Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario statyba“ atstovams V. Ū., advokatui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė šalių 2017-03-29 sudarytą rangos sutartį, dėl ko ieškovė patyrė 6 000,00 Eur nuostolių. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2017-03-29 sudaryta rangos sutartis Nr. PS/17-22, pagal kurią ieškovė, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti balkonų stiklinimą iš aliuminio - stiklo konstrukcijų BS-1; BS-2 su stogelio įrengimu ST-1 ir išorinės perdangos (balkono konsolės) apskardinimu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už atliktus darbus. Taigi, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.644, 6.681). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį rangovui nepradėjus laiku vykdyti sutarties arba atliekant darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad darbų pradžia 2017-03-29, darbų pabaiga – 2017-05-12. Pagal Sutarties 11.4. punktą rangovas turi teisę nutraukti Sutartį įspėjęs subrangovą apie tai prieš 10 kalendorinių dienų, jei subrangovas, nepaisydamas rangovo įspėjimo raštu, dėl savo kaltės vėluoja pradėti ar užbaigti dalies darbų pagal kalendorinį darbų grafiką ar patikslintą darbų grafiką daugiau negu vienu mėnesiu arba atlieka darbus taip, kad jų baigimas iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalimas arba nevykdo gamybinių pasitarimų suderintų sprendimų, ar kitų esminių sutarties sąlygų ar atsakovės teisėtų nurodymų, tai atsakovas turi teisę nutraukti sutartį ar sumažinti atliekamų darbų apimtį.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovė nutraukdama Sutartį nepažeidė Sutartyje ir teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė iki Sutartyje nustatytos darbų atlikimo pabaigos nebuvo pradėjusi vykdyti darbų, todėl Sutartis su ieškove buvo nutraukta. Ieškovė atsakovės nurodytos aplinkybės dėl vėlavimo atlikti darbus neginčija, duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties nutraukimo metu buvo pradėjusi vykdyti rangos darbus, nepateikė. Taigi, Sutarties nutraukimo metu atsakovė nebuvo pradėjusi vykdyti rangos darbų, nors tuo metu jau buvo suėjęs Sutartyje nustatytas darbų atlikimo pabaigos terminas. Nagrinėjamu atveju toks sutarties pažeidimas yra laikytinas esminiu, kadangi atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o, kaip nurodė atsakovė, Sutartyje nustatytų terminų laikymasis jai turėjo esminės reikšmės.

Pažymėtina ir tai, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nepranešė jai, dėl kokių priežasčių ji vėluoja pradėti atlikti rangos darbus, kada planuoja juos pradėti ir baigti. Minėtos informacijos ieškovė atsakovei nepateikė ir gavusi 2017-04-27 pranešimą dėl sutarties sustabdymo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, pavirtinančių, jog ji pajėgs įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė sprendė, jog negali tikėtis, kad ieškovė įvykdys savo prievoles pagal sutartį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto dydžio, todėl ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistina 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teisme 2018-05-23 gautas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kartu su papildomais dokumentais. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pagal CPK 251 straipsnio 1 ir 2 dalis ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau.

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje 2018-04-20 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, bei 2018-05-10 teismo posėdis. Į minėtus teismo posėdžius ieškovės atstovas neatvyko, ieškovė pateikė prašymus bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Teismas pažymi, jog nors ieškovė nedalyvavo byloje vykusiuose teismo posėdžiuose, tačiau ji turėjo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad prašymą dėl baudos skyrimo ir papildomus duomenis pateikė teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, prašymą su papildomais dokumentais atsisakytina priimti (CPK 181, 183 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statyba“.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ 2018 m. gegužės 22 d. prašymą dėl baudos skyrimo ir grąžinti su priedais jį pateikusiam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.