Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1-460/2015

2015 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6042-613/2012 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir ieškovo A. J. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Nurodė, kad 2008-10-24 tarp ieškovo A. J. ir atsakovės Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. PS875, pagal ją ieškovas buvo priimtas į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto apsaugos tarnybos vadovo – uosto apsaugos pareigūno pareigas, nustatant 6 000 Lt per mėnesį atlyginimą. 2009-12-08 darbo sutarties pakeitimu nuo 2010-01-01 ieškovas A. J. buvo paskirtas į uosto apsaugos vadovo pareigas, nustatant 6 000 Lt atlyginimą per mėnesį. 2011-06-20 darbo sutarties pakeitimu nuo 2011-06-01 ieškovui nustatytas 6 480 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. 2012-02-03 atsakovės Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr. P-31 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2012 02 29 atsakovės Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr.P-53 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Su šiuo įsakymu, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovas nesutinka. Teigia, kad DK 136 str. 3 d. l p. nurodo, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, o šios dalies 2 p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Taigi, atsakovė skundžiamame įsakyme nurodė du iš esmės skirtingus ieškovo atleidimo iš darbo pagrindus: DK 136 str. 3 d. l ir 2 p. Tikslus darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymas yra labai svarbus, nes tik tokiu būdu sudaroma galimybė atleidimą iš darbo ginčijančiam darbuotojui pateikti tinkamus argumentus, neišplečiant įrodinėjimo dalyko. Nagrinėjamu atveju nurodomi du ieškovo atleidimo iš darbo pagrindai, todėl ieškinyje pateikia argumentus dėl abiejų atsakovės nurodomų DK 136 str. 3 d. punktų taikymo teisėtumo dėl ieškovo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimu Nr. 45 patvirtintoje „LR teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p., apibendrinimo apžvalgoje“ nurodoma, jog „ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminis pagrindas nenurodytas arba nurodytas netiksliai, turi, nesant pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, sprendime įpareigoti darbdavį (atsakovą) ištaisyti ginčijamo atleidimo iš darbo įforminimo trūkumus nurodant, kokį konkrečiai darbo sutarties nutraukimo įstatyminį pagrindą darbdavys (atsakovas) turi įrašyti (LR CPK 417 str.)“. Šią bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti konkrečiai, kuris iš atsakovės nurodomų ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu taikytinas ir atitinkamai įvertinti atleidimo teisėtumą šio pagrindo atžvilgiu. Pagal minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo 3 p., „atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p. nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (LR DK 237 str. l d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (LR DK 10 str. l d., 136 str. 4 d.). Nustatant drausminės atsakomybės pagrindą ir sąlygas, vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis LR DK XVI skyriaus „Darbo drausmė" normų“. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2012 02 29 įsakyme Nr. P-53 nurodoma, kad „LR Susisiekimo ministerijos LR Jūrų uostų apsaugos komiteto (toliau-Komitetas) 2011-12-28 posėdžio, vykusio 2011 12 15, protokole Nr. 8-135 užfiksuota, kad buvo svarstomas klausimas „Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalų) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimų rezultatų“. Šį klausimą pristatė V] Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Z. Jankauskas. Minėtu klausimu pasisakė ir Uosto apsaugos vadovas A. J., jis 2011-11-15 raštu pateikė darbotvarkę. Būdamas pavaldus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui, A. J. su tiesioginiu vadovu nederino posėdžio darbotvarkės klausimų, tačiau pagal A. J. pateiktus paaiškinimus, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos trūkumų svarstymas nebuvo siūlomas įtraukti į komiteto darbotvarkę, šį klausimą derinant tik su LR Susisiekimo ministerijos atstovais. LR Jūrų uostų apsaugos komiteto darbo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR Susisiekimo ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. 3-261, 5 p. numato uostų administracijos vadovų teisę siūlyti įtraukti klausimus į posėdžių darbotvarkę. Pažymėtina, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo -VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo. Pristatymo metu per 2011-12-15 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminės informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi. Posėdžio metu A. J. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „<uosto įrengimų (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos parlamento ir Tarybos 2004 03 31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi“. Vertinandamas šio aprašyto darbo drausmės pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, objektą, pažymėjo, kad įsakyme įvardinami konkretūs ieškovo neva padaryti darbo drausmės pažeidimai: Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3 p. („Pagrindinė uosto apsaugos vadovo funkcija užtikrinti Klaipėdos uosto, kaip strateginio objekto, fizinę ir ekonominę apsaugą“), 12 („Organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau ~ Kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ (toliau - Reglamentas), Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo“ (toliau – Direktyva) bei kitų LR teisės aktų, regla­mentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste“), 18 („Užtikrinti, kad uosto žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar/ir dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų“), 24 („Informuoti priklausomai nuo susidariusios situacijos svarbos bei galimų pasekmių Uosto direkcijos vadovybę, Valstybės saugumo departamentą, LR Susisiekimo ministeriją ir kitas valstybės institucijas apie planuojamąs ar išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė Uosto direkcijos, valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui“), 37 (Uosto apsaugos vadovas atsako „už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku“), 38 (Uosto apsaugos vadovas atsako“ „už informacijos teisingą panaudojimą ir konfidencialumą“), 39 (Uosto apsaugos vadovas atsako už „paruoštų dokumentų turinį“) punktų reikalavimus. Apibendrindamas visus šiuos išvardintas ieškovo pareiginių nuostatų punktus, kuriuos jis neva pažeidė, sąlyginai galima išskirti dvi grupes pažeidimų, kuriuos ieškovas neva padarė: dėl informacijos nesuteikimo bei dėl pareigos užtikrinti saugumą netinkamo vykdymo. Pažymi, kad ieškovas yra kaltinamas turėtos informacijos apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamos uosto teritorijos saugumo pažeidimus nederinimu su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi, šios informacijos nepateikimu Komitetui bei klaidingos informacijos apie susidariusią situaciją Komitetui pateikimu. Su šiais atsakovės nurodomais ieškovo padarytais darbo drausmės pažeidimais ieškovas nesutinka. Pirmiausia pažymi, kad apie susidariusią situaciją UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamoje uosto teritorijoje buvo žinoma tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui, tiek Komitetui. Iki 2011-12-15 Komiteto posėdžio paskutinį kartą pažeidimai UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamoje uosto teritorijoje buvo konstatuoti 2011-06-07 patikrinimo metu. Su šio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas atsakovės vadovas, o LR Susisiekimo ministerijai šis aktas buvo nusiųstas 2011-06-10 raštu Nr.UD-1.6.11-2437. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad komiteto posėdžio metu buvo svarstoma tik apibendrinta informacija apie visus terminalus, neišskiriant nei vieno iš jų, be to, minėto posėdžio metu buvo svarstoma uosto situacija būtent 2011-06-07 patikrinimo akto atžvilgiu, o Komitetas pritarė būtent kasmetinio terminalų patikrinimo, atlikto 2011 metų gegužės-birželio mėnesiais, aktų išvadoms. Atsakovė žinojo, kad buvo nagrinėjami būtent 2011 metų patikrinimo rezultatai (įsakyme nurodoma, kad „buvo svarstomas klausimas „Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalo) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimams rezultatų“). Apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo apsaugos trūkumus ir jų pašalinimą iki terminalo patikrinimo akte nurodyto termino, t. y., 2011-09-01, posėdžio metu diskutuojama nebuvo. Ieškovas žodžiu informavo atsakovės vadovą apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo pažeidimus, o LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas buvo informuotas raštu, kuris buvo ruoštas būtent ieškovo iniciatyva, ir kuriuo buvo prašoma panaikinti LR Susisiekimo ministro 2009-06-19 įsakymu Nr. 5S-4 patvirtintą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą Nr. 22-31. Būtent ši institucija savo 2011-04-05 rašte Nr. 60-2-141 nurodė, kad dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nurodomų apsaugos pažeidimų pasekmių bus sprendžiama po to, kai bus užbaigtos teisminės procedūros. Kadangi pagal LR Susisiekimo ministro 2006-07-01 įsakymą Nr. 3-283 „Dėl LR Jūrų uostų apsaugos komiteto sudarymo“ į Komiteto sudėtį įeina atstovai iš LR Susisiekimo ministerijos bei jos Vandens ir Geležinkelių transporto departamento, ieškovui nebuvo pagrindo abejoti, kad ši informacija žinoma šioms vadovaujančioms institucijoms. Pažymėjo, kad LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas yra tiesioginė vadovaujanti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos institucija, ji atsakovei duoda nurodymus iš LR Susisiekimo ministerijos, per ją VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija derina visus veiksmus, vykdo nurodymus, teikia reikiamą informaciją, kuri skirta LR Susisiekimo ministerijai. Dėl šios priežasties tinkamas LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir Geležinkelių transporto departamento vadovo Juozo Darulio informavimas apie susidariusią situaciją bei jo nurodymas laikyti jau minėtame rašte nurodytos pozicijos, laikytini tinkamu pagrindu neteikti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo problemų nagrinėti Komiteto posėdyje. Nepasitikėti šių institucijų atsakingais pareigūnais, kurie, žinodami susidariusią situaciją, nurodė laukti, kol bus baigti su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ susiję teisminiai procesai, ieškovas neturėjo pagrindo. Kartu ieškovui buvo žinoma, kad teisminiai procesai nepasibaigę, tokią informaciją turėjo LR Susisiekimo ministerijos atsakingi pareigūnai, su kuriais ieškovas derino svarstytinų klausimų Komitetą posėdyje darbotvarkę ir kurie nurodė jam toliau laukti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, 2011 06 07 patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota saugos padėtis UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale buvo svarstoma ir jai pritarta 2011-12-15 vykusio Komiteto posėdžio metu, LR Susisiekimo ministerijai buvo pateiktas 2011-06-10 raštas Nr. UD-1.6.11-2437, kurį pasirašė būtent atsakovės Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas. Pateikiamame patikrinimo akte buvo nurodyta, kad „rekomenduojama LR Susisiekimo ministerijos įgaliotą asmeniui pasirašyti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011| metais, kurio galiojimas būtų ne ilgiau nei bus išspręstas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo gražinimo klausimas, po to kai buvo nutrauktos žemės nuomos sutartys“. Taigi dar 2011-06-10 atsakovės vadovui buvo žinoma, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo klausimai toliau bus sprendžiami tik pasibaigus teisminiams procesams, kadangi atsakovės vadovas pasirašė dokumentą, kuriuo šis patikrinime aktas buvo perduodamas. Preziumuoja, kad jis su šių pateikiamų dokumentų turiniu susipažino ir jis jam buvo žinomas. Pagal atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-S1O patvirtintų Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. apsaugos vadovui numatoma pareiga informuoti priklausomai nuo susidariusios situacijos svarbos bei galimų pasekmių Uosto direkcijos vadovybę, Valstybės saugumo departamentą, LR Susisiekimo ministeriją ir kitas valstybės institucijas apie planuojamą ar išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė Uosto direkcijos, valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Taigi ieškovas neturėjo pareigos informuoti būtent atsakovės vadovo (Uosto direkcijos vadovybę). Tai, kad ieškovas pasirinko apie konkrečiu momentu buvusią situaciją informuoti ne tiesioginę vadovybę, o LR Susisiekimo ministeriją, bei su ja, o ne su vadovybe derinti šios informacijos pateikimo Komiteto posėdyje tikslingumo klausimą, nereiškia, kad ieškovas pažeidė savo pareiginius nuostatus, nes jie jam suteikia diskrecijos teisę atitinkamai pagal situaciją reaguoti į susidariusią situaciją. Taip pat pažymėjo, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymais (2008 12 31 Nr. V-297, 2010 04 16 Nr. V-141) ieškovui buvo suteikta teisė „pasirašyti ir derinti šiuos Uosto direkcijos dokumentus, susijusius su 2004 03 21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 725/2004 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ ir jį lydinčiais teisės aktais“. Šie įgaliojimai ieškovui buvo suteikiami atsakovės vadovo įsakymais, ir kol įsakymai nebuvo panaikinami ar pakeičiami, tol ieškovas turėjo šiuos įgalinimus. Kadangi visi nurodomi nustatyti pažeidimai, informacijos teikimas ar neteikimas, darbotvarkės derinimas buvo išimtinai susiję su šių teisės aktų reikalavimais, ieškovas turėjo teisę ne tik pasirašyti oficialiai teikiamus dokumentus ir juos derinti su kompetentingomis institucijomis, tačiau jis turėjo teisę šiuos veiksmus atlikti ir žodžiu. Kadangi ieškovo darbo tvarką reglamentuojantys nuostatai nenurodo konkrečiai, kokiais atvejais ir kokia tvarka ieškovas turi informuoti savo tiesioginę vadovybę, o kokiais LR Susisiekimo ministeriją, tai traktuotina ieškovo naudai, nes darbo tvarką bei pareiginius nuostatus sudarė būtent atsakovė, kuri ir yra atsakinga už šių nuostatų neaiškumą, dviprasmiškumą, aiškių nurodymų konkrečiu atveju nebuvimą. Pažymėjo, kad pagal Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 15-17 p. nuostatas ieškovui buvo numatyta pareiga organizuoti uosto apsaugos plano rengimą, derinimą ir nustatyta tvarka jį teikti tvirtinti LR Susisiekimo ministrui, organizuoti uosto apsaugos bei uoste esančių įrenginių apsaugos sistemų vertinimus ir nustatyta tvarka juos teikti tvirtinti LR Susisiekimo ministrui, organizuoti kasmetinius uosto ir uoste esančių įrenginių apsaugos patikrinimus ir rezultatus teikti LR Susisiekimo ministrui. Kaip matyti iš šių nuostatų, uosto apsaugos vadovas tiesiogiai teikia informaciją LR Susisiekimo ministerijai, nederindamas jos su tiesiogine savo vadovybe, nes tokios pareigos nenumato jo pareiginiai nuostatai. Dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad ieškovas nuslėpė informaciją nuo atsakovės vadovo ar Komiteto narių, nes jiems apie susidariusią situaciją buvo žinoma, taip pat negalima teigti, kad ieškovas sąmoningai klaidino Komiteto narius ar savo vadovybę, nuslėpdamas informaciją ar pateikdamas dezinformaciją, nes Komiteto posėdžio metu buvo svarstomi visai kiti klausimai, nenagrinėjant tuo metu susidariusios, tačiau pakartotinai dar neįvertintos situacijos, be to, dar nebuvo pasibaigę teisminiai procesai, su kuriais atsakingos institucijos siejo savo tolesnius veiksmus dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika" daromų pažeidimų apsaugos srityje. Tam tikros informacijos teikimo ar neteikimo Komiteto posėdžiui klausimas buvo derinamas su aukštesnės institucijos – LR Susisiekimo ministerijos atstovais, kurie turėjo teise nuspręsti, ar gautą informaciją tikslinga svarstyti ar ne -jie taip pat turėjo teisę teikti siūlymus darbotvarkei. Kadangi jie nusprendė to nedaryti, ieškovas šio klausimo taip pat nekėlė, nes 2011 06 07 patikrinimo metu nustatytų pažeidimų šalinimo procesas nebuvo susijęs su svarstyto patikrinimo metu vertinto praėjusių metų plano vykdymu. Be to, ieškovo darbo tvarką reglamentuojantys teisės aktai uosto apsaugos vadovui nenumatė pareigos derinti Komitetui siūlomus svarstyti klausimus su savo tiesioginiu vadovu. Taigi tiek skundžiajame įsakyme nurodomas informacijos teikimas ar neteikimas, tiek netinkamas apsaugos organizavimas negali būti laikomi neteisėtais ieškovo veiksmais, nes šiuose ieškovo veiksmuose nesama teisės aktų pažeidimų- objektyviosios darbo drausmės pažeidimo pusės. Taip pat atsakovės nurodomuose ieškovo darbo drausmės pažeidimuose nesama kaltės – subjektyviosios darbo drausmės pažeidimo pusės, nes ieškovas ne dėl tyčios ir ne dėl neatsargumo nekėlė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ daromų pažeidimų apsaugos srityje klausimo Komiteto posėdyje, taip pat ne dėl tyčios ar neatsargumo nebuvo imamasi jokių priemonių dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytų apsaugos pažeidimų šalinimo kontrolės. Priešingai, taip ieškovas pasielgė tikslingai, suderinęs savo poziciją su atsakingas asmenimis, elgdamasis pagal savo pareiginius nuostatus, nepažeisdamas jokių jo darbo tvarką reglamentuojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ veiklą terminale buvo sustabdžiusi dėl sunkios finansinės padėties, buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamo uosto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo bei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškeldinimo iš uosto teritorijos, o ieškovo iniciatyva netgi buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją dėl LR Susisiekimo ministro 2009-06-19 įsakymu Nr. 5S-4 patvirtinto UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo. Taigi, ieškovo veiksmuose nebuvo darbo drausmės pažeidimo sudėties. Kaip minėta, kitas svarbus DK 136 str. 3 d. l p. taikymą pateisinantis juridinis faktas, kurį būtina nustatyti tokio pobūdžio bylose – darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Taip pat su šio fakto nustatymu glaudžiai susijęs ir dar vienas nustatinėtinas faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Pirmoji drausminė nuobauda atsakovės 2012 02 03 įsakymu Nr. P-31 ieškovui skirta už tai, kad jis „nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011-09-01, kad būtų pašalinti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pažeidimai. apie iki 2011-09-01 nepašalintus pažeidimus neinformavo vadovybės, nors pagal Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. yra nustatyta pareiga informuoti. Pirmiausia, kaip jau minėta, atsakovės nurodomuose ieškovo veiksmuose, tiek dėl netinkamo uosto apsaugos organizavimo, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytų apsaugos pažeidimų trūkumų šalinimo, tiek informacijos tiesioginiam vadovui neteikimo, nederinimo, dezinformacijos pateikimo, nesama ieškovo neteisėtų veiksmų, nes visi veiksmai buvo suderinti su atsakingais asmenimis, atsakovės vadovui iš tiesų apie visą susidariusią situaciją buvo gerai žinoma. Nepaisant susidariusios situacijos, ieškovui buvo žinoma, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ imasi priemonių trūkumą šalinimui ir faktinė situacija rodo, kad ši informacija pasitvirtino – dalis trūkumų buvo pašalinta, o kita dalis nustatytų trūkumų iki skundžiamo įsakymo priėmimo tebebuvo šalinama ir atlikti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ realūs veiksmai (rangovų paieškos ir pan.) rodė šio proceso realumą. Dėl to atsakovės 2012 02 03 įsakyme nurodytų ieškovo veiksmų negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimų, nes juose nesama visų darbo drausmės pažeidimui konstatuoti būtinų sudėties elementų. Antra, šiame įsakyme nurodomus darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos ieškovui buvo skirta pirmoji drausminė nuobauda, ieškovas „padarė“ laikotarpiu nuo 2011-09-01, kai suėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ir truko iki 2012-01-30, kai buvo atliktas neeilinis UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo patikrinimas ir nustatyta, kad ne visi pažeidimai buvo pašalinti. Atsakovės 2012-02-29 įsakymu Nr. P-53 ieškovui drausminė nuobauda skirta už tai, kad jis su tiesioginiu vadovu nederino Komiteto posėdžio darbotvarkės klausimų, neinformavo tiesioginio vadovo apie žinomus trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale bei nuslėpė šią informaciją nuo Komiteto narių. Kadangi ieškovas darbotvarkę Komitetui teikė 2011-11-15 raštu, aplinkybės, apie kurias neva ieškovas neinformavo atsakovės vadovo bei Komiteto, taip pat atsirado laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-15, kai įvyko Komiteto posėdis, daro išvada, kad šiuo antruoju įsakymu vertinti ieškovo veiksmai taip pat buvo atlikti tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir pirmuoju įsakymu vertinti veiksmai. Nagrinėjamu atveju abiem įsakymais ieškovui taikyta drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimus, kuriuos jis padarė laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-15 (2012-01-30). Darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos tiek pirmuoju, tiek antruoju įsakymu ieškovui buvo skiriamos drausminės nuobaudos, padarymo pirmuoju metu ieškovas neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, todėl atsakovė 2012-02-29 įsakymu neturėjo teisės skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, t. y., nurodomų darbo drausmės pažeidimų metu negaliojo jokia ankstesnė drausminė nuobauda -jų tiesiog nebuvo. Todėl nagrinėjamu atveju nesama dar dviejų faktų, kurie yra būtini darbo drausmės pažeidimo sudėties elementai – fakto, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, ir fakto, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Atkreipė dėmesį, kad abiejuose atsakovės įsakymuose, kuriais ieškovui skirtos drausminės nuobaudos, akcentuojamos iš esmės tos pačios tariamų drausmės pažeidimų padarymo aplinkybės: tai, kad ieškovas neva neinformavo atsakovės vadovo, o antrajame įsakyme nurodoma, kad dar ir Komiteto narių, apie tam tikras aplinkybes, susijusias su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytais pažeidimais. Pažymėjo, kad atsakovė, 2012-02-29 įsakyme kaltindama ieškovą tuo, kad jis apie pažeidimus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale neinformavęs atsakovės vadovo, dėl to jis neturėjo galimybės teikti pasiūlymą šį klausimą įtraukti į Komiteto darbotvarkę, ir už tai skirdamas drausminę nuobaudą, iš esmės skyrė dvi drausmines nuobaudas už tą patį darbo drausmės pažeidimą. Pažymėjo, kad ieškovo pareiga informuoti kitus Komiteto narius nėra darbo santykių tarp atsakovės ir ieškovo objektas, todėl atsakovė neturėjo teisės spręsti, ar ieškovas teisėtai pasielgė, apie dar neištaisytus pažeidimus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale informuodamas tik Komiteto sekretorių J. Darulį (LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorių). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004-06-18 nutarimu Nr. 45 patvirtintoje „LR teismų praktikos, taikant LR DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p., apibendrinimo apžvalgoje“ nurodoma, kad „LR DK 239 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą, yra įtvirtinta nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Ši nuostata reiškia draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną ir tą patį darbo drausmės pažeidimą. Tuo atveju, kai darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirtingu laiku priimtais įsakymais (nurodymais) yra paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai teismas vėlesnę (vėlesnes) iš jų, netikrindamas pagrįstumo, pripažįsta neteisėta (neteisėtomis), kaip paskirtą pažeidžiant LR DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. Kai už tą patį darbo drausmės pažeidimą kelios drausminės nuobaudos darbuotojui yra paskirtos vienu įsakymu (nurodymu), tai nėra galimybės nustatyti, kuri iš jų yra paskirta vėliau ir pažeidžiant LR DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. Tokiu atveju paskirtos drausminės nuobaudos vertintinos kaip viena ir laikytina, kad yra paskirta griežtesnė iš jų drausminė nuobauda, būtent kurios teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas esant ginčui teisme“. Nagrinėjamu atveju 2012-02-29 įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda iš esmės už tą patį darbo drausmės pažeidimą, kaip ir 2012-02-03 įsakymu, todėl, vadovaujantis minėta teismų formuojama praktika, 2012-02-29 įsakymas naikintinas netikrinant jo pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė neteisėtai LR DK 136 str. 3 d. l p. pagrindu 2012-02-29 įsakymu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl šis įsakymas naikintinas. Skundžiamame atsakovės 2012-02-29 įsakyme nurodoma, kad ieškovui drausminė nuobauda skiriama remiantis ir LR DK 235 str. 2 d. 6 p., jame numatoma, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma „atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas“. 2011-06-07 atlikus patikrinimą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale, apie patikrinimo rezultatus iš karto buvo informuotas atsakovės vadovas, jis šį patikrinimo aktą pateikė susipažinimui ir LR Susisiekimo ministerijai. Taip pat atsakovės vadovo pritarimu ieškovo iniciatyva su LR Susisiekimo ministerijos atstovu J. Daruliu buvo derinami UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytų pažeidimų teisinių pasekmių klausimai. J. Darulis, kaip LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento vadovas ir Komiteto sekretorius, nurodė neatlikti dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ jokių veiksmų, kol nebus užbaigtos teisminės procedūros, tokios pozicijos jis laikėsi ir ieškovui su juo derinant Komiteto posėdžio darbotvarkę. 2011-06-07 patikrinimo akte, kuris buvo svarstomas Komiteto posėdyje, buvo nurodomi visi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatyti pažeidimai ir buvo svarstomas klausimas, ar pritarti pasiūlymui rekomenduoti LR Susisiekimo ministerijos įgaliotam asmeniui pasirašyti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011 metais, vertinant situaciją pagal patikrinimo, o ne Komiteto posėdžio, metu buvusią faktinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai turėjo būti ištaisyti, tačiau dėl dar nesibaigusių teisminių procesų nebuvo galima tinkamai įvertinti situacijos ir priimti atitinkamų sprendimų, Komitetui buvo siūloma „rekomenduoti LR Susisiekimo ministrui pasirašyti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011 metais, jo galiojimas būtų ne ilgesnis, nei bus išspręstas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo grąžinimo klausimas, po to, kai buvo nutrauktos žemės nuomos sutartys“ (2011-06-07 patikrinimo akto antra išvada). Taigi, informacija nebuvo slepiama nuo Komiteto bei atsakovės vadovo, jie buvo tinkamai su ja supažindinti, be to, dalis informacijos nebuvo susijusi( su posėdžio metu svarstymais klausimais, todėl, suderinus su kompetentinga institucija, buvo siūloma pažeidimų šalinimo procedūrų klausimo atskirai nesvarstyti. Pažymėjo, kad minimame patikrinimo akte buvo akcentuojama, jog „UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos planas, jame numatytos priemonės minimaliomis apsaugos tarnybos pastangomis vykdomas“, o ne įvykdytas. Dėl šių aplinkybių nesama pagrindo teigti. kad ieškovas atsisakė, nesuteikė reikiamos informacijos atsakovės vadovui ar Komitetui. Taip pat negalima teigti, kad ieškovas suteikė žinomai neteisingą informaciją, nes pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma visa informacija, reikiama Komiteto metu sprendžiamo klausimo nagrinėjimui. Taip pat, taikant LR DK 235 str. 2 d. 6 p., turi būti nustatoma, kad informaciją atsisakyta teikti ar suteikta žinomai neteisinga informacija pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų nustatytą tvarką, terminus, formą, ap­imtį. Kaip jau minėta, nei Uosto apsaugos vadovo pareiginiuose nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatoma konkreti, tiksli tokio pobūdžio teikimo procedūra, nereglamentuojama, kam ir kokią informacija konkrečiais atvejais teikti, kokia forma tai turi būti daroma, nenustatomi terminai ir apimtys, sprendimas dėl šių klausimų paliekama paties pareigūno nuožiūrai, todėl jis negali būti kaltinamas dėl to, kad savo pareigą teikti informaciją įgyvendino pasinaudodamas teisės aktuose įtvirtintu alternatyviu šios pareigos įgyvendinimo būdu – atsakovės vadovą nuolatos informuodavo žodžiu, LR Susisiekimo ministeriją – raštu ir žodžiu, Komitetą taip pat raštu ir žodžiu. Pažymėjo, kad tai, kokius klausimus uosto apsaugos vadovas savo iniciatyva ketina teikti svarstyti Komiteto posėdžio metu, nepatenka į Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. įtvirtintos teiktinos uosto vadovui informacijos apimtį, todėl darbotvarkės klausimų derinimas tiesiogiai su atsakove kontroliuojančios institucijos atstovais nelaikytina informacijos atsakovės vadovui neteikimu. Be to, ieškovas Komitete buvo savarankišką statusą turinčiu nariu, jo statusas nors ir kildinamas iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užimamų pareigų, tačiau nesuteikia teisės atsakovės, kaip darbdavio, vadovui kontroliuoti teikiamų klausimų Komitetui. Kadangi atsakovės vadovui buvo žinoma apie situaciją UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale, pageidaujant savo iniciatyva teikti svarstyti šiuos klausimus Komiteto posėdyje, atsakovės vadovas turėjo teisę ir galimybę pareikalauti ieškovo ar kitų jam pavaldžių asmenų pateikti išsamią informaciją apie realią situaciją, pažeidimų šalinimo procesą bei kitus klausimus, apie kuriuos neva nutylėjo ieškovas. Tai, kad atsakovės vadovas jokio nurodymo dėl informacijos pateikimo apie realią situaciją UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neprašė, rodo, kad atsakovės vadovas, nors ir žinodamas apie esančią neištaisytą situaciją, taip pat nematė būtinybės ir tikslingumo šiuos klausimus teikti svarstyti Komitete, sprendžiant su iki 2010-06-07 patikrinimo akto surašymo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale buvusios situacijos apsaugos srityje atitikimą teisės aktams bei nustatytus pažeidimus šioje srityje turinio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas yra Komiteto pirmininko pavaduotojas, taigi, yra susipažinęs su visais klausimais, kurie būtini išspręsti Komiteto posėdžiuose. Taip pat, ieškovo veiksmuose nesama tyčios teikti Komisijai žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytus pažeidimus, nes, kaip minėta, pačiame akte pažymima, kad siūloma klausimą spręsti atsižvelgiant į tai, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nustatyti pažeidimai nesiejami su tuo, ar šie pažeidimai bus ištaisyti per laikotarpį, kuris prasidėjo jau po 2011-06-07 patikrinimo ir kurio metu atlikti pažeidimų taisymai bus vertinami jau kitų metų patikrinimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, daro išvada, kad LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ieškovui 2012-02-29 atsakovės įsakymu taip pat taikytas nepagrįstai, nes ieškovo nurodomuose veiksmuose nesama LR DK 235 str. 2 d. 6 p. numatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių. LR DK 297 str. 3 d. numatyta, kad „jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos“. Dėl šios priežasties prašo teismo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios po ieškovo A. J. atleidimo iš darbo dienos (2012-02-29) – nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Prašė panaikinti 2012-02-03 atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr. P-31 ieškovui A. J. paskirtą drausminę nuobaudą–- papeikimą; panaikinti 2012-02-29 atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr.P-53 ieškovui A. J. paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo; pripažinti A. J. atleidimą iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neteisėtu; grąžinti ieškovą A. J. į darbą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje; priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui A. J. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos – po 360,04 Lt už kiekvieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos visas ieškovo A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat neįvykdė 2011-06-07 akte Nr. V5-16 duoto nurodymo ir iki 2011-09-01 Uosto direkcijai nepateikė informacijos apie prieš tai minėtų priemonių įvykdymo eigą. Uosto apsaugos vadovas A. J., kuriam pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 patvirtintų uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12 punktą yra nustatyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau – Kodekso), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ (toliau – Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo“ (toliau – Direktyva) bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste, o pagal pareiginių nuostatų 18 punktą nustatyta pareiga užtikrinti, kad žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar (ir) dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų, nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011-09-01, kad būtų pašalinti prieš tai minėti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pažeidimai. Be to, uosto apsaugos vadovas A. J. apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iki 2011-09-01 nepašalintus pažeidimus neinformavo Uosto direkcijos vadovybės, nors pagal uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 punktą yra nustatyta pareiga informuoti apie išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12, 18 ir 24 punktų reikalavimus, o pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą uosto apsaugos vadovas atsako už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-03 įsakymu Nr. P-31 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. LR susisiekimo ministerijos LR jūrų uostų apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) 2011-12-28 posėdžio, vykusio 2011-12-15, protokole Nr. 8-135 užfiksuota, kad buvo svarstomas klausimas ,,Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalų) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimams rezultatų“. Šį klausimą pristatė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Zigmantas Jankauskas. Minėtu klausimu pasisakė ir Uosto apsaugos vadovas A. J., kuris 2011-11-15 raštu pateikė darbotvarkę. Būdamas pavaldus VĮ KVJUD generaliniam direktoriui A. J. su tiesioginiu vadovu nederino posėdžio darbotvarkės klausimų, tačiau pagal A. J. pateiktus paaiškinimus, UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos trūkumų svarstymas nebuvo siūlomas įtraukti į komiteto darbotvarkę šį klausimą derinant tik su Susisiekimo ministerijos atstovais. LR jūrų uostų apsaugos komiteto darbo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR susisiekimo ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. 3-261, 5 punktas numato uostų administracijos vadovų teisę siūlyti įtraukti klausimus į posėdžių darbotvarkę. Pažymėtina, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo - VĮ KVJUD generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo. Pristatymo metu per 2011-12-15 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminės informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi. Posėdžio metu A. J. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtindamas, kad <...Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos Parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi“. Vieni iš pagrindinių neįvardintų trūkumų, kuriuos žinojo A. J. ir kurie nustatyti 13 terminalų, yra: apsaugos pareigūnų ar jų pavaduotojų kandidatūros nederintos su VSD (5 terminalai), neįrengtos signalizacijos (2 terminalai), ne iki galo įrengtos stebėjimo kameros (3 terminalai), neužtikrintas apšvietimas (4 terminalai) ir kt. Minėtos informacijos A. J. sąmoningai nepateikė Komiteto nariams ir tai patvirtina A. J. 2012-02-23 paaiškinimai į nurodymą Nr. 13. Atsakydamas į nurodymo Nr. 13 3 klausimą A. J. nepaaiškino priežasčių, dėl kurių neinformavo visų Komiteto narių apie žinomus trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo atskiruose terminaluose, tačiau pripažino faktą, kad trūkumai buvo žinomi (paaiškinimai į nurodymus Nr. 10 ir 13 1 klausimu) ir apie tai buvo informuota Susisiekimo ministerija. Iš paaiškinimų matyti, kad nuo likusių Komiteto narių A. J. sąmoningai slėpė informaciją apie realią situaciją. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėtais veiksmais buvo sudarytos prielaidos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ valdomoje teritorijoje vykdyti galimai neteisėtą veiklą, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to, sudaromos prielaidos ir kitiems pažeidimams. Visapusiškas ir teisingas informacijos pateikimas yra svarbus ir turi įtaką posėdžio dalyviams bei kitiems suinteresuotiems asmenims priimant teisingus ir adekvačius situacijai sprendimus užtikrinant teisės aktais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą dėl uosto apsaugos. Taisyklių 9 punktas reglamentuoja posėdžiuose svarstomus klausimus. Taisyklių 9.2 p. numato, kad svarstomi įvykdytų jūrų uostų apsaugos vertinimų rezultatai, vertinimo metu išaiškinti apsaugos sistemos trūkumai bei jų pašalinimo būdai. Pagal Taisyklių 9.5 p. svarstomi išaiškinti trūkumai bei pasiūlymai dėl tolesnio apsaugos stiprinimo. Pagal Taisyklių 9.9 p. svarstomi kasmetinių jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistemos partikrinimų rezultatai. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą asmenims, ruošiantiems, derinantiems ir pristatantiems darbotvarkės klausimus, informuoti apie nustatytus trūkumus ir neatitikimus visus Komiteto narius. Paaiškinimuose A. J. nurodė, kad apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumą užtikrinančių priemonių neįgyvendinimą buvo informuoti Susisiekimo ministerijos atstovai ir buvo suderinta atskirai šio klausimo neišskirti ir dėl ISPS kodekso įgyvendinimo UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ terminale spręsti pasibaigus teisminiams ginčams. Pažymėjo, kad tokia A. J. pozicija buvo teisiškai nepagrįsta. Turtinio pobūdžio teisminių ginčų buvimo faktas su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neatleidžia UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ nuo pareigos vykdyti terminalo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą be to, neatleidžia nuo pareigos apie nustatytus pažeidimus informuoti ir kitus Komiteto narius. Apie nustatytus trūkumus turi būti informuotos visos suinteresuotos šalys, t. y. ir kiti Komiteto nariai, esantys iš Susisiekimo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos muitinės, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, AB „Mažeikių nafta“ atstovų. Pažymėtina, kad kaip atskirą klausimą darbotvarkėje A. J. išskyrė žuvų aukciono apsaugos plano rengimą ir būsimus reikalavimus jam, nutylėdamas ir neaptardamas klausimų dėl jau esančių apsaugos reikalavimų pažeidimų kituose terminaluose. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. šiurkščiai pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3, 12, 18, 24, 37, 38, 39 punktų reikalavimus, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2012-02-29 įsakymu ieškovui Nr. P-53 buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius 2012-01-25 nurodymu Nr. 8, 2012-01-27 nurodymu Nr. 9, 2012-02-09 nurodymu Nr. 10, 2012-02-23 nurodymu Nr. 13 pareikalavo, kad A. J. pateiktų paaiškinimus dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, ieškovo pasiaiškinimai buvo gauti, todėl Darbo kodekso 240 str. numatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-06 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo, pristatymo metu per 2011-12-15 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminės informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi, bet nurodė uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos Parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi. Nurodė, jog byloje pateiktas atsakovės atliktas 2012-01-30 patikrinimo aktas Nr. V5-1, pasirašytas paties ieškovo, leidžia laikyti įrodytomis aplinkybes, kad apsaugos plane nurodytos priemonės neįgyvendintos po 2011-06-07 atlikto patikrinimo. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12, 18 ir 24 punktų reikalavimus, o pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą uosto apsaugos vadovas atsako už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-03 įsakymu Nr. P-31 pagrįstai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą- papeikimą. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. šiurkščiai pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3, 12, 18, 24, 37, 38, 39 punktų reikalavimus, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2012-02-29 įsakymu ieškovui Nr. P-53 buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius 2012-01-25 nurodymu Nr. 8, 2012-01-27 nurodymu Nr. 9, 2012-02-09 nurodymu Nr. 10, 2012-02-23 nurodymu Nr. 13 pareikalavo, kad A. J. pateiktų paaiškinimus dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, ieškovo pasiaiškinimai buvo gauti, todėl Darbo kodekso 240 str. numatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista. Atsakovė, paskirdama drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekso 240 straipsnyje, prieš skirdama drausminę nuobaudą, pareikalavo ieškovą pateikti raštu paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovei nepažeidus atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos taikymo procedūrų, nustatytas Darbo kodekso ir privalomas darbdaviui, teismui nustačius aplinkybes, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl to atsakovės atliktas ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas.

Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 12 06 sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog kad būtų galima ieškovo atleidimą iš darbo DK 235 str. 2 d, 6 p. pagrindu pripažinti teisėtu, teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovas suvokė, jog savo veiksmais pateikia žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, ir to siekė. Pažymėjo, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad pati atsakovė dar 2011-06-10, kai raštu pateikė 2011-06-07 patikrinimo aktą LR Susisiekimo ministerijai ir rekomendavo pratęsti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo atitikties akto galiojimą iki teisminių procesų pabaigos, neinformavo ieškovo apie tai, kad teisminiai procesai, su kuriais buvo siejamas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo klausimų sprendimo atidėjimas, baigėsi ir kad šie klausimai gali būti užbaigti. Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo kaip esminės nagrinėjamos aplinkybės, ar UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo trūkumai laikytini sudarančiais pagrindą teigti, kad ieškovas savo veiksmais sukėlė didelį pavojų uosto saugumui, tačiau iš teismo sprendimo tapo aišku, kad teismas šias aplinkybes analizavo ir netgi remdamasis nustatytų saugumo trūkumų vertinimu grindė ir ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų pavojingumą bei priskyrimą prie šiurkščių. Ieškovas prašė teismo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjamą, kol administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą, juolab, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartį turėjo paskelbti 2012-12-20. Tai nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo ir būtų padėję nustatyti, ar ieškovas pagrįstai sutiko su atsakovės ir Departamento pozicija laukti, kol baigsis teisminiai procesai ir nekėlė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo klausimo vėliau, kol teisminiai procesai (bent jau ieškovo žiniomis) nepasibaigė.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį sprendimą naikinti. Pagal Uosto apsaugos vadovo A. J. patvirtintą 2012-01-30 Uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neeilinio patikrinimo aktą Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos įgyvendinimo veiksmų plane numatytos apsaugos priemonės po 2011-06-07 atlikto patikrinimo nebuvo toliau įgyvendinamos. Iš 8 priemonių 2 priemonės įgyvendintos, 2 priemonėms dar nepasibaigęs įgyvendinimo terminas, 4 priemonės neįgyvendintos. Pagal 2012-01-30 aktą Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, pažeisdama prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimus, neįvykdė šių priemonių: UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos pareigūno kandidatūra nesuderinta su Valstybės saugumo departamentu; UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamoje teritorijoje neatlikti apšvietimo matavimai; nesutvarkyti dideli viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai, neatlaisvintas priėjimas prie tvoros, paliekant 3 metrų laisvą plotą; 2010 ir 2011 metais neatliktas privalomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano auditas. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat neįvykdė 2011-06-07 akte Nr. V5-16 duoto nurodymo ir iki 2011-09-01 Uosto direkcijai nepateikė informacijos apie prieš tai minėtų priemonių įvykdymo eigą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas reikalavimus palaikė, prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-10-24 su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, A. J. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo priimtas Uosto apsaugos tarnybos uosto apsaugos pareigūno funkcijoms vykdyti (t. 1, b. l. 10–15). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 buvo patvirtinti Uosto apsaugos vadovo pareiginiai nuostatai, su šiais nuostatais ieškovas buvo susipažindintas 2009-12-21, tai patvirtinta ieškovo parašu (t. 1, b. l. 36–38).

2012-02-03 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr. P-31 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2012-02-29 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J.“ Nr. P-53 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovo atleidimas atsakovės generalinio direktoriaus įsakymais motyvuojamas tuo, kad ieškovas nesiėmė priemonių saugumo pažeidimams UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale pašalinti ir apie esančią situaciją neinformavo savo tiesioginio vadovo atsakovės generalinio direktoriaus E .Gentvilo bei LR Susisiekimo ministerijos Jūrų uostų apsaugos komiteto bei pateikė neteisingą informaciją. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale 2011-06-07 atliktas saugumo patikrinimas, jo metu nustatyti terminalo saugumo trūkumai. Įmonei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nustatytas terminas iki 2011-09-01 pateikti informaciją atsakovei apie trūkumų šalinimo eigą. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas nevykdė savo darbo pareigų ir neinformavo atsakovės vadovo apie tai, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ minėtų pažeidimų iki 2011-09-01 nepašalino. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovas su tiesioginiu vadovu nederino LR Susisiekimo ministerijos Jūrų uostų apsaugos komiteto 2011-12-15 posėdžio darbotvarkės klausimų bei posėdžio metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės ir Europos parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi.

Šioje byloje aktualu tai, kad pareiškėja UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1, kuriuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija panaikino uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą Nr. 22-31, išduotą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5S-1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš naujo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1444-146/2015 pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kaip minėta, uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31, išduotas įmonei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo panaikintas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl privalomas, vykdytinas (CPK 18 straipsnis) ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-13 nutartimi konstatavo, jog „nustatyti trūkumai turėjo įtakos bendrai objekto saugumo būklei, todėl atsakovui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos sistema nebeatitinka Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB ir kitų teisės aktų reikalavimų ir panaikinti pareiškėjui išduotą uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą“. Anksčiau priimti minėti sprendimai reiškia, kad nebėra pagrindo svarstyti apelianto deklaruojamo motyvo, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo klausimai turėjo būti sprendžiami tik pasibaigus teisminiams procesams, kad informacija, kurios nepateikė ieškovas, nesusijusi su pavojumi uosto saugumui, kad pažeidimai nebuvo esminiai.

Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu papildomai skunde pateikia šiuos argumentus: ieškovo iniciatyva ir su atsakovės vadovo pritarimu su Susisiekimo ministerijos atstovu J. Daruliu buvo derinami UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytų pažeidimų teisinių pasekmių klausimai, todėl ieškovas negali būti atsakingas už susidariusią padėtį UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale; ieškovas Komitete buvo savarankišką statusą turinčiu nariu, kurio statusas nors ir kildinamas iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje užimamų pareigų, tačiau nesuteikia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui teisės kontroliuoti Komitetui teikiamų klausimų; ieškovas turėjo diskrecijos teisę informaciją derinti tik su Susisiekimo ministerija, o ne su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas negalėjo reikalauti atsakomybės už padarytus pažeidimus; ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai neturi pakartotinumo požymio; ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra šiurkštus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinėse bylose sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimų, įskaitant šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, įrodytumo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo nei materialiosios, nei proceso teisės normose neįtvirtinta reikalavimo vadovautis administracinėse ir (arba) baudžiamosiose bylose taikytinomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tai, viena vertus, reiškia, kad darbo drausmės pažeidimas, įskaitant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, juolab kad ir kasacinio teismo praktikoje jau pažymėta netiesioginių įrodymų reikšmė tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus", bylos Nr. 3K-3-423/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis", bylos Nr. 3K-3-303/2011). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo, administracinėje ir baudžiamojoje teisėje įtvirtintos skirtingos pažeidimų (atitinkamai darbo drausmės, administracinių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų, nusikaltimų) sudėtys, skiriasi pažeidimų sudėčių apibrėžtumo mastas, pažeidimų pavojingumo laipsnis; nevienodas ir šių teisės šakų reguliavimo metodas, todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko apelianto padarytų darbo drausmės pažeidimų kvalifikavimą nesiedamas su baudžiamosios teisės ypatumais ir netinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimų sudėtį.

Bylos teisiniam įvertinimui itin svarbios faktinės aplinkybės. Nustatyta, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2011-10-07 įsakymu Nr. V-370 buvo patvirtinta nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos darbo reglamento redakcija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos darbo reglamento 3.1 punktas numato, kad Uosto apsaugos vadovas įeina į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos sudėtį, 10.1 punkte nustatyta, kad administracijos darbą kontroliuoja administracijos vadovas – generalinis direktorius (t. 1, b. l. 71–79).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 patvirtintų Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12 punkte nustatyta Uosto apsaugos vadovo pareiga organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/205 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo", 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo, bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto apsaugos vadovas A. J. patvirtino 2011-06-07 Uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimo aktą Nr. V5-16, jame buvo fiksuoti LR susisiekimo ministro 2009-06-19 įsakymo Nr. 5S-4, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-01-28 nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ bei LR susisiekimo ministro 2007-02-13 įsakymo Nr. 3-55 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų pažeidimai ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nurodyta iki 2011-09-01 informuoti VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkciją (toliau– Uosto direkcija) apie apsaugos įgyvendinimo veiksmų plano ir teisės aktų nurodymų vykdymo eigą (t. 1, b. l. 31–35). Be to, pagal uosto apsaugos vadovo A. J. patvirtintą 2012-01-30 Uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neeilinio patikrinimo aktą Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos įgyvendinimo veiksmų plane numatytos apsaugos priemonės po 2011-06-07 atlikto patikrinimo nebuvo toliau įgyvendinamos. Iš 8 priemonių 2 priemonės įgyvendintos, 2 priemonėms dar nepasibaigęs įgyvendinimo terminas, 4 priemonės neįgyvendintos (t. 1, b. l. 105–107). Vadovaujantis 2012-01-30 aktu Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, pažeisdama prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimus, neįvykdė šių priemonių: 1) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos pareigūno kandidatūra nesuderinta su Valstybės saugumo departamentu; 2) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamoje teritorijoje neatlikti apšvietimo matavimai; 3) nesutvarkyti dideli viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai, neatlaisvintas priėjimas prie tvoros, paliekant 3 metrų laisvą plotą; 4) 2010 ir 2011 metais neatliktas privalomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano auditas. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat neįvykdė 2011-06-07 akte Nr. V5-16 duoto nurodymo ir iki 2011-09-01 Uosto direkcijai nepateikė informacijos apie prieš tai minėtų priemonių įvykdymo eigą (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Sutiktina su atsakove, kad Uosto apsaugos vadovas A. J., kuriam pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 patvirtintų uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12 punktą yra nustatyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau – Kodekso), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ (toliau – Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo" (toliau – Direktyva) bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste, o pagal pareiginių nuostatų 18 punktą nustatyta pareiga užtikrinti, kad žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar (ir) dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų, nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011-09-01, kad būtų pašalinti prieš tai minėti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pažeidimai.

Be to, uosto apsaugos vadovas A. J. apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iki 2011-09-01 nepašalintus pažeidimus, neinformavo Uosto direkcijos vadovybės, nors pagal uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 punktą yra nustatyta pareiga informuoti apie išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12, 18 ir 24 punktų reikalavimus, o pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą uosto apsaugos vadovas atsako už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-03 įsakymu Nr. P-31 ieškovui pagrįstai ir teisėtai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Lietuvos Respublikos jūrų uostų apsaugos komiteto (Komitetas) 2011-12-28 protokole Nr. 8-135, 2011-12-15 vykusio posėdžio metu užfiksuota (t. 1, b. l. 120–126), kad buvo svarstomas klausimas „Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalų) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimams rezultatų“. Šį klausimą pristatė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Zigmantas Jankauskas. Minėtu klausimu pasisakė ir Uosto apsaugos vadovas A. J., jis 2011-11-15 raštu pateikė darbotvarkę. Būdamas pavaldus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui, A. J. su tiesioginiu vadovu nederino posėdžio darbotvarkės klausimų, tačiau pagal A. J. pateiktus paaiškinimus, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos trūkumų svarstymas nebuvo siūlomas įtraukti į komiteto darbotvarkę šį klausimą derinant tik su Susisiekimo ministerijos atstovais. LR jūrų uosto apsaugos komiteto darbo taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. 3-261, 5 punktas numato uostų administracijos vadovų teisę siūlyti įtraukti klausimus į posėdžių darbotvarkę. Pažymėtina, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo. Teisėjų kolegija sutinka, jog pristatymo metu per 2011-12-15 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminę reikšmę turinčios informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi. Posėdžio metu A. J. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtindamas, kad „Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi“ (t. 1, b. l. 122) (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog visa eilė teisės aktų, reglamentuojančių ieškovo darbo funkcijas, suponavo tai, kad jis privalėjo imtis aktyvių veiksmų situacijai stabilizuoti, ką vėliau padarė generalinis vadovas E. Gentvilas: t. y. kreiptis dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties aktų panaikinimo ir inicijuoti neeilinį patikrinimą, tačiau to nepadarė.

Akcentuotina, kad vieni iš pagrindinių neįvardintų trūkumų, kuriuos žinojo A. J. ir kurie nustatyti 13 terminalų, yra: apsaugos pareigūnų ar jų pavaduotojų kandidatūros nederintos su VSD (5 terminalai), neįrengtos signalizacijos (2 terminalai), nepilnai įrengtos stebėjimo kameros (3 terminalai), neužtikrintas apšvietimas (4 terminalai) ir kt. Minėtos informacijos A. J. sąmoningai nepateikė Komiteto nariams ir tai patvirtina A. J. 2012-02-23 paaiškinimai į nurodymą Nr. 13 (t. 1, b. l. 92). Atsakydamas į nurodymo Nr. 13 3 klausimą A. J. nepaaiškino priežasčių, dėl kurių neinformavo visų Komiteto narių apie žinomus trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo atskiruose terminaluose, tačiau pripažino faktą, kad trūkumai buvo žinomi (paaiškinimai į nurodymus Nr. 10 ir 13 klausimu) ir apie tai buvo informuota Susisiekimo ministerija. Iš paaiškinimų matyti, kad nuo likusių Komiteto narių A. J. sąmoningai slėpė informaciją apie realią situaciją. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėtais veiksmais buvo sudarytos prielaidos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ valdomoje teritorijoje vykdyti galbūt neteisėtą veiklą, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to buvo sudaromos prielaidos ir kitiems pažeidimams.

Apeliantas nurodo, kad apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo problemas buvo pranešta Susisiekimo ministerijos Vandens ir Geležinkelių transporto departamento direktoriui J. Daruliui, kuris yra Jūrų uosto apsaugos komiteto sekretorius. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme J. Darulis paaiškino, kad jis nebuvo įgaliotas spręsti darbotvarkės formavimo klausimų, jis atliko komiteto sekretoriaus funkcijas. Tai reiškia, kad ieškovas praktiškai savarankiškai formavo darbotvarkės klausimus, neinformavo visų komiteto narių apie esančias problemas terminale, nes darbotvarkė yra kiekvieno komiteto nario diskrecijos klausimas, taigi, komitetas nebuvo informuotas apie esančius pažeidimus terminale. Apelianto nurodomas Susisiekimo ministerijos Vandens ir Geležinkelių transporto departamento direktoriaus J. Darulio 2011-04-05 raštas Nr. 60-2-141 (t. 1, b. l. 21) atitinkamai tiesioginės ir privalomos įtakos neturėjo, nes, kaip minėta, tai tik viena Jūrų uosto apsaugos komiteto nario pozicija. Kita vertus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi buvo atmestas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ši nutartis įsiteisėjo 2011-06-02, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis išimtinai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento 2011-04-05 raštu Nr. 60-2-141, buvo būtina atsižvelgti ir į teismo padarytus išaiškinimus.

Sutiktina su atsakove, jog visapusiškas ir teisingas informacijos pateikimas yra svarbus ir turi įtaką posėdžio dalyviams bei kitiems suinteresuotiems asmenims priimant teisingus ir adekvačius situacijai sprendimus užtikrinant teisės aktais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą dėl uosto apsaugos. Taisyklių 9 punktas reglamentuoja posėdžiuose svarstomus klausimus. Taisyklių 9.2 punktas numato, kad svarstomi įvykdytų jūrų uostų apsaugos vertinimų rezultatai, vertinimo metu išaiškinti apsaugos sistemos trūkumai bei jų pašalinimo būdai. Pagal Taisyklių 9.5 p svarstomi išaiškinti trūkumai bei pasiūlymai dėl tolesnio apsaugos stiprinimo. Pagal Taisyklių 9.9 p. svarstomi kasmetinių jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistemos partikrinimų rezultatai. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą asmenims, ruošiantiems, derinantiems ir pristatantiems darbotvarkės klausimus, informuoti apie nustatytus trūkumus ir neatitikimus visus Komiteto narius. Suprantama, jog turtinio pobūdžio teisminių ginčų buvimo faktas su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neatleidžia UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nuo pareigos vykdyti terminalo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą be to, neatleidžia nuo pareigos apie nustatytus pažeidimus informuoti ir kitus Komiteto narius. Apie nustatytus trūkumus, kaip nurodyta anksčiau, turėjo būti informuotos visos suinteresuotos šalys, t. y. ir kiti Komiteto nariai, susidedantys iš Susisiekimo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos muitinės, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, AB „Mažeikių nafta“ atstovų.

Apibendrinant aptartas aplinkybes galima teigti, kad savo veiksmais (neveikimu) uosto apsaugos vadovas A. J. šiurkščiai pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3, 12, 18, 24, 37, 38, 39 punktų reikalavimus, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-29 įsakymu ieškovui Nr. P-53 pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda -atleidimas iš darbo.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius 2012-01-25 nurodymu Nr. 8, 2012-01-27 nurodymu Nr. 9, 2012-02-09 nurodymu Nr. 10, 2012-02-23 nurodymu Nr. 13 pareikalavo, kad A. J. pateiktų paaiškinimus dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, ieškovo pasiaiškinimai buvo gauti, todėl Darbo kodekso 240 straipsnyje numatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos darbo reglamento 3.1 p. numato, kad Uosto apsaugos vadovas įeina į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos sudėtį, bei 10.1 punktas numato, kad administracijos darbą kontroliuoja administracijos vadovas – generalinis direktorius, A. J. šios Reglamento nuostatos buvo žinomos, todėl pagrįstai apylinkės teismo atmesti ieškovo argumentai, kad ieškovas galėjo turėti kitokį savarankišką statusą, paneigiantį ieškovo pavaldumą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui, ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas galėjo viršyti kompetenciją, reikalaudamas ieškovo atsakomybės bei skirdamas drausmines nuobaudas ieškovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui. Be to, vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, turi būti atsižvelgiama ne tik į darbdaviui padarytą turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus darbo drausmės reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012).

Bylos duomenys patvirtina, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012-02-14 raštu Nr. UD -1.6-11-735 ir 2012-02-21 Nr. UD-1.6.11-815 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, kad būtų inicijuotas neeilinis Lietuvos Respublikos jūrų apsaugos komiteto posėdis ir pakartotinai būtų svarstomas ISPS kodekso taikymo Klaipėdos uosto terminaluose klausimas (t. 1, b. l. 127–128), šį kreipimąsi be kita ko sąlygojo ta aplinkybė, jog dėl ieškovo veiksmų atsirado prielaidos vykdyti neteisėtą veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, todėl ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, atsižvelgiant į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos specifikos nulemtus darbo drausmės reikalavimus, pagrįstai įvertinti kaip ypatingai šiurkštūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs kad darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). Tokiu atveju, kada darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, suprantama, kad darbdavys praranda pasitikėjimą tokiu darbuotoju ir naudodamasis drausminės nuobaudos skyrimo teise gali apskritai nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011).

Apeliantas skunde nurodo, kad 2011-06-10 terminalų patikrinimo akto turinys buvo žinomas visiems komiteto nariams. Su tokiu interpretavimu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, aktas buvo pateiktas tik LR Susisiekimo ministerijai, tai matyti ir iš ieškovo paaiškinimų, bet ne visiems komiteto nariams. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2012-09-01 A. J. nepadarė jokio veiksmo dėl to, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neištaisė nurodytų patikrinimo akte trūkumų, bet klaidino Jūrų uostų apsaugos komiteto narius, teigdamas, kad apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos.

Apeliantas nurodo, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo klausimo neinicijuoti jam nurodė J. Darulis. Liudytoju apklaustas J. Darulis tokios informacijos nepatvirtino, priešingai J. Darulis paaiškino, kad informaciją gaudavo iš Uosto direkcijos ir, kad sprendimai buvo priimami praktiškai pagal Uosto direkcijos siūlymus. A. J. vykdydamas tiesiogines pareigas neturėjo jokios teisės nekreipti dėmesio į UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumo pažeidimus vien tuo motyvu, kad nagrinėjamas teisminis ginčas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Nesutiktina su apeliantu, kad saugumo trūkumai UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale buvo tik formalūs ir realios grėsmės nekėlė. Šiuos teiginius paneigia ta aplinkybė, kad minėtame terminale buvo vykdoma galimai neteisėta krova, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ krovos bazė buvo perduota UAB „Kabotažas“ ir dėl to pajamos tekdavo UAB „Kabotažas“.

Išanalizuota bylos medžiaga suponuoja išvadą, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi įrodymų visetu (rašytiniais duomenimis, šalių paaiškinimais, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais) (CPK 185 straipsnis), ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo darbo veiklos apibūdinimu ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomomis funkcijomis, pagrįstai įvertino padarytus darbo drausmės pažeidimus kaip suteikiančius pagrindą atsakovei nepasitikėti tokius veiksmus atliekančiu darbuotoju.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.