Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-10 · Administracinė byla Nr. eI2-10565-609/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
eI2-10565-609/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02328-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
F. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10565-609/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02328-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas F. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 6 d.

Skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ)) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. kovo 6 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 6 d. Sprendimu šis leidimas buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad jis nesudarė darbo sutarties ir kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teigia, kad ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Padvaiskas ir Ko“, tačiau bendrovė atsisakė sudaryti darbo sutartį, neįdarbinimo priežastys jam nėra žinomos. Teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti bendrovėje ir gauti reguliarias pajamas bei tikėjosi, kad bus įdarbintas ir nesitikėjo, kad bendrovė įsipareigojimų nevykdys. Supratęs, kad su bendrove darbo sutartis nebus sudaryta, jau būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2024 m. balandžio 25 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo mažojoje bendrijoje (toliau ir – MB) „Orkhan“ pagrindu.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2024 m. gegužės 2 d. jis vykdo individualią veiklą. Teigia, kad jis negali būti atsakingas už tai, kad UAB „Padvaiskas ir Ko“ nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Mano, kad jam išduoto leidimo panaikinimas neatitinka gero administravimo bei proporcingumo principo, o Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad ketina dirbti UAB „Padvaiskas ir Ko“ elektriku. Šiuo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 6 d.

Vykdant užsieniečių kontrolę, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis, buvo nustatyta, kad UAB „Padvaiskas ir Ko“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, buvo nustatyta, kad nuo 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą.

Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, Sprendime buvo konstatuota, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes su UAB „Padvaiskas ir Ko“ darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Pažymi, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas būtent darbo bendrovėje pagrindu. Aplinkybė, jog darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi.

Paaiškina, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta.

Teigia, kad Sprendime nurodyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus, todėl negalima turėti teisėtų lūkesčių, kad leidimas laikinai gyventi bus išsaugotas jei asmuo neatitinka UTPĮ jiems keliamų reikalavimų. UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos disponuojamais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas yra pateikęs naują prašymą išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo MB „Orkhan“ pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. UAB „Padvaiskas ir Ko“ pateikė tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; UAB „Padvaiskas ir Ko“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui elektriku (741101); numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2024 m. balandžio 2 d.; darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 950 Eur; patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ ir nurodė, jog UAB „Padvaiskas ir Ko“ jis ketina dirbti elektriku, kad ši profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus UAB „Padvaiskas ir Ko“ numatytas mokėti 900 Eur darbo užmokestis.

Vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. kovo 6 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 6 d.

Byloje esanti VSDFV 2024 m. gegužės 6 d. pažyma patvirtina, kad duomenų apie draudėjų išmokas pareiškėjui nėra, pareiškėjas nėra įdarbintas, nuo 2024 m. gegužės 2 d. vykdo individualią veiklą.

Sprendimu nuspręsta pareiškėjui 2024 m. kovo 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 6 d., panaikinti. Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagrindu, tačiau pareiškėjas, 2024 m. kovo 15 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su šia bendrove nesudarė, todėl darytina išvada, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pareiškėjas pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis - asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA).

Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagrindu, net ir praėjus beveik 2 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pareiškėjas šioje įmonėje neįsidarbino.

Byloje duomenų, kad su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Padvaiskas ir Ko“ veiksmų/neveikimo, nėra. Kita vertus, priežastys, dėl kurių asmuo yra neįdarbinamas, nėra teisiškai reikšmingos UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymui, nes aktualus pats neįdarbinimo faktas, kuris suponuoja imperatyvią pareigą atsakovui panaikinti leidimą.

Sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – būti UAB „Padvaiskas ir Ko“ darbuotoju. Su minėta bendrove nesudarius darbo sutarties, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuojama, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) Migracijos departamentą informuoti apie pasikeitusią jo teisinę padėtį, tačiau to nepadarė dėl jam žinomų priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys, kad panaikintas leidimas buvo išduotas būtent darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagrindu, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su nauju darbdaviu, šiuo aspektu nėra reikšmingos, juolab, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 25 d. pateikė atsakovui naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo MB „Orkhan“ pagrindu.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 900 Eur. Taigi, nustačius, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Be to, Sprendimas priimtas, įvertinus ir tai, kad užsienietis neturi ryšių Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas šių Sprendimo motyvų nepaneigė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas(toliau – ir LVAT) savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas priimtas, įvertinus visų, tame tarpe ir viešai prieinamų, duomenų visumą, o surinkti duomenys iš oficialių institucijų informacinių sistemų, kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti.

Be to, UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose - 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatuota, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų.

Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja UTPĮ nuostatos.

Kadangi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas, tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Aptariamu atveju nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė, todėl darytina išvada, kad Sprendimo priėmimo metu buvo tinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, įvertintos ginčui aktualios faktinės aplinkybės.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo siekiu gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus.

Kadangi nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje reglamentuotų Sprendimo panaikinimo pagrindų, skundo reikalavimas Sprendimą panaikinti netenkinamas ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo F. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė