų aktų. Bei nepateikė dokumentų priėmimo-perdavimo akto, bendrijos susirinkimų protokolų, bendrijos veiklos patikrinimo aktų, - tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatyta tvarka nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, - dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrijos veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino pilnai ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, nes nebuvo lėšų sąskaitose. Jis pasiėmė tuos pinigus pats, nes jam jų labai reikėjo. I. D. buvo įsiskolinusi bendrijai 12 866,75 Lt, bendrija padengė jos įsipareigojimus. Todėl tik 32 tūkst. Lt pervesti į bendrijos sąskaitą, nebuvo pervesti bankui. Žala E. S. sudaro 10 092,85 Lt. Žala G. S. taip pat kaltinime nurodyta teisingai, nes kaltinamasis prisipažįsta paėmęs pinigus. Dėl žalos DNBS (duomenys neskelbtini) nurodo, kad išimti pinigai iš banko yra I. D. 32 tūkst. Lt. Tai nėra paimta iš žmonių ir iš bendrijos. Dėl bendrijos pinigų iššvaistymo – reikia atimti 32 tūkst. Lt, nes jie buvo išimti vieną kartą, todėl negalėjo būti paimti dar kartą. Bendrija kaltinimų dėl dokumentų tvarkymo nepareiškė. Todėl kaltę šioje dalyje pripažįsta iš dalies. Bendrijoje buvo ir buhalterė. Kaltinamasis nesutinka dėl savo ir buhalterės atlyginimų, dėl Sodros mokesčių, dėl mokesčių už elektrą. Jam nebuvo pareikšta pretenzijų dėl darbo. VST mokesčiai bendrijos, ne asmeniniai. Tuo metu direktore buvo R. P.. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad nuo 2008 metų birželio mėnesio 17 dienos tapo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku. Į šias pareigas buvo paskirtas bendrijos narių susirinkimo metu. Tuo metu jis tikrai nebuvo susipažinęs su Buhalterinės apskaitos įstatymu ir apskritai apie vadovavimą suprato minimaliai. Bendrijoje buhaltere dirbo R. P., bendrijos kasininku buvo jis. Jis žinojo, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą atsakingas pirmininkas, ir kaip mokėjo, taip dokumentus saugojo. Tuo metu, kada bendrijoje buvo paskirtas naujasis pirmininkas, šiam jokių dokumentų neperdavė, nes tuo metu jau buvau išvykęs iš Lietuvos, o pagrindiniai buhalteriniai dokumentai buvo atiduoti į policiją. Dėl neatsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) jis labai gailisi. Jokių konkrečių smulkmenų ar detalių negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Tai nutiko dėl jo neatsakingumo, tačiau tikrai nemanė, kad toks jo poelgis gali būti vertinamas kaip apgaule gautos lėšos iš bendrijos narių. Rinkdamas iš jų pinigus tikrai neturėjo jokio išankstinio nusistatymo tuos pinigus pasiimti sau ir nepadaryti to, ką buvo pažadėjęs tai pačiai I. D., ar kitiems bendrijos nariams. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų surašymo, jų nepateikimo, jis pripažįsta, kad dėl įstatymų nežinojimo, juos tvarkė, kaip manė esant teisingai. Kadangi tuo metu bendrijos buhalterei tikrai neteikė visų duomenų apie padarytas išlaidas, tai ši net ir negalėjo, t. y. neturėjo galimybės matyti, kur jis panaudojo pinigus, ir kokius jam dėl to reikėjo pateikti dokumentus. Todėl jis pilnai supranta, kokia jam kyla atsakomybė dėl anksčiau padarytų neapgalvotų poelgių, bet tikrai labai nuoširdžiai gailisi, to ką padarė, ir stengsis kaip galėdamas savo skolas atlyginti. Dėl to, kad nori kaip galima greičiau padengti padarytus nuostolius, šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje (2 t., b. l. 126-127, 137).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytoja I. D. parodė, kad Butą (duomenys neskelbtini) 2001-09-06 pirko kartu su vyru. Šiam mirus, turtas atiteko sūnui. Bendrija buvo ėmusi paskolą iš banko ir sumą išdalinus kiekvienam butui atskirai. Todėl kiekvienas buto savininkas ne tiesiogiai bankui, o bendrijai buvo skolingas. Savo vardu sutarties nebuvo persirašę, bendrijai mokėjo. Likusią skolos sumą pervedusi per banką. Kvitus pateikė policijai, pinigus, o kas dėl pinigų, kuriuos perdavė be kvitų, pretenzijų nereiškia. Pinigai bendrijoje dingo, todėl bankas pradėjo klibinti, buvo sudaryta trišalė sutartis, kur dar priskaičiuoti ir delspinigiai. Prasidėjus tyrimui ir dokumentams patekus į policiją, buvo kreiptasi į bendriją, tada atsirado daugiau skolininkų. Šiai dienai butas įkeistas bankui, ir nors skolą yra pervedusi, toliau turtu disponuoti negali. Žala sudaro apie 45 000 Lt žala padaryta. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad perėmė lengvatinį kreditą iš AB „Nord/ LB“ banko. Jos vyras tapo bendrijos nariu. Pagal bendrijos nuostatas, bendrijos narys privalėjo perimti jam tenkančią skolos bankui dalį ir sudaryti skolos perkėlimo sutartį. Tačiau jos vyras skolos perkėlimo sutarties nesudarė. 2005-09-27 mirus jos vyrui, kilus teisiniams ginčams dėl turto paveldėjimo, jie išsisprendė tik 2009 metais. Pasibaigus teismams dėl paveldėjimo atsirado galimybė tvarkytis dokumentus, susijusius su turtu. 2009 m. liepos mėn. su bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku S. D. ji buvo nuvykusi į banką, kur jai buvo išaiškinta, kad kol ji nėra sudariusi paskolos perkėlimo sutarties, tai ji paskolos dalį gali pervesti į bendrijos sąskaitą, o bendrijos pirmininkas turi parašyti prašymą padengti skolos dalį. 2009-07-01 į bendrijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jai padiktavo tuometinis bendrijos pirmininkas S. D., ji pervedė 12 866,75 Lt, o 2009-07-16 d. 32 000 litų. Su bendrijos pirmininku S. D. žodžiu sutarė, kad jis perves pinigus bankui, o jai išduos pažymą apie likusią skolos dalį bei perskaičiuotas palūkanas. Ji įsipareigojo laiku pervesti pinigus į bendrijos sąskaitą, kad būtų dengiamas kreditas ir palūkanos. Laikantis susitarimo, ji keletą kartų buvo susitikusi su pirmininku S. D. ir mokėjo pinigus pagal pinigų priėmimo kvitus. Tačiau ji iš pirmininko negavo pažymos apie likusią skolos dalį, jam skambinant telefonu jis neatsiliepdavo. 2010 metų liepos mėnesį ji kreipėsi į banką ir sužinojo, kad nuo 2009 m. liepos mėn. 1 d. bendrijos pirmininkas nėra pravedęs nė lito (2 t., b. l. 80-86).
Liudytojas A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, 3-ame viršutiniame aukšte. Buvo kiauras stogas, todėl kreipėsi į bendrijos pirmininką - kaltinamąjį, jis buvo užėjęs, apžiūrėjo, sudarė sutartį, paskaičiavo, kad remontas kainuos virš 7000 Lt, žadėjo bendrija dalį padengti. Kadangi pageidavęs stoglangio, išsimatavo ir dar priskaičiavo papildomai 3 000 Lt, iš viso susidarė virš 10000 Lt. Sumokėjo pinigus į kasą. Sutartį sakė padarys su bendrija, dalį padengs. Darbai buvo vis atidėliojami, paskui paaiškėjo, kad nieko nebus. Kaltinamojo tėvas grąžino dalį pinigų, liko 5400 Lt skola. Dokumentus esu pridavęs. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad kartu su šeima gyvena žmonos V. tėvui A. G. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Už remontą pinigus perdavęs kaltinamajam, šis išrašęs du pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodyta, kad pinigus už stogo remontą moka liudytojo uošvis A. G., nors realiai pinigus perdavė pats liudytojas ir jis pats pasirašė minėtuose dokumentuose. A. G. pavardė buvo įrašyta todėl, kad jis yra tikrasis buto Nr. 18, adresu Pakalnės g. 15, Kaune savininkas ir bendrijos narys. Tačiau stogo niekas neremontavo, o kai liudytojas pas S. D. teiraudavosi apie tai, kada bus pradėti darbai, tai tik sulaukdavo pažado, kad stogas bus greitai suremontuotas. Tačiau taip stogo niekas nesuremontavo. 2010-10-13 pas jį į namus atėjo S. D. tėvas V. D. ir jam grąžino 3000 litų, bei davė kasos išlaidų orderį, kurio kopiją jis pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Tarp liudytojo ir V. D. - S. D. tėvo 2011-02-16 buvo sudaryta taikos sutartis. Pagal tą taikos sutartį iš V. D. yra gavę 2000 litų, tačiau jau nuo gegužės mėnesio, kaip numatyta sutartyje, V. pinigų nebemokėjo. (2 t., b. l. 92-99).
Liudytojas A. G. parodė, kad 2010-04-12 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Su bendrija (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl dalies namo renovacijos. Kalba vyko su bendrijos pirmininku – kaltinamuoju. Atliekant darbus buvo paprašyta papildomai sutvarkyti lietaus sistemą, sekančiu etapu - apžiūrėti keletą bendrijos stogų, padaryti remontuojamų dalių sąmatą. Baigus darbus ir pasirašius sąskaitas, pinigų įmonė negavo. Kartą paskambino kažkas iš bendrijos ir paklausė, kodėl stogo neremontuoja. Tačiau to stogo įmonė net nebuvo žiūrėjusi. Sutartį su (duomenys neskelbtini) pasirašė dėl fasado renovacijos. Buvo su pirmininku kalbėta, kad reikės ir stogą tvarkyt, tačiau sakyta, kad pirma reikia įvertinti situaciją. Nors sutarti darbai buvo atlikti, pinigų negavo. Kaltinamojo tėtis atsiskaitė kažkiek. Likutis šiai dienai – 18 316,27 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paliudijo tas pačias faktines aplinkybes (2 t., b. l. 100-103).
Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvo bendrijos pirmininkas. Minėtu laikotarpiu buvo atėjęs į butą (duomenys neskelbtini) ir sakė, jog yra galimybė suremontuoti stogą tokiomis sąlygomis: pusę pinigų dengia savininkas, pusę – bendrija. Buvo padaryta kito stogo sąmata, ir išlaidos sudarytų apie 27 000 Lt. Parodė projektą, sakė pinigus reikia įnešti. Kadangi vienas butas atsisakė, buvo pasiūlyta jam. Liudytojas tuo metu ruošėsi išvažiuoti į kelionę, nebuvo pinigų, tad nuėjo į banką, paėmė paskolą. Žadėjo, kad jam grįžus iš kelionės, stogas jau turėtų būti sutvarkytas. Liudytojas kaltinamajam atidavęs 13 500 Lt grynais, šis pasirašė, kad pinigus gavęs. Tačiau grįžus iš kelionės stogas net nebuvo pradėtas tvarkyti. Paklausus, kodėl niekas nepadaryta, sakė serga buhalterė, paskui, kad pastolių nebuvo, vėliau viskas išaiškėjo. Šiai dienai kaltinamojo tėvas yra grąžinęs 9 000 Lt, todėl likusi žalos suma sudaro 4500 Lt su palūkanomis bankui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas papildomai buvo nurodęs, kad tam, jog sumokėti už stogo remontą, jis 2010-07-02 iš DnB Nord banko paėmė apie 14640 litų (t. y. 4243,45 eurų) kreditą, todėl jam padarytą žalą sudaro ir banko palūkanos, kurias jam tenka mokėti (2 t., b. l. 105-107).
Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, todėl vadovaujantis BPK 82 straipsnius atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus, S. D., dirbo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose. Bendrija buvo sukurta maždaug 1992 metais, kaip statybos bendrija, o nuo 2008 metų birželio mėnesio perregistruota į DNSB (duomenys neskelbtini). Bendrijos statytiems trims namams adresais (duomenys neskelbtini) Kaune iš „Žemės ūkio banko“, kuris vėliau tapo banku „Nord/LB Lietuva“ bendrija buvo paėmusi paskolą namų statybai. Apie 1997 metus bendrijos statytas namas adresu Pakalnės g. 11, Kaune, buvo priduotas eksploatacijai. Pradėjus gyventi, kiekvieno buto savininkas sudarė sutartį su banku dėl jam priklausančios proporcingai gyvenamajam plotui paskolos dalies grąžinimo. Tai padarė visi namo gyventojai išskyrus I. D.. Kokį tiksliai paskolos dydį I. D. priklausytų grąžinti bankui, jis nežino, - apytiksliai apie 50 000 litų. Kol I. D. nesudarė su banku individualios paskolos grąžinimo sutarties, už jos paskolos dalį palūkanas mokėjo bendrija. Kaip jam sūnus Simas buvo sakęs, tai I. D. į bendrijos sąskaitą įnešė virš 32 000 litų. Jai likę mokėti virš 12000 litų už bankui sumokėtas palūkanas. Kaip V. D. suprato, tai iš I. D. gautus pinigus jos sūnus turėjo pervesti į banko sąskaitą, tačiau dėl kokių priežasčių jo sūnus to nepadarė ir kur panaudojo pinigus, jis nežino ir šios aplinkybės paaiškinti negali. Sūnus tuo metu gyveno kartu su tėvu, brangių daiktų neturėjo įsigijęs, manė, kad sūnus pinigų pasisavinti negalėjo (2 t., b. l. 116).
Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, ji buvusi (duomenys neskelbtini) bendrijos buhaltere, su kaltinamuoju kartu studijavo, bendravo artimai, tapo pora. Kai jis buvo išrinktas bendrijos pirmininku, pasiūlės jai dirbti buhaltere. Ji bendrijoje dirbusi po kelias valandas per savaitę, oficialiai, gaudavo 800 Lt darbo užmokestį. Visi dokumentai buvo pas Simą. Buhalterinių dokumentų ji nemačiusi, nes jis sakydavo, kad pats susitvarkys. Pirmą kartą iškvietus ją duoti parodymus, sužinojo apie situaciją. Kiek pinigų kasoje, ji nežinojusi. Kur pinigai nukeliavo, taip pat nežino. Tuos 2 metus realiai neatliko darbo, tik formaliai paskirta buvo. Tuo metu pasitikėjo kaltinamuoju, kad jis atliks darbą taip, kaip ji atliktų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad jos darbo laikas bendrijoje buvo kelios valandos per savaitę už 280 litų darbo užmokestį. Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo laikomi pas S. D. namuose. Ji pastoviai prašydavo pas bendrijos pirmininką jai atvežti reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jis sakydamas, kad jai neverta skubėti, sakė, kad juos atveš vėliau. Bendrijoje buhalterės pareigose ji pradirbo 2-us metus, tačiau per tą laikotarpį ji niekada nedarė metinių finansinių ataskaitų DNSB (duomenys neskelbtini), nes S. D. jai nepateikdavo visų bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų. Ji S. sakydavo, kad dokumentus būtina sutvarkyti, tačiau jis visą laiką rasdavo kaip pasiteisinti. 2010 metais ji sužinojo apie tai, kad S. jai primelavęs daug dalykų apie jo asmeninius turtus, todėl ji su juo išsiskyrė, o nuo 2010-05-31 nebedirbo bendrijos buhaltere. Apie tai, kad S. D. galimai iššvaistė bendrijos pinigus, ji sužinojo tada, kada jo jau nebebuvo Lietuvoje. Šias žinias jai pasakė jo tėvas V. D.. Ji pati iš S. niekada nebuvo girdėjusi, kad jis būtų sakęs jog naudoja bendrijos pinigus. Jų pažinties laikotarpiu, Simas pas ją atvažiuodavo prabangiais automobiliais, kuriuos sakydavo, kad yra jo paties, tačiau liudytoja tik vėliau sužino, kad tuos automobilius jis nuomojosi. Matė pas S. ir grynųjų pinigų, tačiau jis sakydavo, kad jam gerai sekasi dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kad joje dirbdamas parduoda daug baseinų ir gauna gerus komisinius, arba sakydavo, kad pinigų gauna iš tėvų (2 t., b. l. 117-118).
Liudytoja G. P. parodė, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio dirba bendrijos (duomenys neskelbtini) buhaltere. Sutvarkė sąskaitą ir skolą, kokią rado paliktą S. D.. Bendrijos skola, paskaičiavus kasoje rastą trūkumą sudarė 54 461,61 Lt, kaip atsiskaitytino asmens paimtus pinigus – 50 956,39 Lt, dokumentais nepateisintas išlaidas – 18 769,55 Lt, dėl negrąžintos paskolos susidariusias palūkanas ir delspinigius – 8 575,13 Lt. Bendra skolos suma – 132 762,68 Lt. I. D. savo skolą bendrijai atidavė. Ji labiausiai nuskriausta, nes negali disponuoti savo turtu. O bendrija, kad atsiskaityti su banku, neturi pinigų. Kiek žino, S. D. atsiskaitinėjantis su asmenimis, kurie avansą buvo sumokėję, bet bendrijos kasos pinigai nebuvo pasiekę. Jei būtų pasirašyta trišalė sutartis, kad atsiskaityta su kreditoriais, skola sumažėtų. Realiai nuostoliai padaryti bendrijai. Kadangi dalis skolų yra padengta, sutinka, kad žala bendrijai būtų sumažinta iki 118 tūkst. Lt. Liudytojos manymu, neteisingai kaltinamajame akte nurodyta, kad žala padaryta I. D., nes iš tikrųjų žala padaryta bendrijai. I. D. už butą bendrijai atsiskaitė, tačiau negali valdyti buto, nes jis dar banko nuosavybė. Jei nereikia derinti skolos perleidimo su kitais kreditoriais, nereikia ir su banku. Sodrai sumokėti visi mokesčiai, bendrija nekėlė jokio klausimo dėl S. D. išmokėtų atlyginimų, buhalterei, pretenzijų nereiškia. Tokius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2010 m. pabaigoje buvo išrinktas bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, dideles skolas paveldėjo ir metų pabaigoje išaiškėjo, kad buvusio pirmininko nėra. Buvo organizuojami susirinkimai, nustatyta, kad pasisavinta 132 762,68 Lt, per S. D. buvimo pirmininku laikotarpį susidarė tokia skola. Kiek žino iš kaltinamojo tėvo, kaltinamasis skolas daliai žmonių yra atlyginęs, bet skola bendrijai nesumažėjo. Jei pateiks dokumentus, skola sumažės. Bendrija bankui skolinga, dalis I. D. skolos - apie 50 000 Lt ir UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus. Penki, ar kiek žmonių yra įnešę pinigus remontui, tačiau stogai nesuremontuoti. Skolos perkėlimo sutartimi I. D. likusi skola sudaro 35 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas papildomai nurodęs, kad 2011 m. balandžio 14 d. tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir V. D. buvo pasirašyta Skolos perkėlimo sutartis, kurios pagrindu V. D. įsipareigojo atsiskaityti su S. D., kaip buvusio bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko, kreditoriais. Kadangi skolos perkėlimo sutartis su V. D. pasirašyta, ikiteisminio tyrimo metu bendrija ieškinio neteikė (2 t., b. l. 120-121).
2011-07-15 specialisto išvada Nr. 5-2/118 patvirtina Daugiabučių namų statybos bendrijos (DNSB) (duomenys neskelbtini) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) patirtus nuostolius ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo pažeidimus, kuriuos padarė buvęs bendrijos pirmininkas S. D. (2 t., b. l. 15-31).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Kaltinime nurodytos S. D. padarytos veikos, numatytos BK 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą, kurio esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012).
Teismų praktikoje turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymas galimas tiek tiesiogine tyčia, tiek ir esant netiesioginei tyčiai.
Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio (Turtinės žalos padarymas apgaule) 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaule vengimą atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar privalomų įmokų vengimą, kai dėl to kitam asmeniui padaroma turtinės žalos.
Tam, kad būtų inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: 1) veiką, alternatyviai pasireiškusią: a) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymu; b) aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu; c) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymų nustatytą laiką; 2) dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto; 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių.
S. D. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų numatytų BK 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d. požymiai, nes veikos padarytos kaltininkui suvokiant, kad jis tyčia neteisėtai naudoja savo tikslams bendrijos ir bendrijos narių lėšas, elgiasi su svetimu turtu kaip su nuosavu, tokiu būdu padarydamas žalą turto savininkui, dėl užimamų pareigų turėdamas galimybę valdyti jo žinioje esantį svetimą turtą, tyčia vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir dėl to darantis kitiems asmenims turtinę žalą, aplaidžiai tvarkant bendrijos buhalterinę apskaitą, nesaugojant buhalterinių dokumentų, panaikinant galimybę nustatyti juridinio asmens ūkines operacijas. Byloje pilnai įrodžius, kad kaltinamasis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, pripažintina, kad šiuos neteisėtus veiksmus jis atliko pažeisdamas įstatymus bei kitus specialius teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip bendrijos primininko įgaliojimus. Šiuos veiksmus jis atliko siekdamas asmeninės turtinės naudos (BK 228 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 190 straipsniu didelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio suma viršija 250 MGL. Todėl tyrimo metu kaltinamojo S. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir už šią veiką kaltinamasis turi atsakyti.
S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta dėl padarytų veikų ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumą ir pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į visus BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus. S. D. anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b. l. 9, 7, 2), dirba (3 t. b. l. 42-47), dalį žalos atlygino.
Teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
Nukentėjusieji A. S., G. S., UAB (duomenys neskelbtini), GNSB (duomenys neskelbtini) pareiškė byloje civilinius ieškinius.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Teismas sprendžia, kad A. S. 5 400 Lt , G. S. 4500 Lt ir UAB (duomenys neskelbtini) 18 316,27 Lt civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, pateikti baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka ir terminais, todėl tenkintini.
DNSB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi pareikštas pažeidžiant BPK 112 str. 1 d. nustatytą tvarką (pareikštas vėliau nei iki įrodymų tyrimo pradžios).
Kardomoji priemonė – 3 000 Lt užstatas (2 t., b. l. 139-140), įmokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina, užstatas – 3 000 Lt grąžintinas užstato davėjui S. D..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuteisti:
- pagal BK 186 str. 1 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini)) skirti 80 MGL (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio baudą;
- pagal BK 182 str. 2 d. pritaikius BK 54 str. 3 d. (dėl I. D.) skirti 150 MGL (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą;
- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl A. S.) skirti 70 MGL (devynių tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą;
- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S.) skirti 70 MGL (devynių tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą;
- pagal BK 228 str. 2 d. pritaikius BK 54 str. 3 d. (dėl DNSB (duomenys neskelbtini)) skirti 100 MGL (trylikos tūkstančių litų) dydžio baudą;
- pagal BK 183 str. 2 d. pritaikius BK 54 str. 3 d. (dėl DNSB (duomenys neskelbtini)) skirti 160 MGL (dvidešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą;
- pagal BK 184 str. 1 d. (dėl DNSB (duomenys neskelbtini)) skirti 70 MGL (devynių tūkstančių vieno šimto litų)dydžio baudą;
- pagal BK 223 str. 1 d. (dėl DNSB (duomenys neskelbtini)) skirti 60 MGL (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes pagal BK 186 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. BK 184 str. 1 d., BK 223 str. 1 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir S. D. galutinę subendrintą bausmę paskirti 100 MGL (trylikos tūkstančių litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, paskirtas bausmes pritaikius BK 54 str. 3 d. pagal BK 182 str. 2 d., BK 183 str. 2 d., BK 228 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą 160 MGL (dvidešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes BK 186 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. BK 184 str. 1 d., BK 223 str. 1 d. ir paskirtas bausmes pritaikius BK 54 str. 3 d. pagal BK 182 str. 2 d., BK 183 str. 2 d., BK 228 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir S. D. galutinę bausmę skirti 160 MGL (dvidešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
S. D. paskirtą kardomąją priemonę – 3 000 Lt užstatą, įmokėtą į LR Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjui S. D..
Iš S. D. priteisti 5 400 Lt civilinį ieškinį A. S. naudai, 4 500 Lt G. S. naudai, 18 316,27 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
DNSB „Kaniūkai-3“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.