- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- I-2788-815/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 12 d. skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 300 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), teigia, jog buvo laikomas kameroje nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsnius. Kamerų plotas neatitiko reikalavimų plotui, tenkančiam vienam asmeniui, nebuvo vietos kur pavaikščioti.
1.2. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 331 korpuse 18 poste sanitarinis mazgas neatitinka Higienos normų, t.y. nuo kameros atskirtas tik 1,5 m. aukščio sienele, uždėtas užuolaida, praustuvė įrengta atskirai nuo sanitarinio mazgo. Teigia, kad jam naudojantis sanitariniu mazgu, jį galėjo matyti pareigūnai per stebėjimo langelį, o jam prausiantis, jį matydavo kiti kameroje esantys asmenys.
1.3. Taip pat kameroje nėra įrengta ventiliacijos sistema, jautėsi nemalonus kvapas.
1.4. Nurodė, kad kameroje uždėtos ant langų grotos iš vidaus, todėl negalėjo atidaryti lango, negalėjo vėdintis. Be to, langai purvini, dėl grotų negalėjo jų valyti, kad patektų į kamerą dienos šviesa. Kameroje buvo tik viena lemputė, jis negalėjo skaityti, rašyti, pradėjo silpti regėjimas.
1.5. Kameroje sienos ir lubos buvo nelygios, sunkiai valomos.
1.6. Nurodė, kad kameroje Nr. 294 buvo tik viena spintelė, nors buvo du asmenys. Todėl neturėjo, kur susidėti daiktų. Buvo išduota dėžė asmeniniams daiktams, tačiau be dangčio, todėl dėžė pridulkėdavo, daiktai įgaudavo blogą kvapą. Rašė prašymus išduoti spintelę, tačiau niekas nereagavo.
1.7. Nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko reikalavimų, nelygios grindys ir sienos, krito sutrupėjusios plytos, daug šiukšlių.
1.8. Taigi, dėl išvardytų pažeidimų jam Lukiškių TI-K buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko sutriko miegas, tapo irzlus ir nervingas, jautė emocinę depresiją, psichologines kančias, pradėjo skaudėti akis, kreipėsi į gydytoją dėl akių ir galvos skausmų.
2. Taip pat pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. skundu (b. l. 26) prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Nurodo, kad nuo 2019 m. kovo pradžios pradėjo skaudėti dantį, kuris nuskilo bevalgant, liko atviras nervas. Rašė prašymus dėl priėmimo pas stomatologą bei kad duotų vaistų nuo skausmo. Taip pat kreipėsi į budinčius prižiūrėtojus, kad iškviestų seselę, tačiau sulaukė atsakymo, kad vaistų neturi, o seselės vakare ir naktį nebūna. Pas stomatologą buvo iškviestas tik kovo mėnesio gale. Danties netraukė, uždėjo vaistų, todėl turėjo ir toliau kentėti skausmus tol kol grįžo į Alytaus pataisos namus.
2.2. Teigia, kad dėl tokių prižiūrėtojų veiksmų kentėjo didelį skausmą, negalėjo valgyti, nemiegojo naktimis, jautė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologines kančias.
II
Atsakovė, atstovaujama Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namai), atsiliepime (b. l. 7-14, 36-39) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R- 253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str. 2.97 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 12 d., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nuo 2019-04-01 biudžetinė įstaiga Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas (buveinė – Lukiškių skg. 6, 01108 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas – 188721990) yra reorganizuota ją prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios ir po reorganizavimo veikiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus pataisos namų (buveinė – Rasų g. 8, 11560 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas – 188721271), kuriai pereina visos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo teisės ir pareigos.
2. Taip pat nurodė, kad 2019 m. vasario 15 d. K. M. Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 331, plotas - 7,21 m² (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 16 – 19 dienomis buvo laikomas kameroje Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 294, plotas 8,11 m² (2 asmenys kameroje). Pagal teisės normų reikalavimus aukščiau pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
3. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
4. Dėl kamerų įrengimo pažymėjo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.
5. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016). Tokio aiškinimo, kaip minėta, laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
6. Taip pat nurodė, kad visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
7. Sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Įstaiga neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą galime nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir PĮĮET) nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Visose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
8. Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Aukščiau minėtos taisyklės nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Įstaigoje gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx., kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Be to, gyvenamosiose kamerose yra įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas.
10. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į PĮVTT pakeitimus, susijusius su daiktų laikymo sąlygomis, laikomų asmenų patogumui įstaiga įsigijo ir nuteistiesiems išdalino stačiakampes juodas plastikines dėžes, pagamintas iš polivinilchlorido (PVC). Teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, įstaigoje nėra nustatyta pareiga aprūpinti nuteistuosius dėžėmis daiktams laikyti ar atlikti daiktų sudėties tyrimus, todėl, jei laikomus asmenis netenkina šios dėžės kokybė, jie gali atsisakyti naudotis. Nuteistiesiems išdalintos dėžės yra 90 litrų talpos, pakankamai tvirtos (gali atlaikyti apie 30 kg svorio), jos telpa po lova gyvenamojoje kameroje. Šios dėžės skirtos ne maisto produktams, todėl įstaiga nesiūlo laikyti maisto produktų šioje dėžėje, išskyrus atvejus, kai maisto produktai yra apsaugotose nuo aplinkos poveikio gamintojo pakuotėse (pvz.: celofaniniuose maišeliuose, kurie apsaugo maisto produktus nuo tiesioginio sąlyčio su dėže). Vadovaujantis pardavėjo tinklapyje pateikiama informacija, jos tinkamos naudoti statybose, ūkyje, pramonėje, buityje, dėže prekiaujantis pardavėjas kitų saugumo reikalavimų nenurodo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia prekiauti prekėmis, kurių sudėtyje yra nuodingų, kenkiančių žmonių sveikatai medžiagų, todėl jei tokių medžiagų būtų rasta dėžėse, būtų uždrausta jomis prekiauti. Dėžė nėra vienintelė vieta, kurioje kameroje galima laikyti daiktus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, kiekvienoje kameroje daiktams laikyti įrengta spintelė ir maisto produktų spintelė arba lentyna, kuriose galima laikyti savo daiktus ir maisto produktus.
11. Paaiškino, kad pareiškėjas su rašytiniais skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio, be kita ko, neiškviečiant gydytojo ar seselės, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 13 d. į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.
12. Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. K. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės. Remiantis nurodytais paaiškinimais ir argumentais atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas K. M. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R- 253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str. 2.97 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 12 d. bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas (buveinė – Lukiškių skg. 6, 01108 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas – 188721990) yra reorganizuota, ją prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios ir po reorganizavimo veikiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus pataisos namų (buveinė – Rasų g. 8, 11560 Vilnius, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas – 188721271), kuriai perėjo visos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo teisės ir pareigos. Todėl Lietuvos valstybės atstovu šioje administracinėje byloje laikytini Vilniaus pataisos namai.
2. Šioje administracinėje byloje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, kad pareiškėjas K. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose:
Žemesnės instancijos teismas
- 2019 m. vasario 15-19 dienomis – kameroje Nr. 331, plotas 7,21 kv. m., kameroje buvo 2 asmenys;
- 2019 m. vasario 20 d. – kameroje Nr. 294, plotas 8,11 kv. m., kameroje buvo 2 asmenys.
3. Byloje pareiškėjas ginčija, kad jo buvimo metu Lukiškių TI-K kamerose Nr. 301 ir 294 jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, teigia, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant Higienos normų reikalavimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnio reikalavimus. Šiuo pagrindu remiantis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
5. Tokio pobūdžio bylose pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.
6. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų plotus (7,21 kv. m. ir 8,11 kv. m.), kalėjusių asmenų skaičių (2 asmenys), ir užimamą sanitarinio mazgo su klozetu patalpos plotą (0,56 kv. m.), nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas, nėra pažeistas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime ,,Dėl K. M. skundo“ (b. l. 18-20) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. TIĮET ir PĮĮET sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki vasario 20 d., t. y. šešias paras, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais.
8. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – Inventoriaus norma).
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²).
Vadovaujantis Inventoriaus norma visose gyvenamosiose kamerose turi būti lentynos su sekcijomis maistui laikyti, spintelės daiktams susidėti (1 spintelė dviem asmenims), veidrodžiai. Drabužiams pasikabinti kamerose įrengtos viršutinių drabužių pakabos 4-12 vnt. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kameroje dviem asmenims buvo viena spintelė, nėra laikoma pažeidimu. Pažymėtina tai, kad pareiškėjui buvo duota dėžė asmeniniams daiktams susidėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais, susijusiais su daiktų laikymo sąlygomis, nuteistųjų ir suimtųjų patogumui išduodamos plastikinės dėžės daiktams susidėti. Teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, Lukiškių TI-K nėra nustatyta pareiga aprūpinti nuteistuosius dėžėmis daiktams ir juo labiau dėžėmis su dangčiais. Jei suimtąjį ar nuteistąjį netenkina išduodamos dėžės daiktams susidėti, jis gali jų atsisakyti. Taigi, kaip nustatyta, kamerose visi būtini baldai, nurodyti teisės aktuose, nagrinėjamu atveju buvo. Konkretus baldų dydis nėra reglamentuojamas. Nenustatyta, kad atsakovės atstovas nebūtų užtikrinęs pareiškėjo minimalaus poreikio aprūpinimo baldais.
9. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Kaip nurodė atsakovės atstovas, įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas.
10. Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais įrengtos langų apsauginės grotos. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose lango angoje grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. TIĮET 14.1 p. nurodoma, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos; PĮĮET 16.9 p. nurodoma, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Vadovaujantis PĮĮET, gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos turi būti įrengtos ir iš lauko, ir iš vidinės pusės. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. TIĮET nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos.
11. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.
12. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 3 ir 5 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 p. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Atsakovės atstovas nurodė, kad į visas kameras yra išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, šiukšlių dėžė, kibiras, šluostė, valikliai (geriamoji soda, kalciniuota soda ir skystas universalus valiklis). Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad palaikant tvarką kamerose, tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose būtų išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.
13. Kaip nurodė atsiliepime atsakovės atstovas, kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nelygių sienų, nelaikytina jo teisių pažeidimu.
14. Pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Lukiškių TI-K, įrengti vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais ir atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos, suoliukai, sutrupėjusių plytų ir duobių nėra, į sieną saugiai įmūryti skersiniai, laiptai į pasivaikščiojimo kiemelius yra saugūs. Pasivaikščiojimo kiemelių paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Tai patvirtina Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešimas „Dėl K. M. skundo“. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji, kaip tai ir nurodyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 92 p.: „pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį“, Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 p.: „laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtą vietą” bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 233 p.: „pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį“.
15. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, nes neiškvietė jam stomatologo, seselės. Taigi, pareiškėjas neskundžia jam atliktų medicininių paslaugų kokybės, nes tai yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija, tačiau mano, kad pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų elgesio, byloje nėra. Nors pareiškėjas teigia, kad jo skundai buvo neregistruojami, tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4D-2019/1-375/3D-858 (b. l. 67-69), kuriame atsisakyta tirti pareiškėjo skundą, konstatuotina, kad tai irgi tėra niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko sutriko miegas, tapo irzlus ir nervingas, jautė emocinę depresiją, psichologines kančias, pradėjo skaudėti akis, kreipėsi į gydytoją dėl akių ir galvos skausmų.
17. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
19. Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, iš viso šešias paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 20 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinei žalai atlyginti priteistina 20 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 20 (dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.