- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 2-227-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01591-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, Vilniaus
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-245/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, antstolei Rimai Gražienei ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“ dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3. papunkčio, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcine bendrovė Investicijų ir verslo garantijos bei R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, antstolei Rimai Gražienei, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „NBG grupė“ dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunkčio, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo, tretieji asmenys UAB Investicijų ir verslo garantijos bei R. K..
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjo D. S. prašymas, kuriuo prašoma: 1) nuo šio prašymo gavimo teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos uždrausti AB Šiaulių bankui ir antstolei Rimai Gražienei vykdyti išieškojimą pagal ginčijamą teisme paprastąjį vekselį (vekselio pagrindiniai duomenys yra šie: surašymo diena 2009 m. gruodžio 13 d., pagrindinis skolininkas UAB NBG grupė, vekselyje laiduotojais įrašyti R. K. ir D. S., įmonės kodas 300145493, suma 300 000 Lt) iš laiduotojo D. S., kuris įvardintas Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunktyje; 2) nuo šio prašymo gavimo teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos uždrausti ginčo vekselio dabartiniam turėtojui AB Šiaulių bankui disponuoti, perleisti, perduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunktyje nurodytą paprastąjį vekselį, kurio pagrindiniai duomenys yra šie: surašymo diena 2009 m. gruodžio 13 d., pagrindinis skolininkas UAB NBG grupė, vekselyje laiduotojais įrašyti R. K. ir D. S., įmonės kodas 300145493, suma 300 000 Lt.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad viešojoje erdvėje yra paskelbta informacija, jog atsakovė AB Šiaulių bankas ir (ar) kiti susiję su banku asmenys yra patraukti tarptautiniuose teismuose ir arbitražuose dėl šimtamilijoninės žalos atlyginimo, susijusio su bankrutavusio AB Ūkio banko ir kitų banko padalinių turto perėmimu už rinkos neatitinkančią vertę ir kt. Be to, AB Šiaulių bankas yra paskelbęs, kad ieško galimų banko pirkėjų bei planuoja parduoti visą turimą banko (pa)skolų ir skolų portfelį užsienio asmenims. Pareiškėjo teigimu, esant nurodytoms aplinkybėms, yra reali grėsmė, kad tolimesnis ginčo išieškojimas patektų į užsienio subjektų rankas ir net palankaus ieškovui D. S. sprendimo atveju AB Šiaulių bankas vykdomą neteisėtą išieškojimą D. S. atžvilgiu būtų beveik neįmanoma nutraukti ir (ar) sustabdyti bei anuliuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 372 straipsnio 2 dalimi, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, o ši priemonė atitinka laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, todėl šiuo atveju vertintinos visos CPK 144 straipsnyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atsižvelgiant į išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifiką.
6. Teismo sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kad, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų galima įvykdyti jam galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, nesudarančiais pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos uždrausti AB Šiaulių bankui ir antstolei Rimai Gražienei vykdyti išieškojimą pagal ginčijamą paprastąjį vekselį iš laiduotojo D. S.; 2) iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos uždrausti ginčo vekselio dabartiniam turėtojui AB Šiaulių bankui disponuoti, perleisti, perduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunktyje nurodytą paprastąjį vekselį. Taip pat pareiškėjas prašo išreikalauti iš antstolės Rimos Gražienės vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Iš pareiškėjo, pateikusio prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti reikalaujama visiško pagrindimo ir įrodymų, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su viešąja teismų funkcija ir viešu interesu, todėl ir pats teismas privalo būti aktyvus.
8.2. Kreditorius AB Šiaulių bankas tyčia piktnaudžiauja teise ir sąmoningai antstolei Rimai Gražienei yra pateikęs tikrovės neatitinkantį skolos dydžio likutį pagal ginčo vekselį. Be to, AB Šiaulių bankas tyčia didina vykdymo išlaidų sumas vykdymo procese. Dėl tokio AB Šiaulių banko elgesio ir nusikalstamų veiksmų daugiau nei dešimt metų yra daroma žala apeliantui. Šie duomenys yra vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219.
8.3. AB Šiaulių bankas ir (ar) kiti su minėtu banku susiję asmenys dalyvauja tarptautiniuose teismuose ir arbitražuose dėl šimtamilijoninės žalos, susijusios su bankrutavusio AB Ūkio banko ir kitų banko padalinių turto perėmimu už rinkos neatitinkančią vertę, atlyginimo. Pats AB Šiaulių bankas Lietuvoje jau yra paskelbęs, kad ieško galimų banko pirkėjų bei planuoja parduoti visą turimą banko paskolų ir skolų portfelį užsienio asmenims, todėl, priešingai nei traktavo pirmosios instancijos teismas, yra reali grėsmė, kad išieškojimas pateks į užsienio subjektų rankas ir net palankaus apeliantui sprendimo atveju apelianto atžvilgiu vykdomą išieškojimą nebus įmanoma nutraukti ar sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)teisėtumo
11. CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Nors to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti itin rezervuotai, juo labiau kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-141-302/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019).
12. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą koreliuoja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, kurį reglamentuoja CPK XI skyriaus penktojo skirsnio normos, o konkrečiai su CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta iš esmės tokia pat laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-178/2018).
13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams AB „Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, antstolei Rimai Gražienei ir BUAB „NBG grupė“ dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunkčio, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo. Taigi pareiškėjas siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino apelianto ieškinio dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunkčio, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų, kurių pagrindu iš jo vykdomi išieškojimai, panaikinimo ir neteisėtai išieškotų sumų priteisimo, peržiūrėjimo, todėl tokioje situacijoje, jeigu įrodomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, iš esmės yra galimas išieškojimo vykdymo procese stabdymas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
16. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo įrodyta grėsmė būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Remdamasis viešais duomenimis, apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog tolimesnis ginčo išieškojimas patektų į užsienio subjektų rankas, todėl net ir palankaus ieškovui D. S. sprendimo atveju atsakovės AB Šiaulių bankas vykdomą neteisėtą išieškojimą D. S. atžvilgiu būtų neįmanoma nutraukti ir (ar) sustabdyti bei anuliuoti.
17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps apsunkintas ar net neįmanomas.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas išimtinai tik jo paties samprotavimais apie tai, jog AB Šiaulių bankas planuoja parduoti visą turimą paskolų ir skolų portfelį užsienio subjektams, dėl ko tolimesnis išieškojimas iš apelianto patektų į užsienio subjektų rankas. Jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys galimą grėsmę būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvo pateikti nei prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu.
19. Atsižvelgiant į tokius apelianto argumentus, kurių pagrįstumas jau yra įvertintas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog, nesustabdžius išieškojimo vykdymo vykdomojoje byloje pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą ir neuždraudus vekselio turėtojui disponuoti, perleisti, perduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 papunktyje nurodytą paprastąjį vekselį, apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, t. y. tuo atveju, jeigu būtų atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
20. Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
21. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas paneigtų vykdomojo dokumento privalomumą ir jo galią, nes vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
23. Nagrinėjamo klausimo, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingam išsprendimui vykdomosios bylos Nr. 0090/07/01219 medžiaga nėra aktuali, todėl apelianto prašymas išreikalauti šią vykdomąją bylą iš antstolės atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.